Įteikti LRT Metų apdovanojimai: pagerbti 2022-uosius praturtinę žmonės ir darbai, daug dėmesio skirta padedantiems Ukrainai
LRT jau penktą kartą pakvietė prisiminti iškiliausius 2022-ųjų metų įvykius, asmenybes, iniciatyvas, pasiekimus, įkvėpusius mus visus ir padėjusius Lietuvai susitelkti, augti bei tobulėti. Nugalėtojai pagerbti LRT Metų apdovanojimų ceremonijoje, kurioje netrūko ir padėkos žodžių palaikantiems Ukrainą.
Iškilmingo vakaro nepraleido būrys iškilių visuomenės veikėjų, sporto, meno ir kultūros atstovų, į LRT didžiąją studiją žengusių mėlynuoju ceremonijos kilimu.
Su renginio svečiais ir televizijos žiūrovais šiemet sveikinosi apdovanojimų vedėjai, LRT žurnalistai Audra Avižiūtė ir Ignas Krupavičius, o ceremonijai melodingumo suteikė visiems gerai pažįstami atlikėjai – Rūta Ščiogolevaitė, Dainotas Varnas, Oneida Kunsunga, Vaidas Baumila, Justė Starinskaitė, Kayra ir kt.
Žinoma, svarbiausia šio vakaro nata – ryškiausių asmenybių bei iniciatyvų 2022-aisiais pagerbimas. „Šių metų nominantų sąrašas atspindi visų metų pulsą. Ryškios buvo pilietinės iniciatyvos, kurios padarė ir toliau daro didžius dalykus, siekdamos padėti nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems žmonėms, atvykusiems gyventi į Lietuvą, bei padėti tiems, kurie liko ir toliau kovoja už šalies laisvę. Tarp nominantų – pavardės, iniciatyvos, organizacijos, kurios siekdamos padėti Ukrainos tautai, kartu padėdamos mums visiems, kaip tautai, augti.
Turėjome įtraukiančių kultūros projektų, mūsų sportininkai vėl sėkmingai pasiekė, kad Lietuvos himnas skambėtų didžiausiuose sporto čempionatuose. Bei džiaugiuosi, kad šiuose apdovanojimuose yra nepamirštami mūsų šalies mokslininkų pasiekimai, kurie – vertinami visame pasaulyje“, – prieš šventinę apdovanojimų ceremoniją sakė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT Metų apdovanojimų ceremonijoje pagerbti šių nominacijų laimėtojai:
Metų asmenybė – Jonas Ohmanas, apdovanotas už įkvėpimą veikti drąsiai, ryžtingai, nuosekliai.
„Esu sujaudintas. Mes visi gyvename tuo, kas vyksta aplink mus, aš su savo komanda tuo gyvenu jau beveik 10 metų. Bijau, kad dar tiek laukia – viskas vyks ilgai ir skaudžiai, o mus paveiks labiau, nei įsivaizduojame. Kažkada lietuviai buvo mano herojai, o šiandien dėl kovos už laisvę ir aš esu čia.
Mes, lietuviai (turiu lietuvišką pasą), esame kovotojai, mes atliekame savo vaidmenį, savo funkciją – žinome, kad reikia ir žinome, kodėl reikia. Apdovanojimą priimu kaip ženklą, kad einame teisingu keliu. Ir eisime kartu iki pergalės“, – atsiimdamas apdovanojimą kalbėjo J. Ohmanas, visuomenininkas, publicistas, kino dokumentininkas, socialinių iniciatyvų puoselėtojas, dažnai pristatomas kaip „žinomiausias švedas Lietuvoje ir populiariausias lietuvis Ukrainoje“. Lietuvos pilietybė J. Ohmanui suteikta 2018-ųjų pabaigoje.
Dar 2014 metais jis įkūrė organizaciją „Blue / Yellow“, šešerius metus rinko ir vežė paramą Ukrainos kariams. 2022-aisiais, kilus karui, J. Ohmanas veiklą išplėtė. Siekdamas sutelkti daugiau tarptautinės pagalbos, jis vyksta ir į kitas šalis, šių metų vasarą jo pastangomis JAV buvo surinktas milijonas dolerių Ukrainai.
Metų ambasadorius – lengvaatletis, disko metikas Mykolas Alekna, apdovanojimą pelnęs už Lietuvos vardo garsinimą sporte, už puikius pasiekimus šiandien ir rekordus ateityje.
„Man tai yra labai svarbus apdovanojimas. Mūsų, sportininkų, darbas ir yra atstovauti savo šaliai“, – pabrėžė jis, dėkodamas už įvertinimą. Mykolas į LRT didžiąją studiją atvykti negalėjo, tačiau su žiūrovais sveikinosi iš Palangos, kur vyko Lietuvos lengvosios atletikos federacijos šventinis renginys. Taigi statulėlė Mykolui buvo nugabenta į pajūrį.
Jaunasis disko metikas – pirmasis lietuvis, laimėjęs kylančios Europos lengvosios atletikos žvaigždės apdovanojimą.
„Golden Tracks“ apdovanojimuose geriausiuoju pripažintas Mykolas Alekna negali nesutikti, kad 2022-ieji buvo įspūdingi – iškovotas pasaulio sidabras ir Europos auksas.
Metų valstybės kūrėjas (speciali TSPMI nominacija) – Olegas Šurajevas ir jo karo Ukrainoje pradžioje įkurtas paramos fondas „Vienas K“. Už tai, kad vos per pusę metų pritraukė daugiau nei 2 mln. eurų paramos, skiriamos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir humanitariniams tikslams, bei aktyvią veiklą Lietuvos viešojoje erdvėje, skatindamas Lietuvos verslo ir valdžios institucijų socialinį atsakingumą ir visuomenės pilietinį aktyvizmą.
Atsiimdamas statulėlę O. Šurajevas sakė, kad yra dėkingas už įvertinimą, tačiau tikino, kad kartu su juo dirba labai didelė komanda, o taip pat džiaugėsi visų lietuvių iniciatyvumu.
„Lietuva atrado savo vietą. Pagaliau galime sakyti, kad esame iš Lietuvos ir niekas neminės Rygos – mus visi gerai žino kaip Ukrainos gynėjus ir džiaugiuosi, kad Ukrainai ir toliau skiriame dėmesio“, – kalbėjo jis.
Metų atradimas – prof. habil. dr. Saulius Klimašauskas, dr. Laura Manelytė, dr. Miglė Tomkuvienė už naujo genų reguliacijos metodo atradimą.
„Moksliniai atradimai paprastai aptariami nedidelėje mokslininkų bendruomenėje, tad visų mokslininkų vardu norisi padėkoti LRT už mokslo populiarinimą. Mokslininko darbas – labai neinstagramiškas, veikiau tai yra nuolatinis klausimų ir atsakymų ieškojimas, begalės nesėkmių, ir tik jei kartais aplanko Fortūna, mes galime atrasti mažą milijoninės dėlionės detalytę.
Labai džiaugiuosi, kad mus aplankė sėkmė ir mums pavyko kažką atrasti. Tiesa, mokslininkų atradimas niekada nebūna vieno žmogaus darbas, tad norisi padėkoti ne tik komandai, esančiai šalia ant scenos, bet visiems, kurie prisidėjo“, – ceremonijoje kalbėjo L. Manelytė.
Jai antrino ir M. Tomkuvienė, prisiminusi ir karą Ukrainoje. „ Prasidėjus karui, pasijutau sustingusi, atrodė, kad mokslo tokiu metu nebereikia. Tačiau išgirdau Lietuvos kariuomenės paraginimą nenustoti dirbti, kad nesustotų mūsų valstybė. Atėjo suvokimas, kad mokslas, pasitikėjimas mokslu ir civilizacijos pažanga yra viena iš Vakarų civilizacijos vertybių, todėl tęsėme savo darbus ir kažką nuveikėme“, – pridūrė ji.
Komanda apdovanota už naujo genų reguliacijos metodo atradimą. Prof. Sauliaus Klimašausko ir dr. Lauros Manelytės laboratorijų mokslininkų tyrimas atveria galimybę epigenetiškai koreguoti žmogaus DNR. „Dizainerio nukleosoma“ pavadintas metodas gali būti taikomas sunkių ligų gydymui, kai norima pristabdyti ar net sustabdyti vykstančius nepageidaujamus procesus.
Tyrėjų komanda išsiaiškino, kad nukleosomas galima kryptingai patalpinti įvairiose DNR grandinės vietose, nekeičiant ten esančios genetinės informacijos turinio, o tai leidžia pakeisti ląstelėje vykstančią genų transkripciją. Metodą, leidžiantį dirbtinai koreguoti DNR, mokslininkai publikavo ypatingai aukštą reitingą turinčiame mokslo žurnale „Nucleic Acid Research“. Kartu su VU mokslininkais dirbo tyrėjai iš Regensburgo universiteto (Vokietija).
Metų verslo lyderystės apdovanojimas atiteko „Nord Security“ už užaugintą vienaragį.
„Turėtume susitelkti ne į tai, kaip užauginti vienaragius, bet į tai, kaip sukurti vertę visuomenei ir aplinkai. Esu dėkingas žiniasklaidai, šalies valdžiai, visuomenės atstovams, startuolių komandoms, kurios kuria lyderiaujančius verslus ir traukia investuotojų dėmesį ir kt. Per ateinančius metus, tikiu, sujungsime jėgas ir Lietuvoje gyventi bus daug geriau“, – neabejojo įmonės bendraįsteigėjas Tomas Okmanas, dėkojęs už palaikymą ir įvertinimą.
Prieš dešimtmetį įkurta kibernetinio saugumo bendrovė „Nord Security“ šiais metais oficialiai tapo antruoju Lietuvos vienaragiu. Taip vadinamos įmonės, kurių vertė perkopė 1 mlrd. JAV dolerių ribą. „Nord Security“ geriausiai žinoma dėl savo produkto „NordVPN“.
Startuolio vadovai Tomas Okmanas ir Eimantas Sabaliauskas tikina, kad vienaragis nebuvo jų tikslas. Tikrasis tikslas – suburti Lietuvos protus, kurie būtų reikalingi pasauliui ir kuriais didžiuotųsi Lietuva.
Metų kultūros reiškinys – „Kaunas 2022“ tapęs Europos kultūros sostine, kurioje buvo daug kokybiškų renginių, parodų, koncertų, susitikimų.
„Galbūt nebuvo taip sunku sulaukti tiek daug LRT.lt skaitytojų balsų, nes balsavusieji ir patys buvo kultūros sostinės dalis, dalyviai ir kūrėjai. Šis apdovanojimas yra visų kūrusių ir dalyvavusių laimėjimas. Jautėmės išskirtiniai, kad sulaukėme tiek daug Lietuvos žmonių, Europos dėmesio“, – džiaugėsi direktorė Virginija Vitkienė priminusi, kad su šiuo projektu dirbo didžiulė komanda.
Ji prisipažino, kad praėjusių metų vasarį prasidėjęs karas supurtė, tačiau didžiulė komanda sugebėjo nenuleisti rankų ir į savo programą įtraukė ir paramos Ukrainai iniciatyvų – Kauno centriniame pašte įkūrė Ukrainos kultūros centrą, kuris visus metus leido Kaune gyvenančių ukrainiečių iniciatyvoms skleistis.
Po dvylikos metų pertraukos Europos kultūros sostinės titului grįžus į Lietuvą, Kaunas jam ruošėsi penkerius metus, daugiausia pajėgų, laiko ir finansų skirdamas kuo gausiau įtraukti miestiečius. KEKS komanda tikina, kad ir projektui pasibaigus kokybiškas, turiningas Kauno gyvenimas nesustos.
Per metus Kaune ir Kauno rajone įvyko apie 40 festivalių, daugiau nei 60 parodų, per 250 scenos meno renginių ir per 250 koncertų. Renginiai pritraukė per pusantro milijono lankytojų. Daug dėmesio skirta žmogaus teisių, žodžio laisvės, pagarbos kiekvienam ir kultūros kiekvienam temoms.
Metų ateitis – Meda Surdokaitė už pasiekimus Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse.
„Šis apdovanojimas man yra didelė motyvacija sunkiame mokslininko kelyje. Turbūt jaunuolius dažnai skatina rinktis informatiką ar mediciną, galbūt teisę, bet atsiimdama šį apdovanojimą tikiu, kad jauni žmonės bus skatinami rinktis ir mokslą, o šis įvertinimas suteiks tam motyvacijos“, – viltingai kalbėjo M. Surdokaitė.
Nyderlanduose vykusiame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse Lietuvai atstovavusi KTU studentė M. Surdokaitė laimėjo pirmąją vietą. Tai vienas geriausių rezultatų Lietuvos istorijoje. Prestižiniame 14–20 metų jaunimui skirtame konkurse Meda rungėsi su jaunaisiais mokslininkais iš 33 šalių – ne tik Europos, bet ir JAV, Kanados, Izraelio ir kitų šalių mokslo konkursų prizininkais. M. Surdokaitė konkurse pristatė chemijos srities tyrimą „Fluorescencinio dažiklio „Nile Red“ sintezės optimizavimas“.
Jaunosios mokslininkės pristatyti metodai leidžia atsisakyti nuodingų medžiagų, naudotų iki šiol, taip užtikrinant prieinamumą, pritaikomumą ir saugesnį darbą. Bendradarbiavimo su kitais mokslininkais dėka optimizavimo metodas jau sėkmingai naudojamas atliekant įvairius tyrimus.
Nominacijoje Metų pilietinė iniciatyva pirmą kartą apdovanoti visi nominantai.Apdovanojimai įteikti „Laisvės TV“ akcijai „Bayraktaras Ukrainai“ už inciatyvą surinkti lėšas koviniam dronui, už visuomenės suvienijimą, už kitų Europos šalių pilietinių visuomenių įkvėpimą. „Blue/Yellow“ – už nuoseklią paramą Ukrainai. „Stiprūs kartu“ – už ukrainiečių pabėgėlių apgyvendinimo organizavimą. Olegas Šurajevas ir paramos fondas „Vienas K“ – už aktyvią veiklą ir nepakantumą abejingumui. Laurynas Šeškus ir Ukrainiankids.lt – už veiklą, skirtą ukrainiečių vaikams.
„Manau, kad beveik visi 2022-ieji buvo pilietinės iniciatyvos metai, kuriuos kūrė ne tik nominuotieji šiai nominacijai, bet ir daugybė kitų mažesnių iniciatorių, o visas iniciatyvas įgyvendino susitelkę Lietuvos piliečiai“, – kalbėjo „Laisvės TV“ atstovė, pridūrusi, kad šis apdovanojimas iš tiesų yra apie tai, kokie yra Lietuvos žmonės, – pilietiški, įkvepiantys ir galintys padaryti Lietuvą pavyzdžiu kitoms šalims.
Organizacijos „Stiprūs kartu“ vardu kalbėjęs Tomas Balžekas svarstė, kad stipriausia jėga pasaulyje yra ne ginklai, o žmonės ir bendruomenės, kurios buriasi tam, kad pagelbėtų kitiems. „Stiprūs kartu“ bendruomenė yra milžiniška ir ji turėjo tikslą, kad ukrainiečiai gyventų ne viešose patalpose, bet pas mus namuose. Per mūsų organizaciją buvo surasta 35 tūkst. būstų. Ačiū visiems už tai“, – sakė jis.
Ukrainiankids.lt atstovas Laurynas Šeškus dėkojo visiems savanoriams ir visiems prisidėjusiems: „Nesijaučiu jaukiai šalia tų, kurie viską paaukojo vardan pagalbos Ukrainai. Jie yra didžiulis įkvėpimas. Mes daugiau dirbame su ukrainiečiais esančiais Lietuvoje, o ne su likusiais tėvynėje. Tačiau nepamirškime, kad esantiems čia yra sunku, jų artimieji dar yra fronte, dar niekas nesibaigia. Kviečiu nesustoti ir toliau remti, toliau rodyti, kad esame broliai ir sesės.“
Labai teisingas sprendimas, J. Ohmano nuomone, apdovanoti visus. „Visi bendraujame, kartais dirbame bendrai. Tik primenu, karas dar nesibaigė, dar matysite mus visus. Slava Ukraini!“ – kalbėjo organizacijos „Blue/Yellow“ siela J. Ohmanas, prieš tai atsiėmęs Metų asmenybės statulėlę.
Metų valstybės kūrėju pripažintas Ukrainoje gimęs Olegas Šurajevas atsiimdamas antrąją statulėlę prisiminė, kad prasidėjus karui, su komikų bendruomene rinko lėšas, kurias aukojo per organizaciją „Blue/Yellow“, jam artimi žmonės iš Ukrainos apsistojo „Stiprūs kartu“ surastame būste, jis pats buvo sužavėtas Ukrainiankids.lt iniciatyvos padovanoti ukrainiečių vaikams dviračius ir žinoma, neliko abejingas „Laisvės TV“ akcijai „Bayraktaras Ukrainai“.
„Kiekvienas Lietuvos paaukotas euras yra labai svarbus. Kiekvieno savanorio darbas yra labai svarbus“, – priminė O. Šurajevas, nuolat raginantis nesustoti, nes karas dar nesibaigia.
LRT.lt primena, kad nominantus siūlė ir atrinko jau trečius metus aktyviai dirbanti LRT Metų apdovanojimų darbo grupė, sudaryta iš skirtingų sričių žurnalistų, kurie visus metus atidžiai sekė Lietuvos įvykius. Šiais metais laureatus išrinko tik portalo LRT.lt lankytojai.
