Day: 4 spalio, 2022

Dizaino tinklų forume Kaune – diskusijos apie laimingą miestą ir parodos

Kaune prasidėjo tarptautinis dizaino festivalis, kurio baigiamasis akcentas – Tarptautinių dizaino tinklų forumas. „Žalgirio“ arenoje vyksiančiame renginyje susitiks ir patirtimi dalysis pranešėjai iš tarptautinių dizaino organizacijų. 

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuojamas festivalis ir forumas – proga pristatyti Kauną kaip dizaino miestą tarptautinėje erdvėje, užmegzti ryšius tarp įvairių šalių dizaino bendruomenių, susitikti kūrėjams. 

Forume dalyvauja pasauliniai dizaino tinklai, tokie kaip UNESCO Dizaino miestų tinklas, icoD (International Council of Design), BEDA (Bureau of European Design Associations), EIDD (Design for All Europe). 

Prieš forumą Kaune įvyks ilgametes tradicijas turinčių tarptautinių ir vietinių dizaino tinklų svarbiausi metiniai renginiai, kuriuose dalyvaus dizaino politikos formuotojai, įvairių dizaino sričių praktikai, dizaino švietėjai iš įvairiausių pasaulio šalių, o visi, kam įdomios dizaino temos, kviečiami apsilankyti ir festivalio parodose. 

Dizainas atsineša žmogaus mastelį 

Lietuvos dizaino asociacijos Valdybos narys, Vilniaus dailės akademijos lektorius Jonas Liugaila sako, kad tokio mastelio ir koncentracijos renginys, kai vienoje vietoje vienu metu susiburia tiek tinklų, Lietuvoje dar nėra buvęs: „Ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje ar pasaulyje tai gana retas reiškinys. Kalbu ne tik apie kulminacinį renginį – spalio 14-ąją vyksiantį forumą, bet ir kitus, kur kelios tarptautinės organizacijos kviečia į renginius savo narius, juose dalyvaus ir Lietuvos dizaino atstovai. Tai – ir pasikeitimas informacija, ir tinklaveika.“

Pasak J. Liugailos, jau ne vienerius metus Lietuva pozicionuojama ne kaip autsaiderė, bet kaip Europos centras, kaip vieta, kur vyksta dizaino įvykiai. „Lietuvos dizaineriams bus proga patiems pristatyti savo požiūrį, atvejus, minčių braižą. 

Kaunas atsiranda pasauliniame dizaino žemėlapyje – kaip vieta, kur vysta koncentracija, nuomonių apykaita“, – kalbėjo J. Liugaila. 

Forumą J. Liugaila įvardijo kaip renginį, kuriame bus itin daug kokybiško turinio, taip pat vyks paralelinė sesija, kurioje Lietuvos savivaldybių atstovai kūrybinių dirbtuvių metu ieškos sprendimų savo savivaldybių problemoms ar iššūkiams: „Iššūkiai lietuviški, o dalyviai – iš užsienio, kurie atsineša įvairias patirtis.“ 

J. Liugaila sako, kad viena iš kertinių dizainerių pozicijų – kad miestai yra skirti žmonėms: „Dizainas atsineša žmogaus mastelį. Jo santykis su miestu yra žmogaus mastelis.“  

Koks dizaino ir visuomenės tarpusavio santykis?

„Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė sako, kad dizaino tinkų forumas turėtų sudominti tuos, kam įdomios architektūros, dizaino, jo inovacijų temos ir naujovės, meno ir dizaino santykis. 

„Forumas turėtų sudominti ne tik specialistus, bet ir apskritai tuos žmones, kurie turi polinkį mąstyti apie savo aplinką iš dizaino ir meno perspektyvos. Forume dalyvaus beveik 300 dalyvių iš viso pasaulio“, – teigė V. Vitkienė. 

Kad svarbu kalbėtis apie miestų dizainą, „Kaunas 2022“ komanda suprato dar tada, kai buvo ruošiama Europos kultūros sostinės paraiška. 

„Kadangi Kaunas, kaip dizaino miestas, yra UNESCO kūrybiškų miestų tinkle, tad natūralu atrodė kalbėti apie dizainą. Miesto architektūra turėjo vieną iš lemtingų vaidmenų suteikiant Kaunui Europos kultūros sostinės titulą. 

Visus pastaruosius metus „Kaunas 2022“ programa „Dizainas laimei“ bandė permąstyti dizaino ir visuomenės tarpusavio santykį. Daug dėmesio skirta prieinamumui, prieš kelis metus parengtas prieinamumo gidas. Tai – praktinis gidas su labai išsamiomis instrukcijomis, skirtas kultūros įstaigoms ir patariantis, kaip užtikrinti savo paslaugų prieinamumą kuo platesnei žmonių grupei, neišskiriant judėjimo, klausos, regos negalią turinčių žmonių. 

Kaune pradėta švęsti ir Laimės diena – kaip įtraukumo diena, kviečiant užtikrinti prieinamumą kuo platesnėms žmonių grupėms“, – apie dėmesį miesto dizainui kalbėjo V. Vitkienė.

Spalio 14-ąją vyksiančio forumo tema – taip pat apie laimę. „Žalgirio“ arenos amfiteatro salėje vyks bendras dizaino tinklų forumas, kuriame organizacijos siūlys savo geriausius pranešėjus. Tema – „Laimingas miestas“, tad bus diskutuojama apie miesto kokybės gerinimą.

Kviečia aplankyti parodas 

V. Vitkienė siūlo nepraleisti ir kitų renginių – Kaune vyks keturios parodos, kurias irgi jungia dizaino tema. 

Vienoje iš jų – „Kauno asorti“, kurią kuruoja Karolina Jakaitė, pristatomos XX a. II pusės Lietuvos grafinio dizaino istorijos. Plakatai ir jų eskizai, dėžutės, prekių ženklų projektai pasakoja ne tik apie dizaino istoriją, kūrėjus ir jų darbus, bet taip pat savaip kalba apie laiką, tapatumą, tvarumą, atliepia šių dienų aktualijas.

1984 m., minint „Taros“ biuro dvidešimtmetį, Kauno parodų rūmuose surengta Respublikinė taikomosios grafikos paroda, kurioje dalyvavo daugiau nei 100 kūrėjų, o „Kauno asorti“ bus galima išvysti rekonstruotą pirmąją „Taros“ biuro taikomosios grafikos parodą. Ji aktualizuoja daugiau nei pusę šimtmečio trunkančią Lietuvos grafinio dizaino tradiciją. Paroda nuo spalio 6-osios iki 30-osios veiks Kauno paveikslų galerijoje. 

Iki spalio 30-osios galima aplankyti Kauno centriniame pašte veikiantį tarptautinį kaulinio porceliano simpoziumą ir parodą „Porceliano miestas“ (kuratorius Remigijus Sederevičius).

Tarptautinis kaulinio porceliano simpoziumas – projektas, kuris apjungia profesionalaus porceliano meno kūrybines dirbtuves, parodą, edukacijas, paskaitas, meninius ir mokslinius tyrimus, o taip pat viešina porceliano meną Lietuvoje ir pasaulyje. 

Viena iš projekto dalių – tyrimas ir parengiama ekspozicija parodai „Porceliano miestas“, istoriškai ir teoriškai nagrinėjančiai porceliano meno ir dizaino vietą Lietuvos ir Kauno gyvenime, surandant ir pasitelkiant išlikusius „Jiesios“ dailiosios keramikos gamyklos fondus, pirmuosius porceliano projektus tuomečiame Kauno dailės institute, įtraukiant miesto muziejus, visuomenę, tarptautinius partnerius. 

Dar viena paroda – „Austinis menas – 20 a. Europos ir Amerikos avangardiniai kilimai“, kurią pristato Laura Bohne (Lietuva) ir Alberto Levi (Italija). Paroda Kauno menininkų namuose veiks iki spalio 14 dienos.  

Šios avangardinio meno simbiozės rėmuose bus pristatomi ne tik ryškiausiųjų pasaulio menininkų, tokių kaip Jean Lurçat, Jacques Borker, Laila Karttunen, Ivan Da Silva Bruhns, Louis Marcoussis, Ralph Pearson, Frankas Stella Jean Burkhalter kurti kilimai, tačiau ir lietuvių – kolekcininko Dainiaus Lanausko 1920–1955 m. laikotarpio dizainerių Jono Prapuolenio, Jono Virako, architekto Arno Funko kolekciniai baldai.

Jurgio ir Aleksandros Iljinų name veikia „Kaunas 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ interpretacijų paroda. Tai – dizainerių ir menininkų iš įvairių Europos šalių ir pasiūlyti dizaino prototipai, skirti masiškesnei gamybai. Visi jie susiję su Kauno modernizmo architektūra ar ornamentika.

Dar viena paroda, veikianti „Žalgirio“ arenoje – „5x5“, parengta Kaunui bendradarbiaujant su Kortreiko miestu Belgijoje. Parodos kuratorė –  Jūratė Tutlytė.

Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyrius  kartu su Flandrijos (Belgija) partneriais “Designregio Kortrijk” ir Kaunas 2022 pakvietė įmones bei organizacijas pasinaudoti unikalia galimybe vienerius metus dirbant kartu su dizaineriais vystyti naujus ir tobulinti jau esamus produktus, paslaugas ar procesus.

Flandrijos kompanijos “Designregio Kortrijk vzw” programa (ir prekės ženklas) „5X5®“ sėkmingai veikia jau daugiau nei 15 metų. Nuo 2005 m. Beniliukse ją pritaikė arti 80 įvairiose srityse veikiančių įmonių: nuo baldų pramonės, medicinos prietaisų gamintojų, švietimo įstaigų ir IT kompanijų. 

Dizaineriai iš Olandijos daugiau nei metus dirbo įvairiose Lietuvos pramonės įmonėse, o parodoje pristatomi šio darbo rezultatai bei dar penki pavyzdžiai, sukurti Kortreike. 

Visą „Kaunas 2022“ programą galima rasti www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.

by Ugne

Tūkstančiai žiūrovų klausėsi „Kauno kantatos“: netikėto formato kūrinys kvietė patirti nutylėtas miesto istorijas

Įtraukianti patirtis – daugybę kartų įvairiuose anonsuose skambėjusi frazė. Visgi rugsėjo 30–spalio 1 dienomis „Žalgirio“ arenoje laukė būtent tai. „Kauno kantata“ – vienas paskutiniųjų didžiųjų „Kaunas 2022“ renginių, taip pat viena svarbiausių „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ iniciatyvų, nustebino net ir visko mačiusius žiūrovus. „Pati bandžiau atsiminti, ar daugybėje aplankytų muzikos renginių kada teko ką nors panašaus patirti, bet ne“, – pasakoja „Kauno kantatos“ prodiuserė, teatrologė Ina Pukelytė.

Kauno „Žalgirio“ arenoje klausytojų laukė pirmą kartą Lietuvoje įgyvendinama unikali, specialiai Kaunui kurta muzikinė patirtis. Atsisakiusi įprasto koncertų formato, tarptautinė kūrėjų komanda gausiai susirinkusią publiką kvietė vaikščioti tarp arenoje įkurtų devynių scenų. Čia, visai šalia žiūrovų, įsikūrė beveik 300 skirtingų muzikos žanrų atlikėjų,  kurie, garsų ir vaizdų kalba, atgaivino nutylimas ir skaudžias miesto istorijas.

Iš Lietuvos kilę menininkai Philipas Milleris (PAR) ir Jenny Kagan (JK) kelerius metus rinko Kauno istorijas – trėmimų, Holokausto, „vilko vaikų“, Sibiro tremčių pasakojimus bei jų paliktus pėdsakus kartų likimuose. Paieškų rezultatas – vaizdais ir garsais prabilusi muzikinė patirtis, leidusi klausytojams patiems pasirinkti, iš kokios perspektyvos ir nuotolio klausyti atlikėjų – tai daryti buvo galima stovint visai šalia scenos arba, atvirkščiai, pasirinkus tolimesnį matymo kampą. Arenoje vienu metu skambėjo daugybė dirigento Karolio Variakojo vedamų skirtingų muzikos instrumentų, melodijų ir balsų, meistriškai kuriančių harmonijos ir disbalanso, kakofonijos ir tylos akimirkas.

Scenose – 300 atlikėjų iš Lietuvos bei užsienio

Susirinkusieji galėjo išgirsti beveik 300 atlikėjų – Kauno miesto simfoninį orkestrą, klezmerių orkestrą, folkloro ansamblį, solistus Rafailą Karpį, Agnę Stančikaitę, Steponą Zonį, skaitoves Bellą Shirin ir Violetą Rakauskaitę-Shtromas. Pasitelkdami menininkės Jenny Kagan kurtas vizualizacijas, jie pasakojo miesto istorijų nuotrupas, kuriose – išgyvenimai ir viltis, kad tokios žmonijos tragedijos nebepasikartos.

„Kauno kantata“ skambėjo net penkiomis kalbomis – anglų, lietuvių, rusų, vokiečių bei jidiš. Lietuvių kalba kūrinius atliko ir iš Pietų Afrikos Respublikos kilęs solistas, muzikos aranžuotojas Tshegofatso Moeng. Anot atlikėjo, kūrinio tematinės linijos galėjo būti atpažįstamos kiekvienam žmogui. „Didžiulė prabanga ir iššūkis kūrinį papasakoti tokia daugybe spalvų“, – prieš kūrinio premjerą pasakojo solistas.

„Manau, kad „Kauno kantata“ yra būdas suvokti, kad mes turime gerbti pagrindines žmogiškąsias vertybes. Dabar – tinkamas laikas pradėti analizuoti, aiškintis, suprasti tas skriaudas, kurios buvo padarytos tokių kraugeriškų režimų kaip komunizmas ar nacizmas ir daryti tam tikras išvadas,“ – apie „Kauno kantatą“ svarstė solistas Rafailas Karpis.

Skambant muzikai buvo galima išgirsti ir Bellos Shirin bei Violetos Rakauskaitės-Shtromas skaitomus pasvarstymus bei istorijas. „Kada sumažėja tavęs – mažėju ir aš. Vieną sykį nubusiu stotyje ir tave pamatysiu. Žibintas vagono gale sukrutės ir nutols. Greičiau ir greičiau. O mudu stovėsime, nežiūrėdami vienas į kitą. Svetimi ir tapatūs“, – šios ir kitos eilutės skambėjo arenoje, jas įvairiomis kalbomis buvo galima išvysti ir čia įrengtuose milžiniškuose ekranuose.

„Be reikalo manoma, jog klausytis sudėtingų istorijų yra tik neigiama ir skausminga patirtis. Užaugau tokioje aplinkoje, kurioje apie sunkius išgyvenimus buvo kalbama. Pamatydamas blogiausia, tuo pačiu pamatai ir geriausia. Tai – toks požiūrio taškas, kuris, manau, galėtų būti naudingas ir Lietuvai“, – pasakojo „Kauno kantatos“ vizualiųjų sprendimų menininkė J. Kagan.

Visą „Kaunas 2022“ programą galima rasti www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.

by Ugne