Šimtmetį švenčianti Kauno meno mokykla kviečia į parodą bei tarptautinę konferenciją
Kauno meno mokykla 2022 metais mini 100 metų jubiliejų. Jam pažymėti skirta tarptautinė mokslinė konferencija „Menas moderniai šaliai moderniame mieste” ir lydinti paroda „Prieš... ir po 100 metų“ įsilies ir į Kauno Europos kultūros sostinės 2022 metų renginius.
Šia proga pažymima aukštųjų dailės studijų reikšmė moderniai meninei kultūrai ir poveikis vėlesnei tos kultūros plėtrai bei transformacijai.
Jubiliejaus proga rengiama tarptautinė mokslinė konferencija kviečia susitelkti į dailės studijų reikšmę modernybei ir išryškinti jų sąsajas su modernių valstybių bei miestų formavimosi procesais, aptariant dailės mokymo istorinę, esamą ir būsimą padėtį, nagrinėti dailės edukacijos klausimus. Siūloma naujai apmąstyti Kauno meno mokyklos istoriją, jos ištakas ir raidą miesto istorinės, politinės ar ekonominės kaitos kontekste, atskleisti paraleles su kitomis XX a. pirmos pusės Europos meno mokyklomis ir modernizmo sąjūdžiu. Konferencija taip pat siekia aktualizuoti mokyklą kūrusių ir joje besimokiusių asmenybių – dailininkų, pedagogų, architektų, dailės istorikų – veiklą, išryškinti jų kūrybos sąsajas su vietos, nacionaliniu ir globaliu dailės kontekstu; atskleisti Kauno meno mokyklos tradicijų kilmę ir tęstinumą.
Šimtmečiui pažymėti pristatoma paroda „Prieš... ir po 100 metų“
Aplinkos kaita ir kontekstai turi įtakos meno vystymuisi. Menas ypač reaguoja į vietos ar situacijos pasikeitimus. Per šimtą metų įvykusiai kaitai (naujų technologijų atsiradimas, atvirumas pasauliui, globalizacija ir t.t.) atliepia ir profesionali kūryba. Išlaikydama Kauno meno tradicijas ji sparčiu žingsniu žengia su šiuolaikiniu gyvenimu, atspindėdama visas jo realijas.
Paroda sudaryta iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkiniuose esančių Kauno meno mokykloje dirbusių pedagogų – menininkų kūrinių ir šiuo metų dirbančių ir kuriančių Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojų – menininkų. Ekspozicijoje žiūrovams pristatomi kūriniai, sukurti beveik prieš šimtą metų ir dabar, jau po šimto metų, atskleidžiant kūrybinių principų kaitą ar panašumus plastikos ir technologiniuose sprendimuose. Žiūrovui siūloma susipažinti kaip aplinka ir kontekstas šimtmečio bėgyje keitė ir keičia meno suvokimą ir išraišką, kuri atsispirdama ir tęsdama Kauno meno tradicijas įsipina į pasaulio Didįjį Peizažą.
Konferencijos datos: rugsėjo 15 d., 9:00 – 17:00 val. ir rugsėjo 16 d., 9:30 – 16:10 val.
Konferencijos vieta: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Muzikos salė (V. Putvinskio g.55, Kaunas).
Konferencijos pranešėjai: prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas (LT), prof. dr. Stanislavas Mostauskis (LT), doc. dr. Ramutė Rachlevičiūtė (LT), doc. dr. Aušrinė Cemnolonskė (LT), dr. Stella Pelše (LV), Margus Meinart (EE), dr. Theodor Liho (BG), Yaroslav Kravchenko (UA), Lina Mumgaudytė (LT), doc. dr. Aušra Vasiliauskienė (LT), Rūta Marija Purvinaitė (LT), doc. dr. Inese Sirica (LV), Šelda Puķīte (EE), dr. Lijana Natalevičienė (LT), prof. dr. Raimonda Simanaitienė (LT), dr. Aistė Dičkalnytė (LT), Daina Zozaitė (LT), doc. dr. Odeta Žukauskienė (LT), dr. Vilma Gradinskaitė (LT), Vaida Sirvydaitė (LT), Lina Hall (LT), Ilona Mažeikienė (LT), doc. dr. Rasa Butvilaitė (LT), doc. dr. Lina Preišegalavičienė (LT), doc. dr. Vaida Almonaitytė-Navickienė (LT)
Parodos atidarymas: rugsėjo 15 d., 18 val.
Paroda veiks: nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2023 m. sausio 29 d.
Parodos vieta: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (V.Putvinskio g. 55, Kaunas).
Parodos menininkai, dalyviai:
Justinas Vienožinskis (1886–1960), Adomas Galdikas (1893–1969), Stasys Ušinskas (1905–1974), Antanas Gudaitis (1904–1989), Antanas Samuolis – Samulevičius (1899–1942), Viktoras Vizgirda (1904–1993), Juozas Zikaras (1881–1944), Jonas Mikėnas (1899–1988), Viktoras Petravičius (1906–1989), Adolfas Vaičaitis (1915–2015), Mastislavas Dobužinskis (1875–1957), Vytautas Bičiūnas (1893–1943), Vytautas Kazimieras Jonynas (1907–1997), Liudvikas Strolis (1905–1996), J. Steponavičius (1907- 1996) Marcė Katiliūtė (1912–1937), Telesforas Kulakauskas (1907–1977).
Arūnas Vaitkūnas (1956–2005), Laima Drazdauskaitė, Audronė Petrašiūnaitė, Pranas Griušys, Eimutis Markūnas, Aušra Vaitkūnienė, Aleksas Andriuškevičius, Andrius Zakarauskas, Petras Lincevičius, Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė, Povilas Ramanauskas, Darius Rakauskas, Sandra Kvilytė, Milda Gailiūtė, Rosanda Sorakaitė-Ramanauskienė, Rimas Mulevičius, Evaldas Mikalauskis, Rolandas Rimkūnas, Tadas Vosylius, Alfonsas Vaura.
Rengėjai: Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutas, Kauno kolegijos Menų akademija, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Partneriai: Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022, Lietuvos dailės istorikų draugija
Visą renginių programą rasite čia.
Ukrainiečių fotografas O. Zakleckis: rusų kultūra atkuria laukinio elgesio modelį
„Kultūra – tai koncentruota visuomenės civilizacinė patirtis, išsaugota tam tikromis priemonėmis ir galinti toliau vystyti šią visuomenę, motyvuoti žmones pereiti nuo barbariškumo prie žmogiškumo. Rusijos kultūra šiuo metu demonstruoja didžiausią savo defektą: ji ne tik neužkerta kelio žiaurumams, bet, priešingai, atkuria laukinio, barbariško elgesio modelį. Nuotraukose matome, kaip veikia „didžioji rusų kultūra“, – Vytauto Didžiojo universitete (VDU) penktadienį pristatydamas fotografijų parodą „Karo geometrija“ kalbėjo ukrainiečių fotografas Oleksandras Zakleckis. Parodos atidarymas buvo Europos kultūros parlamento (EKP) 20-osios sesijos ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Tai pirmasis kartas, kai EKP sesija buvo surengta Baltijos šalyse.
O. Zakleckio parodoje eksponuojamos fotografijos, kuriose – Rusijos vykdomo karo nusiaubta Ukraina. Pasak fotografo, šiuo metu naikinama ne tik jo gimtoji šalis, bet ir jos kultūra. „Rusai pirmiausia bando sunaikinti ukrainiečių tapatybę, o tapatybė – tai kultūra. Dramos teatras Mariupolyje buvo visiškai sunaikintas, tačiau tai – tik vienas objektas. Kai kuriuose miestuose buvo sunaikinta visa kultūros infrastruktūra. Laisvai samdomiems darbuotojams Ukrainos kūrybiniame sektoriuje dabar – sunkus metas. Todėl prašau palaikyti programas, skirtas ukrainiečių menininkams ir kultūros veikėjams. Turime sugalvoti, kaip su tuo susidoroti“, – sakė menininkas, prisijungęs prie Europos kultūros parlamento. O. Zakleckio parodos atidaryme Kaune dalyvavo ir Nobelio literatūros premijai nominuotas ukrainiečių rašytojas Serhijus Žadanas.
Skiria dėmesį demokratijai, daugiakultūriškumui ir imigracijai
Europos kultūros parlamentas yra nevyriausybinė organizacija, siekianti užtikrinti, kad menininkų balsas būtų girdimas, ir skatinti dialogą tarp menininkų ir kitų kūrybingų žmonių. Iš viso jį sudaro apie 160 narių iš 43 valstybių: nepriklausomi menininkai, rašytojai, muzikantai, istorikai, filosofai, dizaineriai ir kitų kultūros sričių atstovai iš D. Britanijos, Švedijos, Graikijos, Airijos, Nyderlandų ir kitų Europos šalių. Šiemet prie parlamento prisijungė dar 8 nariai, tarp jų – 4 lietuviai ir 2 ukrainiečiai.
„Siekiame priminti europiečiams, kad kultūra yra visuomenės ir mūsų ateities šerdis. Diskutuojame apie demokratiją, žiniasklaidos, kultūros veikėjų vaidmenį visuomenėje, politikoje, taip pat – apie aktualijas, tokias kaip daugiakultūriškumas, imigracija ir t. t. Šiemet skiriame dėmesį karo pasekmėms universitetams ir kitiems kultūros lauko atstovams“, – apie parlamento veiklas pasakojo EKP generalinis sekretorius K. E. Norrman, kuriam VDU suteikė garbės daktaro vardą.
Kultūra – pasipriešinimo ir paguodos šaltinis
„Džiaugiuosi Jus visus sveikindamas Vytauto Didžiojo universitete, kuris šiais metais mini šimto metų jubiliejų. VDU puoselėja EKP keliamą tikslą – išlaikyti pagarbų ir laisvą tarpusavio supratimą įvairiapusėje kultūrinėje erdvėje. Šią Misiją įgyvendinti padės ir naujieji EKP nariai“, – sakė VDU rektorius prof. Juozas Augutis, sveikindamas EKP sesijos dalyvius VDU didžiojoje salėje.
Viena iš naujųjų EKP narių, VDU Menų fakulteto dekanė ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ Tarybos pirmininkė prof. Jurgita Staniškytė tikina, jog kultūros svarba yra nenuginčijama – tai yra žmonių pasipriešinimo, europietiškos tapatybės šaltinis, kurį praradę susidurtume su tragedijomis.
„Pandemijos ir karo metu, kultūra yra paguodos ir eskapizmo šaltinis. Žmonės nori pabėgti nuo žiaurių realijų ir ieško kultūros. Tiek EKP, tiek VDU ir „Kaunas – Europos kultūros sostinei“ labai svarbu, kad kultūra būtų sugrąžinta į darbotvarkę, kad kultūra, jos institucijos ir menininkai būtų atstovaujami“, – pabrėžė prof. J. Staniškytė.
Ieško būdų padėti Ukrainos menininkams
EKP sesijos renginyje kalbėjo ir LR Kultūros ministras Simonas Kairys – jis pabrėžė, jog Kaunui itin reikšminga tapti pirmuoju Baltijos šalių miestu, kuriame vyksta Europos kultūros parlamento sesija, tačiau svarbu ir nepamiršti konteksto – Ukrainoje vykstančio karo.
„Kai kalbame apie dabar dirbančius menininkus, privalome kalbėti ir apie karą. Nes karas Ukrainoje pakeitė viską. Ukrainos menininkai šiandien demonstruoja ne tik savo tvirtybę ir pasipriešinimą, bet ir kultūrinės diplomatijos galią. Jie gina ne tik laisvės sodą, bet ir visų Europos vertybių sodą“, – pažymėjo ministras.
Europos kultūros parlamentas pripažįsta, kad, vykstant karui, kaip niekad svarbu atverti daugiau galimybių ukrainiečių menininkams. „Šiemet ieškome būdų vystyti ryšius su ukrainiečių menininkais, kaip juos paremti. Norime pakviesti juos dalyvauti Lietuvos, Baltijos šalių ir Europos kultūrinėje rinkoje. Lietuvoje dažnai pamirštame, kad kultūra yra vienas iš svarbiausių Europos pasiekimų“, – kalbėjo EKP narys, filosofas, VDU profesorius Gintautas Mažeikis.
Nauju Europos kultūros parlamento nariu tapęs LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis savo kalboje taip pat akcentavo būtinybę palaikyti Ukrainos menininkus. „Didvyriški Ukrainos žmonės vis dar kovoja – ir ne tik jėga. Aukščiausio meistriškumo menininkai ukrainiečiai rengia pasirodymus tiek Lietuvoje, tiek daugelyje prestižinių Europos erdvių. Ukrainiečių kūrybiškumas, optimizmas ir tikėjimas savo pergale nepalieka jokios abejonės, kad gėris triumfuos prie blogį“, – sakė V. Juozapaitis, išreiškęs viltį, kad diskusijos Kaune metu padės rasti naujus sprendimus ir iniciatyvas, skirtas kultūros palaikymui Europoje.
EKP prezidentas Päras Stenbäckas pasveikino „Kauną – Europos kultūros sostinę“ ir padėkojo VDU už šiltą priėmimą. Savo kalboje prezidentas paragino kultūros atstovus garsiai prieštarauti agresijai.
„Galite sakyti, kad tokia maža ir idealistinė organizacija kaip EKP turi mažai įtakos Europos reikalams. Tačiau mes priklausome didesniam ir nuolat augančiam pilietinių organizacijų tinklui, kuris kryptingai vienija Europos tautas“, – akcentavo P. Stenbäckas.
Pristatė „Kaunas 2022“ veiklas
Renginio Kaune metu buvo surengtas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ veiklų pristatymas. Įspūdingą renginių, iniciatyvų, projektų, parodų programą pristatė „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė, taip pat prisijungusi prie EKP. Anot jos, iš viso šiemet buvo surengta net 1,5 tūkst. renginių, tarp jų – intelektualiu karnavalu vadinamas „Fluxus“ festivalis, geriausiu jaunimo festivaliu Baltijos šalyse šiemet išrinkta „Audra“, Yoko Ono paroda, Marinos Abramovič paskaita, artėjantis Litvakų kultūros forumas ir nesuskaičiuojama gausybė kitų renginių Kaune ir Kauno apskrityje.
„Kaunas 2022“ programą uždarys renginys „Sutartis“, kuriame aidės opera, elektronika, džiazas ir čiurlioniški motyvai, o iš viso pasirodymą surengs daugiau nei 150 atlikėjų, aktorių ir šokėjų. Pasak V. Vitkienės, užbaigiant Europos kultūros metus, dėmesys bus skirtas ir Ukrainai.
„Mes jaučiame Ukrainą savo kraujyje, nes esame to paties likimo šalis. Ir mes puikiai žinome, ką tai reiškia, turėdami savas asmeniškas istorijas. Laimei, mums šios istorijos pasibaigė 1990 m., o Ukraina turi kovoti už savo vertybes dabar. Todėl ačiū jums, ukrainiečiai“, – dėkodama Ukrainos žmonėms kalbėjo „Kaunas 2022“ vadovė.
Naujais Europos kultūros parlamento nariais tapo LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, VDU Menų fakulteto dekanė, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ Tarybos pirmininkė prof. Jurgita Staniškytė, pianistas, VDU Muzikos akademijos lekt. Rimantas Vingras ir „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
Europos kultūros parlamento 20-oji sesija vyko Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ patalpose rugsėjo 8–11 d. Renginys buvo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
