Tūkstančiai žiūrovų klausėsi „Kauno kantatos“: netikėto formato kūrinys kvietė patirti nutylėtas miesto istorijas
Įtraukianti patirtis – daugybę kartų įvairiuose anonsuose skambėjusi frazė. Visgi rugsėjo 30–spalio 1 dienomis „Žalgirio“ arenoje laukė būtent tai. „Kauno kantata“ – vienas paskutiniųjų didžiųjų „Kaunas 2022“ renginių, taip pat viena svarbiausių „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ iniciatyvų, nustebino net ir visko mačiusius žiūrovus. „Pati bandžiau atsiminti, ar daugybėje aplankytų muzikos renginių kada teko ką nors panašaus patirti, bet ne“, – pasakoja „Kauno kantatos“ prodiuserė, teatrologė Ina Pukelytė.
Kauno „Žalgirio“ arenoje klausytojų laukė pirmą kartą Lietuvoje įgyvendinama unikali, specialiai Kaunui kurta muzikinė patirtis. Atsisakiusi įprasto koncertų formato, tarptautinė kūrėjų komanda gausiai susirinkusią publiką kvietė vaikščioti tarp arenoje įkurtų devynių scenų. Čia, visai šalia žiūrovų, įsikūrė beveik 300 skirtingų muzikos žanrų atlikėjų, kurie, garsų ir vaizdų kalba, atgaivino nutylimas ir skaudžias miesto istorijas.
Iš Lietuvos kilę menininkai Philipas Milleris (PAR) ir Jenny Kagan (JK) kelerius metus rinko Kauno istorijas – trėmimų, Holokausto, „vilko vaikų“, Sibiro tremčių pasakojimus bei jų paliktus pėdsakus kartų likimuose. Paieškų rezultatas – vaizdais ir garsais prabilusi muzikinė patirtis, leidusi klausytojams patiems pasirinkti, iš kokios perspektyvos ir nuotolio klausyti atlikėjų – tai daryti buvo galima stovint visai šalia scenos arba, atvirkščiai, pasirinkus tolimesnį matymo kampą. Arenoje vienu metu skambėjo daugybė dirigento Karolio Variakojo vedamų skirtingų muzikos instrumentų, melodijų ir balsų, meistriškai kuriančių harmonijos ir disbalanso, kakofonijos ir tylos akimirkas.
Scenose – 300 atlikėjų iš Lietuvos bei užsienio
Susirinkusieji galėjo išgirsti beveik 300 atlikėjų – Kauno miesto simfoninį orkestrą, klezmerių orkestrą, folkloro ansamblį, solistus Rafailą Karpį, Agnę Stančikaitę, Steponą Zonį, skaitoves Bellą Shirin ir Violetą Rakauskaitę-Shtromas. Pasitelkdami menininkės Jenny Kagan kurtas vizualizacijas, jie pasakojo miesto istorijų nuotrupas, kuriose – išgyvenimai ir viltis, kad tokios žmonijos tragedijos nebepasikartos.
„Kauno kantata“ skambėjo net penkiomis kalbomis – anglų, lietuvių, rusų, vokiečių bei jidiš. Lietuvių kalba kūrinius atliko ir iš Pietų Afrikos Respublikos kilęs solistas, muzikos aranžuotojas Tshegofatso Moeng. Anot atlikėjo, kūrinio tematinės linijos galėjo būti atpažįstamos kiekvienam žmogui. „Didžiulė prabanga ir iššūkis kūrinį papasakoti tokia daugybe spalvų“, – prieš kūrinio premjerą pasakojo solistas.
„Manau, kad „Kauno kantata“ yra būdas suvokti, kad mes turime gerbti pagrindines žmogiškąsias vertybes. Dabar – tinkamas laikas pradėti analizuoti, aiškintis, suprasti tas skriaudas, kurios buvo padarytos tokių kraugeriškų režimų kaip komunizmas ar nacizmas ir daryti tam tikras išvadas,“ – apie „Kauno kantatą“ svarstė solistas Rafailas Karpis.
Skambant muzikai buvo galima išgirsti ir Bellos Shirin bei Violetos Rakauskaitės-Shtromas skaitomus pasvarstymus bei istorijas. „Kada sumažėja tavęs – mažėju ir aš. Vieną sykį nubusiu stotyje ir tave pamatysiu. Žibintas vagono gale sukrutės ir nutols. Greičiau ir greičiau. O mudu stovėsime, nežiūrėdami vienas į kitą. Svetimi ir tapatūs“, – šios ir kitos eilutės skambėjo arenoje, jas įvairiomis kalbomis buvo galima išvysti ir čia įrengtuose milžiniškuose ekranuose.
„Be reikalo manoma, jog klausytis sudėtingų istorijų yra tik neigiama ir skausminga patirtis. Užaugau tokioje aplinkoje, kurioje apie sunkius išgyvenimus buvo kalbama. Pamatydamas blogiausia, tuo pačiu pamatai ir geriausia. Tai – toks požiūrio taškas, kuris, manau, galėtų būti naudingas ir Lietuvai“, – pasakojo „Kauno kantatos“ vizualiųjų sprendimų menininkė J. Kagan.
Visą „Kaunas 2022“ programą galima rasti www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
Europos fortų kongresas – Kauno tvirtovėje, dedikuojamas bendruomenėms
Jau šią savaitę spalio 6-7 dienomis, Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir Kauno fortuose įvyks Europos tvirtovių kongresas, o į Kauno tvirtovę atvyks kelios dešimtys atstovų iš skirtingų Europos pilių, tvirtovių ar fortų. Kongreso metu dalyviai aptars gynybinio paveldo pritaikymą visuomenės poreikiams, dalinsis patirtimi kaip sėkmingai dirbti su vietos bendruomenėmis, siekiant pritaikyti nenaudojamus ir apleistus fortus, bunkerius. Europoje – tūkstančiai pačių įvairiausių karinių objektų, kurie per daugelį metų prarado savo gynybinę paskirtį ir šiuo metu atlieka visai kitokį vaidmenį bendruomenės, miesto, valstybės gyvenime.
„Šimtmečius karas buvo Europos kasdienybė, susipriešinusios valstybės siekė kuo stipriau įsitvirtinti, tobulėjant mokslui – tobulėjo ir griaunamoji jėga, atsirado vis galingesnė
artilerija. O fortifikatoriai siekė pastatyti vis stipresnę ir atsparesnė pilį, tvirtovę, kuri atlaikytų priešo puolimą. Todėl įvairiausių tvirtovių ir įtvirtinimų prisikaupė tūkstančiai. Kongrese dalyvaus pačių įvairiausių tvirtovių atstovai, štai Šibeniko tvirtovė – tikra viduramžiu pilis ant Adrijos jūros kranto, o Olandijoje gausu panašių fortų kaip ir pas mus Kaune, tačiau nacionalinis pasididžiavimas – Naujoji vandens linija, o įtvirtinimų būdas neįprastas – priešus turėjo sustabdyti vanduo, kuomet didžiulės teritorijos buvo numatytos juo užsemti vandeniu, dirbtinai užtvindyti. Taip pat, kongrese lankysis ir atstovai iš Venecijos, Forto Marghera – tvirtovės, kuri prieš kelis šimtmečius saugojo vieną turtingiausių Europos miestų.
„Šiandien Europos tvirtovė yra Ukraina. Ten vyksta kova dėl visos Europos, todėl turime palaikyti, stiprinti ją. Europos tvirtovių federacija pradėjo bendradarbiavimą ir su gynybinio paveldo atstovais iš Ukrainos, kuriama partnerystės programa, kuri padės išsaugoti Ukrainos paveldą – jos istorines vertybes. Kongrese dalyvaus ir atstovai iš Ukrainos“. – teigia Kauno tvirtovės parko direktorius Egidijus Bagdonas.
Mums, lietuviams, didžiausias pasididžiavimas - antikiniai piliakalniai, kurie, tarsi, ir turėtų būti tas svarbiausias, antikinės Lietuvos palikimas, menantis šimtmečius ir tūkstantmečius protėvių kovos už laisvę ir nepriklausomybę - kongrese išgirsime ir apie juos.
O Kauno fortai beveik visą šimtmetį buvo visiškai pamiršti, riogsojo miesto pakraščiuose niekam nereikalingi ir apleisti. Buvo įprasta manyti, jog tai nesavas, okupacinis palikimas, o fortus Rusijos caras pastatė ginti ne Lietuvą, o savo imperiją. Dažnai sakau – iš lietuviško molio plytų, ir prakaito pastatyta ši tvirtovė visgi nepadėjo išsaugoti Rusijos imperijos, o šiandien matomi jos griuvėsiai primena – jog tai tapo mūsų galimybę atkurti Lietuvos valstybę. Todėl šiandien jie simbolizuoja laisvę.“ – sako Kauno tvirtovės parko direktorius. Tačiau neužtenka vien istorijos ar kiek pakreipto pasakojimo krypties, jog žmonės pamiltų fortus ir imtų jais rūpintis. Iš Kauno fortų patirties matome, jog svarbiausią vaidmenį čia atlieka vietos bendruomenės, kurios pastebėjo fortų potencialą, čia buvo pradėtos rengti bendruomenės šventės, Joninės, Koncertai, šiuolaikinio meno parodos.
Pastaruosius penkerius metus didžiule parama įvairioms iniciatyvos buvo ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” programa, ir pirmieji renginiai daugelyje fortų įvyko palaikomi Kaunas 2022 bendruomenių programos. Kartu pasitinkant Europos kultūros sostinės metus, dalis bendruomeninių iniciatyvų virto festivaliais – pavyzdžiui, šią vasarą Kauno tvirtovės III-ajame forte įvyko „SteamPunk“ festivalis. Tvirtovės požemiuose taip pat
vyko ir industrinės muzikos „MATTERS“ pasirodymai, o Kauno tvirtovės I-ajame forte lankytojus pasitiko Kauno mitinio žvėries meninės instaliacijos.
„Šio kongreso tikslas – aptarti pavyzdžius ir pasidalinti patirtimi kaip buvę kariniai objektai yra pritaikomi, kaip juos panaudoti prasmingai. Labai svarbu, jog paveldas nebūtų išsaugojamas tik dėl to, jog turi tokį statusą. Svarbu, jog būtų funkcija – nauda bendruomenei. Ir štai matome iš įvairiausių pavyzdžių, jog galima šiuos objektus pritaikyti – ir ne tik muziejinėms funkcijoms, tačiau kaip kultūriškai aktyvias erdves – kūrybinėms industrijoms, menui, edukacijai, aktyviam laisvalaikiui, sportui ir t.t.“. – teigia organizatoriai. Skaičiuojama, jog per pastaruosius penkerius metus iš viso įvyko daugiau nei du šimtai įvairiausių bendruomeninių renginių, o Kauno tvirtovės parko fortus turėjo galimybę aplankyti dešimtys tūkstančių lankytojų. Žinoma, tai galbūt atrodo kaip mažas įvykis viso miesto mastu, tačiau nepamirškime jog dar ne taip seniai apleistuose fortuose tiesiog nebuvo įmanoma suorganizuoti jokio renginio. Augo Sosnovskio barščiai, gyveno benamiai, rinkosi narkomanai, požemiuose buvo kūrenamos padangos, o lankytojus pasitiko atviri šuliniai, ir šiukšlių kalnai. „Skamba dramatiškai. Tačiau taip ir buvo. Šiandien tik kai kuriuose fortuose dar galima pamatyti tokius „akcentus“, kurie dar vis primena kuo buvo virtę Kauno fortai. Taip. Darbo dar labai daug. Kol kas tvarkymo darbai apsiriboja daugiau higiena, bandome įvesti daugiau švaros ir šviesos. Šaliname menkaverčius krūmynus, naikiname Sosnovskio barščius, valome patalpas. Ir padedame bendruomenių renginiuose, pasirūpiname, jog jie įvyktų kuo sklandžiau.“ – teiga E. Bagdonas
Europos tvirtovių kongreso temą pasirinkta neatsitiktinai, nes žinoma, jog Kaunas
stipriausias būtent šioje – bendruomenių ir kultūrinio bendradarbiavimo srityje. „Žinoma, tvirtovės fortai yra savaime tvarūs – gal šiek tiek pagriuvę, aptrupėję, bet visumoje dar stovės šimtmečius. Reikia tik žmogiškos šilumos, ir todėl čia bendruomenė atlieka lemiamą vaidmenį. Mūsų idėja, vizija – dirbti darnoje tarp gamtos, žmogaus ir istorijos.“ – teigia Kauno tvirtovės parko atstovai.
Kaune atidaroma tarptautinė šiuolaikinio meno paroda „Srovės nepasroviui“
Kauno centrinio pašto rūmuose startuoja šiuolaikinio meno paroda „Srovės nepasroviui“, kurioje pristatomi menininkų iš įvairių pasaulio šalių darbai, dalyvavę 2021-ųjų OSTRALE bienalėje – vienoje didžiausių šiuolaikinio meno parodų Vokietijoje. Parodos atidarymas – spalio 5 d. 18 val.
Dresdene vykstanti OSTRALE bienalė – viena didžiausių Vokietijoje rengiamų šiuolaikinio meno parodų, kurioje 2021-aisiais dalyvavo 138 menininkai, pagal kilmę atstovaujantys 34 tautoms (tarp jų – ir Lietuvai). Kūrinius bienalei atvirame konkurse siūlė viso pasaulio menininkai, taip pat ir tarptautinės kuratorių komisijos nariai iš Kroatijos, Lietuvos ir Vengrijos partnerių institucijų.
Bienalės rengėjai tarpdisciplininį savo parodų turinį siekia pristatyti ne tik Vokietijoje, bet ir įvairiose Europos vietose, todėl rengia išvažiuojamąsias parodas. Bendradarbiaujama su Europos kultūros sostinėmis tapusiais miestais, todėl šiemet, kai šį titulą nešioja Kaunas, OSTRALE bienalės renginius pasitinkame Lietuvoje.
Parodos netradicinėse erdvėse
Kauno centrinio pašto rūmai parodai pasirinkti ne atsitiktinai – OSTRALE šiuolaikinio meno centras parodas organizuoja netradicinėse, kitai funkcijai projektuotose ne menui skirtose erdvėse. Transformuojant šias erdves gimsta ir nauji kontekstai – pastato istorija, jo praeitis daro įtaką parodos lankytojų potyriams ir sukuria meno kūrinius papildančias asociacijas bei nuorodas.
Kauno centriniame pašte pristatoma kūrinių dalis iš 2021 metais Dresdene vykusios OSTRALE bienalės BREATHTURN (Kvėpavimo posūkis). Ji buvo eksponuojama buvusiame Rytų Vokietijos elektronikos įmonės valgyklos pastate Robotron-Kantine. Kaip kūriniai atsiskleis erdvėje Kaune, lankytojai galės įvertinti jau netrukus.
Srovės nepasroviui – paroda apie gyvūnų, žmonių ir srautų judėjimą
Pasak parodos Kaune kuratorės Patricijos Gilytės, srovių, materijos, gyvūnų ir žmonių srautų judėjimo ir susidūrimo su apribojimais temos parodoje persipina su individualiomis, skirtinguose politinės ir ekonominės realybės kontekstuose subrendusių kūrėjų intencijomis. Tai – paroda apie globalumą su visomis šio daugiasluoksnio reiškinio srovėmis, neišsipildymais, potekstėmis.
Kadaise pašto siuntų skirstymo patalpose atsidūrusios ir savomis trajektorijomis iš siuntėjų pas gavėjus iškeliaujančios pakuotės, laiškai ar atvirlaiškiai kartais pasiekdavo adresatą, o kartais ir pradingdavo. Parodos lankytojai galės ieškoti tik jam skirtos svetimtautiškos, kitakalbės, svetimšalio slapta perduotos žinios, užkoduotos meno kalbos forma, o kartu pajausti, kaip laiko tėkme alsuoja Kauno centrinio pašto sienos, atsiverdamos kvėpavimo posūkiui.
Atidarymo vakarą – unikalūs performansai
Parodoje apsilankę atidarymo vakarą, lankytojai turės galimybę pamatyti lietuvių menininko Luko Eugenijaus Kolmogorcevo performansą „Niekieno žemė“ ir iraniečių kilmės menininkės Sarvenaz Mostofey specialiai Kauno centrinio pašto patalpoms pritaikytą garso kūrinį.
„Srovės nepasroviui“ | OSTRALE šiuolaikinio meno paroda yra „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
Paroda veiks iki 2022 m. lapkričio 13 d. Kauno centrinio pašto rūmuose (Laisvės al. 102)
Parodos atidarymas:
2022 spalio 5 d. 18:00.
Atidarymo dieną įėjimas nemokamas.
Parodos darbo laikas:
II-VII – 10:00 – 18:00
IV – 11:00 – 19:00
I – uždaryta
Bilietus galima įsigyti renginio vietoje. Vienas bilietas galioja į visas apsilankymo metu Kauno centriniame pašte veikiančias parodas.
Parodos Kaune kuratorė: Patricija Gilytė
Parodos Kaune architektė: Sigita Kundrotaitė-Savickė
OSTRALE bienalės Dresdene kuratoriai: Nataša Bodrožić, Ivana Meštrov, Patricija Gilytė, Krisztián Kukla, Andrea Hilger, Antka Hofmann.
Kaune eksponuojamų darbų autoriai: Bronė Sofija Gideikaitė, Daina Vanagaitė-Belžakienė, Daniel Chong, Eszter Szabó, Farid Rasulov, Firoz Mahmud, Gabriele Engelhardt, Goran Škofić, Ivan Milenković, Sarvenaz Mostofey, Jana Rinchenbachová, Michael Grudziecki, Nikita Kadan, Philipp A. Schäfer, Predrag Pavić, Seçkin Aydin, Toni Meštrović, Volker Kreidler, Zsolt Ferenczy
AIR projekto menininkai: Gabrielė Gervickaitė, Anna Fabricius, KOLXOZ.
Parodos partneriai: „Kaunas 2022“ (Lietuva), OSTRALE – Šiuolaikinio meno centras (Vokietija), „Slobodne veze“ (Kroatija), art quarter Budapest (Vengrija).
Projektą finansuoja: „Kaunas 2022“, Lietuvos kultūros taryba, „Flowing connections“ („Tekančios jungtys“) – projektas, bendrai finansuojamas pagal ES programą „Kūrybiška Europa“.
Parodos prodiuseris: VšĮ „Ars futuri“.
