Europos kultūros sostinės metai baigėsi, bet tradicija tapę renginiai tęsiasi: 11 iniciatyvų į Kauną sugrįžtančių 2023 m.
Virš 2,4 milijonų žiūrovų ir lankytojų į Kauną ir Kauno rajoną pritraukusio projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pradėtas kultūrinis veiksmas tęsiasi – 2023-iaisiais į miestą sugrįžta kauniečių ir miesto svečių pamilti, jau tradicija tapę renginiai ir festivaliai. Miesto veidą keičiančios iniciatyvos kvies susėsti prie ilgiausio kaimyno stalo visoje Europoje, išvysti kvapą gniaužiančius scenos menų pasirodymus, iki paryčių pasinerti į elektroninę muziką ar leistis į meno objektų maršrutą. Kviečiame susipažinti, kokie projektai Kaune ir Kauno rajone tęsiasi ir šiais metais.
Tarptautinė laimės diena
Dar 2018-aisiais metais Tarptautinės laimės dienos ambasadoriais Lietuvoje tapusi „Kaunas 2022“ komanda įsitikinusi – Kaunas yra laimingų žmonių miestas. Kovo 20-ąją kalbama itin svarbiomis temomis – apie visiems ir visur prieinamą laimę, tvarumo svarbą ir emocinę sveikatą. Šiais metais miesto bendruomenės, menininkai ir kūrėjai tęsia tradicijas ir stebins renginiais ir susitikimais, o Kauną ir Kauno rajoną ir vėl pavers nutrūktgalviškų pasirodymų arena.
Kada: kovo 20 d.
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Kultūros laivas „Nemuno7“ (Zapyškis, Kauno raj.)
Nemuno krante ir vėl prisišvartuos laivas-žemkasė „Nemuno7“, pristatydamas įvairią kultūrinę programą. Šiltąjį sezoną upių technikos ir landšafto dizaino erdvėje vyks renginiai, koncertai, menininkų rezidencijos ir parodos, į Zapyškį, kaip tikimasi, pritrauksiančios dar daugiau lankytojų.
Kada: gegužės–rugsėjo mėn.
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Festivalis „Japonijos dienos Kaune WA!“
Jau gegužės 3–6 dienomis į Kauną sugrįžta „Japonijos dienos WA“ – daugiau nei 10 japonų kūrėjų per skaitmeninį meną, šiuolaikinį šokį, muziką, fotografiją, kaligrafiją ir kitas meno formas kvies pažinti Japonijos kultūrą. Šis festivalis – galimybė pajusti Tekančios Saulės šalies dvasią ir Kaune patirti tradicinės bei šiuolaikinės japonų kultūros sintezę.
Kada: gegužės 3–6 d.
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Kauno literatūros savaitė
Suklusti verta ir knygų bei poezijos mylėtojams – į Kauną sugrįžta „Kauno literatūros savaitė“. Gegužės 10–14 d. visame mieste vyks literatūros vakarai, tradiciniai skaitymai, susitikimai su rašytojais, „akli“ pasimatymai su knyga bei naujos, pirmą kartą pristatomos iniciatyvos. Organizatoriai tiki, kad meistriški kūriniai, intriguojančios istorijos, protingi ir šmaikštūs pašnekesiai niekada neišeis iš mados“.
Kada: gegužės 10–14 d.
Daugiau informacijos galima rasti čia.
„Kiemų šventė“
Apie „Kiemų šventę“ Kaune girdėjo kone visi. Gegužės 26 d. Laisvės alėja ir vėl virs dideliu, laimingų žmonių kiemu, o prie ilgiausio visoje Europoje stalo susės kaimynai, draugai ir artimieji. Kaip įprastai, viso vakaro metu vyks džiuginantys, stebinantys, netikėti renginiai, kuriuos kurs patys dalyviai. Kauniečiai neabejoja – „Kiemų šventėje“ sudalyvauti privaloma bent kartą gyvenime.
Kada: gegužės 26 d.
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Švęskime upę
„Švęskime upę“ – Kaune gimusi bendraminčių iniciatyva, kuria siekiama paskatinti upes, jų vandenis ir pakrantes išnaudoti kultūriniams renginiams, bendruomeniniams susitikimams, kurti naujus meno reiškinius. Praėjusiais metais keli šimtai Kauno miesto ir rajono gyventojų dieną praleido plaukdami Nerimi ir Nemunu, dar panašiai tiek pat juos pasitiko pakrantėse – su muzika, dainomis ar kitomis veiklomis. Nespėjusiems sudalyvauti praėjusį sykį – gera žinia: į kultūrinius nuotykius upėmis bus galima leistis orams atšilus.
Kada: gegužės 27 d.
Daugiau informacijos galima rasti čia.
„Šiuolaikinės seniūnijos“
„Unikalios po vieną, stiprios kartu“ – tokiu šūkiu pasitinka „Šiuolaikinių seniūnijų“ organizatoriai ir dalyviai. Jau kelerius metus sėkmingai plėtojamas projektas Kauno rajoną unikalia renginių ir festivalių scena pavers ir 2023–iais. Kokią autentišką kultūrą kuria seniūnijose gyvuojančios bendruomenės bus galima sužinoti jau vasaros pradžioje – birželį renginių programa nusidrieks per visą rajoną ir gyventojams bei svečiams padovanos festivalius, edukacijas, koncertus bei kitas iniciatyvas.
Kada: birželio-rugsėjo mėn.
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“
„Audra“ 2022–siais įelektrino ir užliejo ne tik Kauną. Festivalis pritraukė 60 000 lankytojų iš visos Lietuvos ir aplinkinių Europos šalių, o vienas reikšmingiausių elektroninės muzikos portalų pasaulyje „Resident Advisor“ renginį įtraukė tarp geriausių pasaulyje 2022 m. birželį vykusių festivalių. Visiškai atnaujintoje, kone didžiausioje Lietuvoje elektroninę muziką ir šiuolaikinio miesto kultūrą apjungiančioje programoje jau birželio 29 – liepos 2 d. susitiks šokių muzikos atlikėjai, lauks naktinės veiklos, gyvi pasirodymai ir menai. Lankytojų lauks ne tik muzikinės patirtys, bet ir plati kultūrinių renginių programa, pernai pritraukusiu tūkstančius lankytojų.
Kada: birželio 29 – liepos 2 d.
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“
Nuo 2019 m. organizuojamas, analogų neturintis tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ jau įsitvirtino tarp laukiamiausių Kauno miesto ir rajono renginių, o 2022–aisiais sulaukė rekordinio lankytojų skaičiaus. Pasirodymai upėje, angare, požeminėje aikštelėje ar miške – „ConTempo“ festivalis scena vėl pavers netikėčiausias Kauno miesto ir rajono erdves, jas pripildydama nematytų triukų, kvapą gniaužiančių pasirodymų, jautrių meninių emocijų ir netikėtų susitikimų su įdomiausiais Lietuvos ir pasaulio menininkais.
Kada: rugpjūčio 1–6 d.
Daugiau informacijos galima rasti čia.
„Fluxus festivalis“
„Fluxus festivalis“ kviečia bent trumpam pamiršti rūpesčius ir pakeisti kasdienybę – juk čia viskas įmanoma ir viskas galima! Per kelerius festivalio gyvavimo metus jau matėme kojūkininkus, žonglierius, orkestrų pasirodymus ir netikėčiausiais kostiumais – kosmonautų, milžinų, mėgstamų filmų herojų – pasidabinusius kauniečius. Spalvingai miniai užkopus į Parodos kalną tradiciškai laukia desertas – netikėti, originalūs, kartais absurdiški Lietuvos ir užsienio menininkų pasirodymai, muzika ir meninės instaliacijos. Kas nustebins šiais metais, sužinosime jau rugsėjo 9 d.
Kada: rugsėjo 9 d.
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Viešo meno maršrutas Kauno rajone „Smaragdo kelias“
„Smaragdo kelias“ – neįprastas, Kauno rajone įsikūręs, pusšimčio meninių objektų maršrutas. Jame lyg brangakmeniai netikėtose erdvėse sužimba Lietuvos ir užsienio menininkų kūriniai, Kauno rajoną paverčiantys išskirtine galerija po atviru dangumi. Visi meniniai objektai kurti netradicinėse erdvėse ir yra itin skirtingi: nuo skulptūrų, instaliacijų, gatvės meno kūrinių, iki į galerijas ar gastronomijos centrus transformuotos senosios technikos. „Smaragdo kelias“ lankytojams atviras visus metus – galbūt laikas suplanuoti šeimos kelionę į Kauno rajoną?
Kada: visus metus
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Kaune apsilankiusi komisarė: Europos kultūros sostinėms reikia didesnio matomumo
Europos kultūros sostinėms reikia didesnio matomumo, sako už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Mariya Gabriel, antradienį apsilankiusi pernai šį titulą turėjusiame Kaune.
Su projekto komanda susitikusi komisarė teigė, jog Kauno – Europos kultūros sostinės metai buvo „didelė sėkmė“, kurią rodo tūkstančiai renginių ir partnerysčių.
„Dabar turime tiek daug išskirtinių ir sėkmingų Kultūros sostinių, kad matau iššūkį, kaip suteikti joms daugiau matomumo, – BNS sakė eurokomisarė. – Rengiuosi tuo pasirūpinti – sulaukiau puikios idėjos surengti Briuselyje renginį, kuriame jie galėtų pristatyti, ką veikia, kaip naudinga ir teigiama tai yra.“
Pasak jos, antrasis iššūkis – sukurti „išties stiprų tinklą“ tarp miestų, kurie rengiasi tapti Europos kultūros sostinėmis ir tų, kurie šį titulą jau turėjo.
M. Gabriel teigimu, Europos kultūros sostinės skleidžia puikią žinią jaunimui, jog gali išreikšti savo kūrybiškumą namuose, nesidairydami, kaip išvykti į užsienį.
Kultūros ministras Simonas Kairys sakė, jog nepaisant to, kad Europos kultūros sostinės metai baigėsi, Kaunas tebeturi savotišką misiją, kuri tęsiasi – kalbėti „apie europietiškumą, vertybes“.
„Pajutote iš komandos, susitikimų, kad žmonės tebėra pilni energijos, minčių ir jaudinasi, kaip tas įdirbis turėtų neišnykti“, – sakė S. Kairys.
Pasak jo, eurokomisarė taip pat susipažino su planais Kauno centriniame pašte įrengti Nacionalinį architektūros institutą ir tuo, kaip jis atitinka planus ir vertybes, apie kurias kalbama įvairiuose Europos Sąjungos formatuose. „Mes turbūt dar neįsivaizduojame, kokį potencialą gali turėti šio pastato sutvarkymas ir veikla, kuri ten įsibėgės“, – teigė S. Kairys.
Su komisare taip pat susitikus švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigė, jog vizitas simboliškai apjungė švietimą ir kultūrą, o tai ir Kauno – Europos kultūros sostinės kontekste parodė esant svarbiu veiksniu inovacijoms. „Kauno – Europos kultūros sostinės kontekste mes formuojame aplinką, kuri yra palanki inovacijoms. (...) Reikia stiprių mokyklų, reikia, kad būtų patraukli kultūrinė aplinka ir bendruomenės tam, kad tos inovacijos turėtų terpę kurtis“, – kalbėjo ministrė. Vilniuje M. Gabriel taip pat kalbėjo apie regionų vystymą, Kaune aplankė kultūros, paveldo objektus ir aptarė reikšmingiausias kultūrines iniciatyvas.
Šaltinis: BNS
Pasaulinės žvaigždės paieškos, trys valandos Šančiuose ir pokalbiai apie kultūrą – apie „Kaunas 2022“ pasakoja vairuotojai
„Kultūros šoferiai“ bei oro uostuose, stotyse ir visame mieste keleivius pasitikdavę taksi vairuotojai 2022-aisiais buvo neatsiejama ir labai svarbi „Kauno – Europos kultūros sostinės“ dalis. Į jų automobilius sėdosi ne tik renginių ir kelionių išsiilgę kauniečiai, bet ir projekte dalyvavę menininkai, žurnalistai ir pasaulinio garso kūrėjai. Už vairo kultūros mylėtojus pasitikdavę Gintaras Čiupas ir Olga Mikuliavičienė bei „Kultūros šoferės“ vaidmenį išbandžiusi Vida Bliumkienė šiandien patirtis skaičiuoja ne tik nuvažiuotais kilometrais, bet ir jų metu užsimezgusiomis draugystėmis.
William’o Kentridge’o paieškos ir Kaune atrasta Šveicarija
„Tiesą sakant, apie Kauną negirdėjau nei vieno blogio atsiliepimo – tik nusistebėjimą, kad miestas toks šiuolaikiškas ir džiaugsmą, kad čia pilna renginių bei yra ką pamatyti“, – teigia Kultūros sostinės metais vairuotoju dirbęs Gintaras Čiupas.
Gintaras prisimena, kad susibičiuliauti teko ne tik su nuolatine keleive tapusia „Klosčių“ režisiere Aideen Barry, bet ir su projekte dalyvavusiais šokėjais, fakyrais ar cirko artistais iš Italijos. „Pastarieji, Lietuvos kaimo turizmo sodybą sulygino su gyvenimu Šveicarijos kalnuose – tokį įspūdį jiems paliko mūsų gamta, žaluma, ežerai ir net dangus. Išvykstant menininkai pažadėjo, kad į Lietuvą sugrįš kaip turistai – jų planuose laukia Pažaislis bei Trakų pilis“, – prisiminimais dalinasi vairuotojas. Anot jo, buvo ir tokių keleivių, kurie į „Kaunas 2022“ renginius specialiai atskrido iš Airijos, Jungtinės Karalystės, JAV ar net Australijos.
Vairuotojas prisimena ir pirmąjį susitikimą su menininku William Kentridge. Pasaulyje žymus kūrėjas iš PAR, Kaune pristatė daugybę lankytojų subūrusią parodą „Tai, ko nepamename“. Vairuotojas pasakoja, kad kelionės iš oro uosto metu sulaukė nerimo kupino skambučio iš „Kaunas 2022“ organizatorių. Pasirodo, kol Williamas Kentridgas ramiai keliavo Gintaro automobilyje, oro uoste jau vyko pasaulinės žvaigždės paieškos.
„Williamas Kentrige’as pasakojo, kad į Lietuvą jį atvykti įkalbėjo dukra, norėjusi, kad tėtis aplankytų šalį, iš kurios kilusios litvakiškos šeimos šaknys. Žinoma, atvykdamas menininkas jautė tam tikras, su protėvių patirtimi susijusias nuoskaudas. Jis įsivaizdavo, kad Lietuva tebegyvena sovietų sąjungos atmosfera. Visgi ilgiau pabuvęs Kaune, menininkas stebėjosi modernizmo pastatais, architektūra, tuo, kad lietuviai šneka daugybe užsienio kalbų, kad čia tiek daug jaunimo. W. Kentridgui ir jo šeimai išvykstant, man pasirodė, kad jis mums atleido,“ – pasakoja Gintaras.
Paklaustas, kokie renginiai jį sužavėjo kaip dalyvį, Gintaras nedvejoja – „Dalyvavau visuose trijuose Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos renginiuose, teko apvažiuoti ir Kauno rajone vykusius renginius – nuo Linksmakalnio, Kulautuvos ar Domeikavos. Tuo tarpu mano dukroms labiausiai įsiminė šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“. Apskritai džiaugiuosi, kad teko prisidėti prie šio renginio, antro tokio Kaune galbūt nebepamatysiu.“
Kultūros šoferė, kvietusi įsimylėti Šančius
Kultūros sostinės metais, Kauną aplankyti sugalvoję keliautojai turėjo unikalią galimybę pasinaudoti ir „Kultūros šoferio“ paslaugomis. Privačius turus automobiliu visus metus siūlė menininkai, architektūros ekspertai ar net gastronomijos žinovai, artimai pažįstantys Kauną. Kultūros šofere 2022-aisiais tapo ir Vida Bliumkienė – Žemųjų Šančių gyventoja, kultūrinės erdvės „Parakas“ įkūrėja.
Virš 200 kultūrinių pavežėjimų per metus įvykdžiusi Vida, keliautojams pasakodavo apie Šančius – aprodydavo siauras gatveles, pristatydavo kultūros erdvę „Parakas“, architekto S. Kudoko projektuotus statinius, pasiūlydavo pasigrožėti atsiveriančiomis panoramomis. „Aš nesu gidė, todėl pasakodavau tai, kuo gyvenu, kuo negaliu nesidalinti. „Šoferiavimas“ man netgi tapo galimybe papasakoti apie kultūros erdvėje „Parakas“ įvykusias istorijas, savotiškai išsilaisvinti nuo įspūdžių, kuriuos patiriu. Turėjau labai gerą patirtį, manau, ją padovanojau ir kitiems – po turo su keleiviais dažnai apsikabindavome, likdavome draugais.
Moteris prisimena, kad teko pavėžėti ir vestuvių metines šventusią porą, ir kultūros issiilgusius keleivius, kurie važinėti po Šančius norėjo net 3 valandas, ir socialiniuose tinkluose žinomus nuomonės formuotojus. „Žmonės pradėjo kalbėti, kad turiu raktus nuo visų Šančių“, – juokiasi moteris ir priduria: „Labiausiai per praėjusius metus man įsiminė kultūros lauko darbuotojų bendrystė, pagalba ir palaikymas iš kitų rajonų – tai buvo tikros kaunietiškos draugystės pavyzdys“.
Atviri pokalbiai ir pažintis su Chrisu Baldwinu
„Man atrodo, kad miestas pasikeitė“ – taip apie savo patirtį pasakoja jau ketverius metus vairuotoja dirbanti Olga Mikuliavičienė. „Svarbu, kad žmonės matytų, kas vyksta pasaulyje, ką žmonės sugalvoja, įgyvendina“, – pasakoja vairuotoja.
Anot moters, įlipus keleiviui nesunku pajausti, ar žmogus nori kalbėti, ar yra intravertas, turi kitų reikalų. „Kartais tekdavo ir tiesiog klausytis – nuo išsipasakojimo palengvėdavo ir man, ir keleiviui.“ Anot Olgos, istorijų būta įvairių – kartu su svečiais iš Japonijos nuo mašinos teko kartu valyti sniegą, naktį po miestą ieškoti pasiklydusios Estijos žurnalistės, o kartais – ir atvirai pasikalbėti. „Vienas menininkų paatviravo, kad kūrybinio kelio pradžia nebuvo lengva – iš Afrikos kilęs, Brazilijoje kurį laiką gyvenęs kūrėjas sumanymo ir įkvėpimo jaunystėje turėjo daug, tačiau tuo laikotarpiu tėvai paprasčiausiai neišgalėjo nupirkti piešimo popieriaus… Tuo tarpu su kitais keleiviais pasidžiaugdavome ir lietuviška žiema, ir švara mieste, o pavežus šiuolaikinio miesto festivalyje AUDRA dalyvavusius šokėjus dar ilgai svarsčiau, kad mūsų kūnas turi neribotas galimybes“, – prisimena vairuotoja.
Kaip vieną labiausiai įsiminusių susitikimų, Olga įvardija pažintį su Kauno mito triliogijos pirmosios dalies „Sukilimas“ režisieriumi Chrisu Baldwinu. „Važiuojant kalbėjomės apie teatro metodus, aktorius, vaidybą, apie tai, kad gyvenimas yra žaidimas. Tiek mokant aktorius, tiek auklėjant vaikus, reikia su jais žaisti. Aš pati manau, kad svarbu, jog renginiuose dalyvautų daugiau vaikų, šeimų – juk kultūra skiepijama nuo vaikystės. Galbūt pokyčius reikėtų vykdyti valstybės mastu?“, – svarsto Olga.
Kai kuriuose renginiuose Olga apsilankė ir kaip žiūrovė. „Man labiausiai įsiminė Kauno kantata“ – sukrėtė ekranuose pamatyti daugybės skaudžių istorinių įvykių paliestų žmonių veidai. Manau, kad žmonės, kurie žiūrėjo Kantatą negalėjo negalvoti ir apie dabartinius įvykius Ukrainoje… Mąsčiau apie daugybę asmenų, kurie, net ir bijodami sistemos, vis tiek rizikuodavo gelbėdami tuos, kuriems grėsė pavojus – manau, kad labai svarbu kalbėti ir apie šiuos žmogiškumo pavyzdžius.