Kompozitorė Zita Bružaitė: viskas man Kaune gražu, istoriška ir prasminga
Nuo gegužės vidurio Kauno centriniame pašte veikiančią parodą „1972-ieji. Pramušti sieną“ ekspertai laiko būtinąja Europos kultūros sostinės programos stotele. „Tai – galimybė vienoje vietoje pamatyti „pilkojo amžiaus“ panoramą“, – teigia parodos muzikinės dalies kuratorė kompozitorė Zita Bružaitė. Rugpjūtis – paskutinis ekspozicijos veikimo mėnuo.
Pasak jos, vien kalbėti apie sovietų okupaciją nepakanka; išsamiai istorijai reikia pilnatvės – žmonių, dokumentų, daiktų, meno kūrinių.
Įžengus į pagrindinėje centrinio pašto salėje esančią muzikos ekspoziciją lankytoją užlieja 8-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio muzika. Z. Bružaitės teigimu, taip kelionė į tą laikmetį, kurį daugelis norėtume pamiršti, tampa emociškai paveikesnė.
„Muzika gali turėti daug slėpinių ir, jei dainos ar kito žanro žodžiai pernelyg neatvirauja savo prasmėmis, galima daug ką garsuose paslėpti, užkoduoti. Dėl slėpinių pati itin mėgstu instrumentinę muziką, nes jos klausant reikia įjungti savo vaizduotę,“ – sako kompozitorė.
Z. Bružaitė teigia, jog nors kiekvienas, apsilankęs parodoje susidėlios savo paveikslą, „1972-ieji. Pramušti sieną“ gali tapti geru startu platesniems ir gilesniems to laikotarpio atminties tyrimams. Kaune gimusi ir užaugusi kompozitorė ypač vertina Europos kultūros sostinės titulo suteiktą galimybę menininkams kartu kurti ir garsinti miesto kultūrinį gyvenimą.
– Kiek ir kaip jūs pati prisimenate laikotarpį, kuriam skirta paroda „1972-ieji. Pramušti sieną“? Kokios jūsų asmeninės asociacijos su juo?
– Tuo metu buvau ikimokyklinio amžiaus. Tik paauglystės metais, mokydamasi Kauno Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar – Kauno Juozo Gruodžio konservatorija) išgirdau apie Romą Kalantą, Kauno bigbyto dvasią, „Prahos pavasarį“, nes tuomet mano viduje budinosi maištininkės dvasia. Žinoma, „bitlomanijos“ kerai veikė, tačiau kai jų klausiausi, „The Beatles“ muzika jau nebuvo toks neprieinamas ir uždraustas vaisius – dainos skambėjo ir iš plokštelių, ir iš juostinių magnetofonų.
Beje, 8-ojo dešimtmečio pabaigoje išgirdau „Emerson, Lake & Palmer“, o per juos naujai atradau Modesto Musorgskio „Parodos paveikslėlius“ ir amerikiečio Aarono Coplando „Fanfaras paprastam žmogui“. Taip rokas man padėjo pažinti XX-ojo amžiaus šiuolaikinės muzikos aukso fondą ir šiek tiek pajutau to laikotarpio dvelksmą. Paskui roko muzikos karuselė įsisuko visu greičiu – tarsi vieną dieną prabusčiau atmerktomis akimis. Tuo metu aplink skambant disko muzikos hitams pradėjau gaudyti ir vytis roko istoriją... Klausiausi „Pink Floyd“, „Kiss“, „Styx“, „Led Zeppelin“, „The Eagles“, „The Doors“, „Deep Purple“ ir kitų.
– Kokius šio laikotarpio atspindžius matote savo gyvenime ir kūryboje?
– Dideliu atradimu man buvo „King Crimson“ grupė, kurios muzika mane pasiekė gan vėlai, 9-ojo dešimtmečio pradžioje, tačiau ji padėjo suprasti, kad riba tarp progresyvaus roko ir šiuolaikinės muzikos yra trapi, daug linijų persipina, viena kitą papildo. Tokios paralelės dar ir šiandien man leidžia savo muzikoje žaisti in-between (liet. „tarp“ – aut. past.).
– Apie sovietmečiu vyravusią meno cenzūrą, visuomenės represijas parodoje „1972. Pramušti sieną“ kalbama ir per muziką. Kuo ypatinga to laikmečio muzika?
– Vis tik muzika gali turėti daug slėpinių ir, jei dainos ar kito žanro žodžiai pernelyg neatvirauja savo prasmėmis, galima daug ką garsuose paslėpti, užkoduoti. Antai, Broniaus Kutavičiaus muzika, jo oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ – tai buvo totalus kultūrinis sprogimas! O atrodo labai „nekaltai“ sukomponuotas kūrinys – lietuvių liaudies dainų motyvai, atliekami solistės ir choro, ragai, vargonų skambesys... Tačiau žmonės pajuto ir išgirdo B. Kutavičiaus siunčiamą žinutę. Todėl dėl slėpinių itin mėgstu instrumentinę muziką, nes jos klausant reikia įjungti savo vaizduotę – be pavadinimo, kuris gali būti labai abstraktus, gali daugiau nieko nebūti.
Kita vertus – yra pavojų, kad tokią muziką aktyvūs ideologai „perpasakos“ taip, kaip jiems reikės. Perpasakos, interpretuos, prisigalvos didaktinių veiklų. Aš pamenu savo šviesios atminties profesoriaus, kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno pasakojimus, kaip, jam rašant operą „Sukilėliai“ pagal Vinco Mykolaičio Putino romaną, jis ne kartą, ir dar viduryje nakties (!), saugumui turėjo aiškintis dėl operos siužeto vingių. Opera dėl politinių priežasčių buvo uždrausta ir galiausiai buvo pastatyta po 20-ies metų – 1977-aisiais. Kaip žinia, vėliau J. Juzeliūnas labai aktyviai įsitraukė į Lietuvos politinį gyvenimą, nuo 1988 m. buvo Lietuvos sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Tai – tik viena istorija, net ne istorija, o praeities gyvenimo krislas. O kiek jų būta... Kiek tikrinimo, nepasitikėjimo, gaudymo, įtarumo, vienos ideologijos propagandos...
– Į ką siūlytumėte atkreipti dėmesį parodos lankytojams?
– Kiekvienas surikiuos savo verčių stulpelius, kuriuose bus įvairių meno sričių eksponatų. Aš taip pat pabandžiau susidėlioti savąjį, kuris, manau, yra ir bus vertingas laikmečio kūrybos liudijimas. Tai – Modrio Tenisono pantomima, Raimondo Vabalo vaidybinis filmas „Birželis, vasaros pradžia“, Orūno Urbono sukonstruoti sintezatoriai, Alvydo Šaltenio tapybos darbai, režisieriaus Jono Jurašo spektaklis „Mamutų medžioklė“.
Na, o to laikmečio muzika mus pasiekia visur ir pačiomis įvairiausiomis aplinkybėmis – tai yra jos tvarumo ir vertės įrodymas.
– Esate „1972. Pramušti sieną“ parodos muzikinės dalies kuratorė. Apskritai, muziką „rodyti“ yra gana netradicinis formatas – juk jos klausome.
– Visą laiką kartojau tai, kas man atrodo svarbu – įžengus į ekspozicinę muzikos salę turi užlieti to meto muzika. Taip kelionė į 8-ojo dešimtmečio pradžią bus tikslingesnė ir emociškai paveikesnė. Rengiant parodą, visuose žingsniuose daug bendravome su jos kuratore prof. dr. Rasa Žukiene. Rodėsi, kad veriame buvusio laikmečio karoliukus iš muzikos, afišų, nuotraukų, instrumentų, repertuaro sąrašų, sąsiuvinių, natų, plokštelių, radijo imtuvų... O kur dar istorijos, kurias teko išgirsti bendraujant su žmonėmis.
Žinoma, graužia kartėlis, kad vis tik – tai labai mažas to laikmečio atspindys, kad pilnam paveikslui dar visko galėtų būti daugiau ir giliau. Kita vertus, guodžia mintis, kad ši paroda gali tapti geru startu kitoms.
– Parodoje demonstruojama labai įvairi kolekcija – nuo realių iki savadarbių instrumentų, koncertų plakatų, aprangos. Kuo jie įdomūs? Kuris iš jų vertingiausias?
– Inžinieriaus Orūno Urbono sukurtas sintezatorius, A1, „String Machine“ ir efektams skirtas „Phaser“ – elektroniniai muzikos instrumentai ir prietaisai. Jų išskirtinumas – talentingo žmogaus alkis, kurio rezultatais naudojosi ir džiaugėsi kompozitorius Giedrius Kuprevičius, ansamblio „Kertukai“ nariai ir visi kiti.
– Galbūt teko girdėti atsiliepimų iš parodos lankytojų? Kokie jie?
– Įstrigo kelių žmonių mintys, kurie panašiai kalbėjo, vertindami parodą, kaip galimybę vienoje vietoje pamatyti „pilkojo amžiaus“ panoramą. Buvo ir raginimų: kol dar yra žmonių, galinčių pasidalinti daiktais, meno kūriniais, istorijomis – skubėti tai padaryti. Svarbu nuspręsti, kaip ir kur, tai yra – kokia atminties institucija galėtų tuos darbus nuosekliai daryti, nes yra grėsmių, kad apeidami sovietiniais metais patirtus asmeninius skaudulius liksime be reikšmingų to laikmečio artefaktų.
– Įdomu, jog vartojate žodį „apeiti“. Jis iš dalies susišaukia su didelės mūsų visuomenės dalies nuostata neprisiminti sovietmečio, ignoruoti to laikmečio palikimą, tarsi tikintis, kad šis mūsų istorijos tarpsnis išnyks kaip nebuvęs. Iš tiesų, tema – sudėtinga. Koks jūsų būdas apie tai kalbėti?
– Reikia ir būtina kalbėti. Kaip? Argumentuotą ir kritinio vertinimo disputą įsivaizduoju paremtą tyrimais. Sovietinė okupacija ženklino, jei ir ne mūsų ar mūsų vaikų, tai tikrai – mūsų tėvų ar senelių gyvenimus. Būtų daugiau nei lengvabūdiška kalbėti trafaretinėmis frazėmis, kurių nemažai girdisi aplinkui – pamirškime, ši epocha mums nesvarbi, skausminga, veidmainiška ir panašiai. Tačiau nė vienas laikmetis negali būti išimtas, ištrintas iš istorijos žemėlapio, kitaip mes matysime ne visą panoramą. Dar daugiau – vien kalbėjimo nepakanka, nes išsamiai istorijai reikia pilnatvės – žmonių, dokumentų, daiktų, meno kūrinių ir kitų artefaktų. Ir jie turėtų būti prieinami, pasiekiami.
– Jūsų pavardę randu ir prie „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ uždarymo renginio kūrėjų. Kuo jums svarbus bendradarbiavimas Europos kultūros sostinės projekte?
– Gimiau Kaune, čia – mano namai. Kur buvus, kur nebuvus, visada noriu grįžti namo, prie Neries, į Vilijampolę, kurioje gimusi pradėjau vaikščioti ir kurioje gyvenu dabar. Daug kas žino ir ne kartą girdėjo mane sakant, kad geriausiai jaučiuosi čia ir viskas man šiame mieste gražu, istoriška, prasminga. Jaučiau pasididžiavimą ir pakylėjimą, kai perskaičiau žinutę, kad Kaunas bus Europos kultūros sostine. Bendradarbiavimas Europos kultūros sostinės projekte man pirmiausia reiškia miesto ir jame kuriančių žmonių darną bei kūrybinę sinergiją.
– Kaip manote, kaip šis projektas pakeis Kauno kultūrinį gyvenimą? Galbūt jo poveikį jau pajutote asmeniškai?
– Manau, kad šis projektas visus mus įsuko į verpetą. Į tokį didelį, kuris prasideda Kaune, bet juo nesibaigia. Europos kultūros sostinė – ne tik įspūdingas kiekis iniciatyvų, parodų, koncertų, spektaklių ir panašių renginių, tai – garsas, kuris sklinda į visas puses ir padeda atrasti miestą ir žmones, šalį ir kultūrą.
Paroda Kauno centriniame pašte veiks iki rugpjūčio 31 d. Parodos kuratorė: Rasa Žukienė. Organizatorius: „Kaunas 2022“.
Nuotr.autorius M.Plepys
Maisto ir kultūros festivalis „Skanaus: Europos virtuvės 2022” stebins europietiško maisto įvairove
Po septynerių metų pertraukos vienintelis Lietuvoje maisto ir kultūros festivalis, pritraukęs per tris šimtus dalyvių bei tūkstančius lankytojų, sugrįžta. Šis unikalus renginys – „Kaunas 2022“ Europos kultūros sostinės programos dalis. Festivalis šių metų rugsėjo 8–11 dienomis bus surengtas Kauno rajone, Garliavos „Šimtmečio” parke ir Vytauto g.
Maisto ir kultūros festivalis „Skanaus: Europos virtuvės 2022” supažindins su Europos maisto įvairove, istorija ir naujausiomis tendencijomis. Renginys įtrauks daugiau nei 150 dalyvių ir visas galimas maisto gaminimo kategorijas – nuo tradicinio lietuviško maisto, amatų zonų iki aukščiausios „Master“ klasės pamokų su savo srities profesionalais šefais, gaminančiais netradicinius patiekalus.
Festivaliu siekiama ne tik pristatyti ir išbandyti skirtingas Europos virtuves, bet ir atrasti kultūrų įvairovę, kuri sujungtų vietos žmones ir partnerius bendram tikslui. Renginiu siekiama lankytojams įdiegti, kad maistas – tai ne tik kaip poreikio patenkinimas, bet ir malonumas, suderinamumas ir sveikatingumas.
Renginio vieta pasirinkta neatsitiktinai. Garliavos gatvės garsėja senosios ir naujosios architektūros deriniu, unikaliais ir puikiai išlikusiais įvairių stilių istoriniais pastatais, autentiška atmosfera alsuojančiomis pėsčiųjų gatvelėmis, žaliuojančiais medžiais ir spalvingais gėlynais su poilsio zonomis. Šimtmečio parką puošia neseniai pasodinti ąžuolai, tvenkinys ir gražiai sutvarkyta aplinka, tinkanti šeimoms su vaikais.
Gerą nuotaiką ir nepamirštamas patirtis festivalyje garantuos renginio vedėjai – televizijos laidų ir renginių vedėja Indrė Kavaliauskaitė ir iliuzionistas, dviejų Guinnesso rekordų savininkas, JAV magijos šou „Fool us” nugalėtojas Rokas Bernatonis.
Indrę Kavaliauskaitę žavi Italijos maisto virtuvė. Kiekvieną savaitę ji neapsieina be trupučio Italijos savo maisto racione. Rokas Bernatonis, priešingai nei Indrė, dažniau renkasi valgyti patiekalus iš jūros gėrybių – krevečių, austrių, moliuskų ar krabų. Renginio metu vedėjai pasidalins ypatingų patiekalų receptais, be kurių neįsivaizduoja savo gyvenimo.
Kartu su renginio vedėjais festivalio lankytojai surinks gardžiausius ingridientus iš viso pasaulio ir sumaišys juos į nepamirštamą kultūrinę patirtį.
Rugsėjo 9-11 dienomis festivalio lankytojais galės vaikščioti po mugę, dalyvauti „Masterclass” šefų pamokose, susipažinti su skirtingų šalių maisto produktais ir klausytis chorų, ansamblių ir kitų muzikinių pasirodymų. Visomis dienomis renginio lankytojų lauks kulinarijos naujovės, paskaitos, žymių žmonių pokalbiai apie maistą ir kultūrą, adrenaliną keliantis grilinimo čempionatas, pramogos ir daugybė kitų veiklų.
Festivalio lankytojus taip pat linksmins muzikiniai pasirodymai – šeštadienį pasirodys Lietuvos indie pop muzikos grupė „Sisters On Wire“ ir kiti žymūs atlikėjai. Renginį vainikuos įspūdingas lazerių šou, kuris suteiks festivaliui žavesio bei paliks neišdildomą įspūdį ir sustiprins šventinę atmosferą.
Visomis renginio dienomis mažųjų festivalio svečių lauks specialiai jiems įrengta zona skirta pažinti Europos maistą ir kultūrą. Edukacinės pamokos, kūrybinės užduotys ir animatorių komanda užtikrins mažųjų smagurių įsitraukimą ir pozityvias emocijas.
Festivalio organizatoriai kartu su Carito partneriais rūpinsis nepriteklių patiriančiais žmonėmis. Lankytojai galės atnešti rudens gėrybių ir sudalyvauti masinėje uogienių gamyboje. Džemai bus dalijami, o visos gautos lėšos bus skirtos Lietuvos Caritui.
Festivalis sudarys galimybę įsitraukti menininkams, kūrybininkams, aktyvistams, šefams, verslininkams ir kitiems. Tikimasi ne tik vietinio verslo susidomėjimo, bet ir užsienio bendruomenių, gyvenančių Lietuvoje.
Šio festivalio ištakos siekia 2014 m., kada buvo surengtas kepsnių kepimo čempionatas „Grilinam urmu” Kaune. Šiuo renginiu buvo siekiama sukurti atvirą erdvę visiems – pradedant dalyviams suteikta galimybe gaminti, o rėmėjams – pristatyti savo produkciją.
Pirmasis festivalis „Skanaus“ buvo surengtas 2015 m. Kaune, Rotušės aikštėje. Šio renginio unikali idėja siekė supažindinti ir edukuoti mūsų šalies gyventojus maisto kultūros tema. Ryškus dalyvių, rėmėjų ir žiniasklaidos susidomėjimas festivaliu inspiravo festivalio sugrįžimą. Nors dabartiniai įvykiai Europoje neleidžia atsipalaiduoti, tačiau tikimasi aktyvaus lankytojų ir rėmėjų susidomėjimo pažinti maistą ir jo kultūrą.
Daugiau informacijos rasite festivalio tinklapyje www.skanaus2022.eu arba socialiniuose tinkluose „Facebook” ir „Instagram”. Taip pat, norintys dalyvauti renginio programoje yra kviečiami susisiekti su organizatoriais el. paštu: [email protected]
Kaunas ir Kauno rajonas 2022-aisiais tapo Europos kultūros sostine. Projektas įgyvendina 8 krypčių programą, kurios svarbi dalis – kultūros partnerysčių projektai, vystomi su 64 kultūros organizacijomis. „Kaunas 2022“ – tai judėjimas iš laikinosios sostinės šiuolaikinės link, vykdant projektus, skatinančius pokytį Kauno kultūros sektoriuje.
TOP „Smaragdo kelio“ objektai Kauno rajone, kuriuos būtina aplankyti
Kauno rajone veikia viešo meno objektų maršrutas „Smaragdo kelias“, kuriame – pastarųjų metų Lietuvos ir užsienio menininkų kūriniai. Lyg brangakmeniai netikėtose erdvėse sužibę objektai Kauno rajoną pavertė išskirtine galerija po atviru dangumi.
„Smaragdo kelyje“ – tiek pirmą kartą pristatomi, tiek jau ne vienerius metus džiuginantys Kauno rajono meniniai objektai – skulptūros, instaliacijos, šiuolaikinio meno kūriniai ir net senoji technika, paversta į meno galeriją ar gastronomijos centrą. Gamtoje, miestelių skveruose ir įvairiose netikėtose erdvėse pastaraisiais metais realizuotos Lietuvos ir užsienio menininkų idėjos nuo šiol lengvai randamos specialiai sudarytame „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ maršrute.
Iš viso „Smaragdo kelyje“ galima rasti apie 50 po visą Kauno rajoną išsibarsčiusių objektų. Visi jie kurti netradicinėse erdvėse ir itin skirtingi: nuo skulptūrų iki gatvės meno kūrinių, stimpankinių suolelių, laisvalaikio erdvių ar net interaktyvaus žaidimo. Kai kurie objektai nustebins ir savo dydžiu, kai kurie – netikėtu požiūriu.
Vasara – puikus metas aplankyti turiningą maršrutą. Objektai stebina savo vieta, turiniu ar technologija: nuo medinio etno instrumento, skirto pagerbti partizanus, iki dirbtinio intelekto valdomo ekrano. Be to, keliaudami šiuo maršrutu pakeliui rasite ir daugiau gatvės meno, mažosios architektūros ir kitų kūrinių.
Kotryna Čalkaitė ir Vėjas Aliukas „Susibėgimas“ (Daugėliškių kaimas, Vilkijos seniūnija). Šviesos instaliacija sukurta iš daugybės švytinčių segmentų, kurie – tarsi rodyklės, tarsi daug kelio ženklų – kviečia vykti toliau. Žmonės atvažiuoja iš skirtingų krypčių, susitinka ir toliau juda skirtingais keliais. Visai kaip gyvenime.
Daugėliškių vandens bokštas yra atviroje erdvėje, matomoje iš įvairių pusių, tad menininkai, kurdami instaliaciją, taip pat norėjo, kad ji būtų matoma iš įvairių pusių. Todėl buvo pasirinktas atsikartojantis motyvas – šviečiančios kūgių formos, apsupančios bokštą visu perimetru ( 8,50 m) bei tampančiomis vientisu kūnu su pačiu bokštu. Tai tarsi augalo spygliai, bokštui suteikiantys gyvumo, gamtiškumo, šiek tiek atšiaurumo ir išskirtinumo, jau iš tolo signalizuojantys apie save.
Tadas Černiauskas-Tadao „Atpasakojimas“ (Neveronys). Pakabintame didžiuliame ekrane dirbtinio intelekto pagalba žiūrovai gali išvysti iš viso pasaulio publikuojamas žmonių nuotraukas, kuriose – saulėlydžių akimirkos. Dirbtinis intelektas jas „skolinasi“, modifikuoja ir pateikia taip, kaip, jo „supratimu“, yra gražiau. Tai tarsi drive-in kinas arba vakarojimas lietuviškame pajūryje.
Donatas Jankauskas-Duonis „Veneros gimtadienis“ (Piliuona, Taurakiemio seniūnija). Idėja: Sandro Botičelio paveikslo replika. Kriauklė geldenė-bedantė, per parą išvalanti apie 40 litrų mūsų platumų vandenų. Bet Kauno marių dugne ji „išvalė“ beveik 40 kaimų pavadinimų... Originaliame Sandro Botičelio paveiksle vaizduojama kriauklėje į krantą atplaukianti Venera ir tai primena iš Kauno marių dugno iškeltus kaimus.
Vytautas Viržbickas „Prarastų namų raktai“ (Čekiškė). Aukščiausioje vietoje pakabinti pamestų namų raktai – priminimas apie praeityje Čekiškėse gyvenusius žmones. Dalis iš jų dėl okupacijos ir karo prarado savo namus.
Donatas Bielkauskas-Donis „Tabalai“ (Pabartupio kaimas, Alšėnų seniūnija). Šis meno kūrinys – duoklė miško broliams, medžiu perduodant žinią, komunikuojant su jais per ritmą. Gamtoje esanti garso instaliacija „Tabalai“ – dedikacija partizanui Juozui Lukšai-Daumantui.
Gediminas Banaitis-Skrandis, Sigita Kundrotaitė-Savickė, Ūla Marija „Nemuno7“ (Zapyškis). „Nemuno7“ yra originalus žemkasės, naudotos upės vagai Nemune gilinti, pavadinimas. Dėl pasenusios ir upės ekosistemai žalingos technologijos ji nebegali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį. Užuot objektą sunaikinus, pasirinktas tvaresnis sprendimas – suteikti jam naują vaidmenį ir transformuoti į kultūrinę erdvę, kviečiančią apmąstyti vandens temą iš meno, istorijos ar mokslo perspektyvos.
„Nemuno 7 – ne tik Lietuvoje, tačiau ir Europoje unikalus upių technikos ir landšafto dizaino projektas. Nors laivas yra atnaujintas, tačiau jame justi ir 8-asis dešimtmetis – paliktos metalinės dalys, išlikusi medžiagiškoji dalis.
Netikėtoje kultūrinėje erdvėje dera technikos istorija, paveldas ir šiuolaikinė architektūra. Laive pristatomos parodos, vyksta menininkų rezidencijos, edukaciniai ir kiti renginiai. Čia veikia nuolatinė ekspozicija bei keičiamos parodos, o kiekvieną, įžengusį į žemsiurbę, pasitinka augalai pionieriai.
Nuolatinė laivo denio ekspozicija „Tarpti“ – tai denyje išdėstyti 9 meno objektai. Atspirties taškai, kviečiantys pažvelgti į laivo, Nemuno ir vandens mikro ir makro aplinkas. Nuolatinės ekspozicijos menininkai – Dovilė Gecaitė, Kipras Dubauskas, Tauras Kensminas, Ieva Kieliauskaitė Mališauskė, Žygimantas Kudirka ir Adas Gecevičius, Adomas Palekas, Sigita Simona Paplauskaitė, Irina Peleckienė, Julija Pociūtė.
„Takūs kūnai“ – „Nemuno7“ parodų ciklas, o parodos keičiamos kartą per mėnesį. „Takūs kūnai“ paliečia ne tik vandens ir žmogaus santykį su juo, tačiau ir ekologijos temas.
Džiugas Karalius „Uoste šuolis“ (Kulautuva). Skulptūra-kelrodis – ne tik plaukiantiems Nemunu. Mažųjų laivų uoste sukonstruotas objektas puikiai matomas ir ateinant iš miestelio. Šiaudinius sodus primenanti struktūra nėra tik dekoracija, bet ir poilsio vieta – čia galima prisėsti, užsilipti, iškylauti ar tiesiog atsipūsti. Tai – ir susitikimo vieta esantiems ant kranto ir plaukiantiems upe.
Mantas Maziliauskas „Pasimatymas“ ir Linas Kutavičius „Kauno Žvėries tvirtovė“ (I fortas, Ringaudai, lankyti patariama tamsos paros metu). Manto instaliacija skirta susitikimui, pasimatymui ir MATYMUI. Forte „įtaisyta“ akis stebi gyvai kuriamą istoriją, šios dienos aplinką ir ateitį. Lino šviesos instaliacija – kvietimas prijaukinti fortą, jį pažinti ir atrasti. Mitinio Kauno Žvėries guolio instaliacija provokuoja kurti pasakas, ieškoti naujų simbolių, palikti naujas reikšmes ir nuorodas ateities kartoms. Žvėries apgyvendinimas – atminties ir vaizduotės kooperacija, skiriama kūrybiškai vietos interpretacijai.
Serge Ecker ir Algimantas Šlapikas „Skraidantys cepelinai“ (Karmėlava). Meno objektas, sujungiantis vietos bendruomenei svarbius, kitiems Lietuvos gyventojams žinomiausius Karmėlavos seniūnijos elementus – beveik dešimt metų vykstantį Ramučių „Gatvės roko“ festivalį (jungtis – per legendinę roko grupę „Led Zeppelin“), Karmėlavos oro uostą (nuoroda į dirižablį) ir gausybę cepelinų restoranų. Tarp Karmėlavos I ir Karmėlavos II esantis meno kūrinys tampa ne riboženkliu, o šių dviejų vietovių jungtimi.
Kotryna Čalkaitė ir Vėjas Aliukas „Sodas“ (Užliedžiai). Šviesos instaliacija, pražydusi jaukiame mažame, bet tamsiame vietos bendruomenės parkelyje.
Parduotuvė „Lokali“ (Akademijos miestelis, Ringaudų seniūnija). Tai vieta, kurioje galima įsigyti Akademijos gyventojų kuriamų produktų. Akademijos bendruomenė pirmieji Lietuvoje sukūrė darnaus apsipirkinėjimo platforma, apjungianti vietos gamintojus, augintojus, kūrėjus ir bendruomenės narius. Pirkėjai čia ras su meile ir rūpesčiu pagamintas, kokybiškas vietos kūrėjų prekes, paslaugas visai šeimai, namams, dovanoms, laisvalaikiui.
Unikalus „Smaragdo kelio“ maršrutas – ilgalaikis projektas, Kauno rajono gyventojus ir svečius džiuginsiantis ne vienerius metus. Prie jo įgyvendinimo prisidėjo Kauno rajono savivaldybė, vietos bendruomenės, kultūros centrai, bendrovė „Giraitės vandenys“.
Maršruto žemėlapį galima rasti čia.
Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
Nuotr. autoriai: M. Plepys ir G. Jovaiša
Paskutinis vasaros mėnuo: pasaulį talpinantis Kaunas ir kelios dešimtys šiuolaikinio meno įvykių
Paskutinį vasaros mėnesį „Kaunas 2022“ pasitinka renginių gausa ir tarptautiniais vardais. Rugpjūčio mėnesio programoje – didžiausia koncentracija šiuolaikinių scenos menų iš viso pasaulio. Kauną lankys kelios dešimtys tarptautinių „ConTempo“ pasirodymų, istorijas pasakos ilgiausias Istorijų festivalis ir džiugins bendruomenių šventės.
Tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“
2022-ųjų „ConTempo“ programoje laukia įspūdingiausi projektai festivalio istorijoje. Vietoje scenos – upė arba 12-os metrų aukščio išskirtinė metalinė cilindro formos arena. Programą pildo kraštovaizdžio opera, ore pakibę atlikėjai ir ankstesnių metų favoritai. Laukia daugiau kaip 140 pasirodymų. Repertuare: garsaus prancūzų šiuolaikinio cirko menininko Boriso Gibé filosofiškas spektaklis „L’absolu“, Nyderlandų garso menininkų Jeroeno Strijboso ir Robo van Rijswijko kraštovaizdžio opera „Signal“, sukurta specialiai Kauno rajono apylinkėms, ir dar virš 20 kitų reginių. Vienas jų – šiuolaikinio šokio projekto „Tribune // Dance yourself!“ metu gimusi dviejų kultūros sostinių, Kauno ir Esch-sur-Alzette, premjera.
Kada? 2022 08 01-21 d.
Programą rasite čia.
Performatyvi instaliacija: PITCH BLACK Asamblėja
„Asamblėja“ – daugialybė instaliacija, kurioje kiekvienas atėjusysis tampa kūrėju ir Balso atminties visatos dalimi. Instaliacija sukurta bendradarbiaujant Kaunas 2022 ir Esch 2022, ji jungia ne tik kūrybines grupes, bendruomenes ir organizacijas, bet ir dviejų miestų bendruomenes.
Kada? 2022 08 07-13 d.
Kur? Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54
Daugiau informacijos rasite čia.
Šokio spektaklis „Mikado“
Spektaklis, filosofiškai nagrinėjantis žmogaus kūno ir virtualumo ryšį. Žiūrovai išvys, kaip dera skirtingos judesio kalbos: natūralus kūno fiziškumas, archajinės Aikido ir kitų kovos menų tradicijos bei šiuolaikinis šokis. Pojūčius sustiprins scenoje kuriami ritmai, muzika ir nuorodos į Italijos kultūrą. „Mikado“ choreografiją kuria žinomi italų choreografai Vittoria de Ferrari Sapetto ir Andrea Valfre), atlieka Šeiko šokio teatras, Kauno šokio trupė „Nuepiko“, šokėjai iš kitų Europos šalių bei Kauno miesto ir rajono bendruomenės. Šviesų dizainą kuria garsus šviesų dailininkas Giacomo Gorini, o muziką – pripažintas italų kompozitorius Giorgio Ferrero.
Kada? 2022 08 16-17 d.
Daugiau informacijos rasite čia.
OSTRALE bienalės jūrinių konteinerių su meno instaliacijomis parodos atidarymas
Tarptautinės OSTRALE bienalės menininkų rezidencijos programoje Dresdene 2021-ųjų vasarą kūrę menininkai savo kūrybos rezultatus pristatys 3 jūriniuose konteineriuose, kurie bus įkurdinti Zapyškyje, ant Nemuno kranto. Čia pristatomi Gabrielės Gervickaitės (LT), Anna Fabricius (HU) ir kūrybinio kolektyvo KOLXOZ (TI-CZ) kūriniai. Vėliau, spalio mėnesį Kauno centrinio pašto rūmuose bus galima išvysti pilną OSTRALE bienalės ekspoziciją.
Kada: 08 30 d. - 11 13 d.
Kuratoriai: Patricija Gilytė (LT), Ivana Meštrov (HR), Krisztián Kukla (HU), Natasa Bodrozic (HR)
Pasaulio muzikos žvaigždės Ukrainai
Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme – išskirtinis muzikinis projektas „Pasaulio muzikos žvaigždės Pažaislyje“, skirtas Ukrainai. Pasaulinio garso dirigentė ukrainietė Oksana Lyniv kartu su savo tautiečiais – baritonu Andrei Bondarenko, smuikininku Andrii Murza, Kauno miesto simfoniniu orkestru bei Kauno valstybiniu choru atliks programą, skirtą savo Tėvynei. Visos lėšos, surinktos už parduotus bilietus į šį koncertą, bus skirtos nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams paremti.
Kada? 2022 08 12 d.
Daugiau informacijos rasite čia.
Interaktyvus spektaklis jaunimui „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“
Šioje teatrinėje kelionėje istorija taps epiniu pasakojimu apie tikėjimą ir galimybes, o žiūrovai – aktyviais istorijos pasakotojais. Tai – keturių Europos teatrų kurtas spektaklis, pasakojantis fantastinę istoriją apie naujo pasaulio ir naujos žmonių genties kūrimą po visuotinės planetos katastrofos.
Kada? premjera 2022 08 19, 20, 26 d.
Daugiau informacijos rasite čia.
Kultūra mikrorajonuose ir jų kiemuose
„Kultūra į kiemus“ – viena populiariausių Fluxus Labas! iniciatyvų, pavertusi kiemus koncertų ir spektaklių scenomis. Rugpjūčio mėnesį pasirodymai džiugins Žaliakalnio, Petrašiūnų ir Vilijampolės kiemus. Tačiau kultūros vyksmas neapsistos tik kiemuose, šių mikrorajonų bendruomenės ruošia festivalius, pilnus ekskursijų, muzikos ir kitų kultūrinių netikėtumų. Žaliakalnyje rugpjūčio 6 dieną vyks šokio spektaklis-ekskursija „Pakopa po pakopos“ bei aibė pažintinių pasivaikščiojimų po rajoną. Rugpjūčio 13-14 dienomis Petrašiūnuose vyks spalvinga „Marių šventė“, pabrėžianti Kauno marių svarbą miesto veide. Tuo tarpu Vilijampolė rugpjūčio 20 d. pakvies į sporto ir meno šventę „Kultūrtonas“, kuriame bus atidaryta instaliacija „Under the Carpet“ (liet. „Po kilimu“).
Daugiau informacijos rasite čia.
Šiuolaikinės seniūnijos
Festivaliais alsuoja ir Kauno rajonas. Čia – įvairiose rajono seniūnijose savo identiteto atradimais dalijasi ir renginius kuria Kauno rajono gyventojai. Samylų (08 25-26) tradicinis renginys „Pėdos marių dugne“ primins Kauno marių užlietų kaimų tradicijas, gyvenimo papročius teatralizuotame pasirodyme. Ringaudų (08 20) seniūnija kviečia pažinti seniūniją per bendruomenės ir menininkės Paulinos Ružauskaitės sukurtą „Ringaudų almanachą“, kuris atskleis kaip visi žmonės skirtingai mato savo seniūniją.
Daugiau informacijos rasite čia.
Istorijų festivalis
Istorijų festivalis kviečia grįžti namo į daugiatautį, daugiakultūrį ir istorijomis apipintą Kauną. Kelis mėnesius trunkantis festivalis žadina žydiškąją miesto atmintį ir kelia klausimus apie šiuolaikinio Kauno istoriją. Rudenį renginį vainikuos Kaunas 2022 litvakų kultūros forumas ir pasakojimų programa „Kur man tave rasti?“. Visa festivalio programa čia.
Istorijų festivalis. Marillios Destot paroda „Kelionė“
Prancūzų menininkės Marilia Destot paroda „Kelionė“ pakvies lankytojus į intymų asmeninių išgyvenimų pasaulį. Parodoje pristatomi įvairia technika atlikti pastarųjų metų projektai, kuriuose menininkė tyrinėja savo šeimos istorines šaknis Lietuvoje ir atkuria vaizduotės atmintį.
Kada? Iki 2022 08 28
Daugiau informacijos rasite čia.
Istorijų festivalis. Klezmeriai grįžta į Kauno rajoną
Jungtinio Lietuvos klezmerių orkestro turas po Kauno rajono miestelius ketina priminti čia gyvenusius žmones ir jų kultūrą. Kauno rajono miesteliuose iki Antrojo pasaulinio karo gyveno gausios žydų bendruomenės. Autobusu keliaujantis orkestras aplankys Čekiškę, Vandžiogalą, Vilkiją, Babtus, Kačerginę, Kulautuvą ir Zapyškį. Keliaujančių muzikantų pasirodymą papildys ekskursijos.
Kada? 08 12-14
Daugiau informacijos rasite čia.
Istorijų festivalis. Paroda „Iš tamsos“
Pirmą kartą paroda pristatyta Didžiojoje Britanijoje. Dabar ji perkurta specialiai Kaunui, nes čia ir įvyko parodoje pasakojama istorija. Menininkė Jenny Kagan (GB) atgaivina tėvų pasakojimus apie jų išgyvenimus Kaune Holokausto metu. Parodos aplinka – vaizdai, muzika, projekcijos ir kiti elementai – įtraukia žiūrovus į asmenišką ir kartu universalų pasakojimą, kviečiantį tyrinėti savo jausmus ir išgyvenimus atminties, šviesos ir tamsos akivaizdoje.
Kada? 2022 08 04 d. - 10 30 d.
Kur? Gimnazijos g. 2/4
Daugiau informacijos rasite čia.
Kaunas 2022 Vasaros scena
Visą šiltąjį sezoną Kauno senamiesčio širdis – Rotušės aikštė – plaka kultūros ritmu. Rugpjūčio mėnesį scenoje nemokamai bus galima išgirsti užsienio atlikėjus Lavoisier (Portugalija), Anna Kaneelina (Estija), Jonas f.k (Estija), Umme Block (Vokietija). Klausytojus stebins ir lietuvių atlikėjai. Savo muzikine energija dalinsis grupė „Graži ir ta galinga“, o Monikazė ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras atliks išskirtinę elektroakustinę simfoniją „Laws of Distraction“. Vasaros scenoje – ne vien koncertai. Oskaro Koršunovo teatras pristatys spektaklį „Vestuvės“, o rugpjūčio 25 d. minėsime Ukrainos nepriklausomybės dieną su YeS Duet ir VDU kameriniu orkestru.
Kur? Kauno rotušės aikštė
Daugiau informacijos rasite čia.
Vasara baigsis, o kultūra – išlieka
Iki rugsėjo 19 d. Kauno fotografijos galerijoje bus eksponuojama Mari Katayama personalinė paroda, nagrinėjanti grožio, moteriškumo ir pažeidžiamumo klausimus, kartu kvestionuodama negalios sampratą ir moters kūno reprezentaciją. Paskutinis mėnuo pamatyti tarptautinio dėmesio sulaukusią parodą „1972: pramušti sieną“. Kitos vykstančios parodos, dėl kurių verta atvykti: Williamo Kentridge‘o „Tai, ko nepamename“, „Kaunas – Vilnius: nuversti kalnus“, Lietuvos aviacijos muziejaus paroda „ANBO fenomenas“.
Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.