Kaune – išskirtiniai dizaino renginiai: nuo parodų iki pasaulinės reikšmės susitikimų

Martyno Plepio nuotr.

Kaunas šiais metais gali pasigirti ne tik Europos kultūros sostinės titulu, bet ir tuo, kad pamažu tampa tikru dizaino traukos centru. Nuo parodų, festivalių iki pirmą kartą į miestą atvykstančių pasaulinės svarbos tarptautinių organizacijų – artėjančiam rudeniui „Kaunas 2022“ programa „Dizainas laimei“ paruošė ne vieną siurprizą. 

Kaunas yra pirmasis miestas regione, kuriam buvo suteiktas UNESCO Dizaino miesto statusas. Tai – ir svarbus įvertinimas, ir rimtas įsipareigojimas, kurį miestas vykdo itin atsakingai. „Siekiame, kad Kaunas šiais metais dizaino pasaulyje taptų miestu–atradimu,“ – pasakoja „Kaunas 2022“ programos „Dizainas laimei“ kuratorė Donata Jutkienė. „Kartu su partneriais rudenį pasitinkame ruošdami išties turiningą ir išaugusią programą, kurioje – ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir tarptautinei auditorijai aktualūs renginiai, susitikimai ir parodos. Tikimės, kad jie prisidės prie dizaino kultūros populiarinimo tiek mūsų šalyje, tiek ir už jos ribų.“ 

Martyno Plepio nuotr.

Kaune ir Kauno rajone – nauji objektai bei instaliacijos 

Kas pirmiau – gamta mieste ar miestas gamtoje? Apie tai susimąstyti jau rugsėjo 9-25 d. kvies landšafto dizaino festivalis „Magenta“. Kauno ir Kauno rajono gyventojų lauks beveik 20 naujų dizaino, taktinio urbanizmo ir landšafto objektų, kurtų Lietuvos ir užsienio menininkų, architektų ir fotografų. Festivalio programoje – net tik naujų objektų ir meno kūrinių pristatymas, bet technologinio meno instaliacijų paroda bei tarptautinė landšafto dizaino konferencija „Nature. Human. City“. 

Svarbi programos dalis skirta ir jaunajai kartai. 8-12 m. vaikų lauks kūrybiškumo dirbtuvės „Laimingas miestas“, kurias ves dizaineriai Neringa ir Denis Orlenok, o studentai galės sudalyvauti beveik savaitės trukmės užsiėmimuose „Atominė bazė“. 

Atidžiai dairytis verta ir miesto centre - Steigiamojo Seimo aikštėje įsikūrusi net 15-os įmonių, dizaino agentūrų ir mokslo institucijų kurta „K Totem“ skulptūra nuolat atsinaujina. Vizualinį erdvinės skulptūros apipavidalinimą kuria vietos ir užsienio menininkai, taip kūrėjams suteikiant galimybę visuomenei pristatyti savo darbus, o praeiviams – jais pasigrožėti. 

Martyno Plepio nuotr.

Išskirtinės dizaino parodos – kiekvieno skoniui 

Rugsėjo 29 – spalio 22 d. apsilankę Kauno centriniame pašte galės susipažinti su 7-9 deš. Lietuvos grafinio dizaino istorijomis. „Kauno ASORTI: 1964–1984 m. grafinio dizaino istorijos“ ekspozicijoje – lietuvių autorių sukurti plakatai, saldainių ir suvenyrų pakuotės, prekių ženklai, dizainerių vardiniai vokai ir artefaktai. Visi jie ne tik papasakos apie dizaino istorijos procesus, pačius kūrėjus ir jų darbus, bet ir savaip kalbės apie laiką, tapatumą ir tvarumą. 

Tomis pačiomis dienomis Kauno centriniame pašte malonus siurprizas lauks ir porceliano meno mėgėjų. XXI tarptautinė kaulinio porceliano simpoziumo paroda „Porceliano miestas“ dedikuota Kauno miesto porceliano istorijai, post-industrinio keramikos meno tendencijoms. Tarptautinė menininkų komanda pristatys meno kūrinius iš kaulinio porceliano, sukurtus simpoziumo metu naujose VDA Kauno fakulteto keramikos dirbtuvėse. Parodą papildys teminė ekspozicija, apžvelgianti Kauno porceliano istoriją, „Jiesioje“ kurtus porceliano indus ir mažo tiražo dizaino pavyzdžius, Kauno dailės instituto keramikos ir porceliano katedros sukurtus indų, servizų projektus. 

Spalio 1-14 d. bus galima aplankyti unikalią parodą „Austinis menas“ – Kauno menininkų namuose duris atvers kilimų ekspozicija, kurią pristatys menininkai iš Prancūzijos, Austrijos, JAV, Suomijos, Alžyro ir kitų šalių. Lankytojai galės išvysti Vienos secesijai, pirmiesiems art deco laikotarpio metams, modernistiniam laikotarpiui būdingus raštus ir puošybą. 

Martyno Plepio nuotr.

Kaune susitiks svarbiausios pasaulio dizaino organizacijos 

Augantys tarptautiniai ryšiai ir Europos kultūros sostinės titulas į miestą pritrauks ne tik parodas ar festivalius – Kaune pirmą kartą susitiks ir svarbiausios pasaulio dizaino organizacijos: UNESCO Dizaino miestų tinklas, ICoD, BEDA ir EIDD. Spalio 14 d. Kaune vyksiantis Tarptautinių dizaino tinklų forumas koncentruosis į laimingo miesto sąvoką ir kūrimą bei ieškos atsakymo į klausimą, ką galime padaryti, kad žmogus savo aplinkoje jaustųsi pilnavertiškai. Forumo metu vyksiančiose kūrybinėse dirbtuvėse dalyvaus ir Lietuvos savivaldybių atstovai – kartu su kitais dalyviais jie ieškos originalių būdų spręsti miesto problemas pasitelkiant dizaino siūlomas galimybes. 

„Renginys dėl čia dalyvaujančių organizacijų svarbus ne tik ilgalaikei tinklaveikai – lietuvių dizainerių, urbanistikos, architektūros ir kitų sričių specialistų įsitraukimui, bet ir yra aktualus savo tematika. Manau, kad svarbu ir būtina kalbėti apie miestą ir žmogų, jų tarpusavio sąveiką,“ – pasakoja „Kaunas 2022“ programos  „Dizainas laimei“ kuratorė Donata Jutkienė. 

Visi šie renginiai – dar ne pabaiga. „Dizainas Laimei“ organizatoriai ateityje pažada ne vieną malonų netikėtumą. Sekti renginių programą galima čia. 

Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje. 


Karl-Erik Norrman: šiemet labai svarbu ginti Europos vertybes

„Šiemet labai svarbu ginti Europos vertybes – laiku, kai vyksta karas ir priešinamasi demokratijai, žmogaus teisėms, laisvam judėjimui ir taip toliau. Tai bus viena svarbiausių priežasčių, kodėl surengsime šį susitikimą Kaune. Be to, manome, kad reikšminga, jog susitinkame būtent universitete – čia aptarsime, kaip skatinti universitetų vaidmenį Europos kultūriniame bendradarbiavime“, – teigia Europos kultūros parlamento (EKP) įkūrėjas ir generalinis sekretorius, ambasadorius Karl-Erik Norrman. Rugsėjo 8–11 dienomis jis dalyvaus EKP sesijoje Lietuvoje – Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ patalpose.

Europos kultūros parlamento sesijos metu Kaune apsilankys EKP nariai, nepriklausomi menininkai, rašytojai, muzikantai, istorikai, filosofai, dizaineriai ir kitų kultūros sričių atstovai iš D. Britanijos, Švedijos, Graikijos, Airijos, Nyderlandų ir kitų Europos šalių. Sesijos metu vyks diskusijos, kūrybinės dirbtuvės, parodų pristatymai. Visuomenei atviruose renginiuose bus aptariamos temos, susijusios su Europa ir jos kultūra – universitetų vaidmuo Europos kultūros sostinėse, kultūros diplomatija, kultūros vaidmuo karo kontekste ir kiti klausimai. Savaime suprantama, bus prisiminta ir Ukraina – ne tik diskusijose, bet ir parodose. VDU Didžiojoje salėje bus eksponuojama ukrainiečių fotografo Oleksandro Zakleckio paroda.

„Galima sakyti, kad Ukraina šiemet tapo kultūros diplomatijos simboliu. Šiuo sunkiu metu jie atlieka puikų darbą: girdime ir matome, kaip ukrainiečių menininkai pasakoja apie save kaip apie europiečius, demokratus ir t. t. Pats prezidentas V. Zelenskis yra puikus kultūros diplomatas, jis visam pasauliui kalba apie europietiškas vertybes“, – paaiškina vienas iš EKP įkūrėjų K. E. Norrman, taip pat dirbantis dėstytoju Kultūros diplomatijos institute Berlyne. Anot jo, kultūros diplomatija kasmet darosi vis svarbesnė.

EKP generalinis sekretorius negaili gražių žodžių Lietuvai ir Kaunui, kuris šiemet yra Europos kultūros sostinė ir visus metus kviečia į įvairius kultūrai skirtus renginius. „Tai labai gera programa, kurią jūs vykdote labai sunkiu metu, esant daugybei grėsmių ir spaudimui iš jūsų didžiojo kaimyno. Manau, kad lietuvių pasirinkti metodai verti pagyrų. Mūsų šūkis – „Kultūra pirmoje vietoje“, tad tikimės, kad Lietuva ir toliau skirs kultūrai pirmenybę“, – „Kauno Europos kultūros sostinės“ programai komplimentus žeria K. E. Norrman.

Pašnekovas taip pat džiaugiasi, kad Lietuvoje, VDU Žemės ūkio akademijoje spalį vyks tarptautinė konferencija, kurią suorganizuos Europos kultūros sostinių universitetų tinklas. Šis tinklas siekia stiprinti universitetų vaidmenį Europos kultūros sostinių renginiuose.

„Toks bendradarbiavimas yra labai svarbus – jis tikrai įkvėps ir kitus universitetus aktyviau dalyvauti kultūros sostinėse. Šiuo atžvilgiu VDU pranoksta Europos vidurkį. Apskritai, manau, labai svarbu, kad universitetai palaikytų humanitarinius mokslus ir menus savo programose, kad jų vietos neatimtų „tikslesni“ mokslai. Tad skatinčiau VDU imtis stipraus vaidmens skatinant kultūrą ir kultūrinį bendradarbiavimą“, – sako EKP generalinis sekretorius.

Europos kultūros parlamentas buvo įkurtas 2001 m. Strasbūre, Europos Taryboje, siekiant užtikrinti, kad nepriklausomi menininkai būtų išgirsti ir būtų atsvara augančiai technokratijos įtakai. „Etinės ir estetinės vertybės turi būti Europos visuomenės pagrindu. Taip pat teigiame, kad kultūra yra visuomenės šerdis, o kūrybiškumas – žmogiškosios egzistencijos šaltinis. EKP siekia, kad nepriklausomų menininkų balsas būtų pagarsintas, o dialogas tarp menininkų ir kitų kūrybingų žmonių būtų aktyvesnis. Tad sukūrėme EKP kaip forumą, kuris skirtas tęsti šį dialogą jau 28 metus. Galima sakyti, kad šiuo forumu suteikėme globalizacijai žmogiškąją dimensiją“, – teigia K. E. Norrman.

Iš viso EKP turi 160 narių iš 43 Europos valstybių. Parlamentas organizuoja įvairius tarpkultūrinius projektus, pavyzdžiui, tarp muzikantų, filosofų ir vaizduojamojo meno atstovų iš Italijos, Austrijos, Danijos ir kitų šalių. EKP taip pat prisidėjo ir prie politinių pokyčių Europos mastu.

„EKP tyrėjų grupė ištyrė kultūros vaidmenį Europos ekonomikoje. Padarėme išvadą, kad iki tol kūrybinio sektoriaus ekonominė reikšmė buvo nuvertinta. Pristatėme šio tyrimo rezultatus Europos Komisijos pirmininkei. To dėka jau kitais metais ES statistikoje pamatėme, kad kultūrinis ir kūrybinis sektorius sudaro apie 3 proc. viso Europos BVP ir beveik 4 proc. visos darbo jėgos. Kultūros sektoriuje žmonės gauna vidutiniškai mažesnį atlyginimą, nei bendras vidurkis, bet jie yra labai svarbūs“, – pabrėžia Europos kultūros parlamento generalinis sekretorius, pažymėjęs, jog EKP pavyko prisidėti prie pokyčių Europos institucijų darbotvarkėje, skatinti Europos menininkų bendrystę.

Rugsėjo 8–11 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ patalpose, vyks Europos Kultūros parlamento sesija. Sesijos metu, į kurią kviečiami visi kultūros atstovai bei miesto ir šalies bendruomenės nariai, bus svarstomos įvairios aktualios su Europa ir jos kultūra susijusios temos, įskaitant, bet neapsiribojant, universitetų vaidmeniu Europos kultūros sostinėse ir Europos kultūrai apskritai, bei šiuo metu itin aktualūs kultūros diplomatijos ir kultūros vaidmens karo kontekste klausimai.

Tarp EKP įkūrėjų yra buvęs Suomijos užsienio reikalų ministras Pär Stenbäckas, buvęs Švedijos diplomatas, operos dainininkas, tarptautinių santykių profesorius Karl-Erik Norrman, knygos „Europos istorija“ autorius Frederique Delouche ir kiti. Parlamento senatoriai:  Benjaminas Bradshaw – buvęs Britanijos kultūros ministras, Erna Hennicot-Schoepges, buvusi Luxemburgo kultūros ministrė, Memli Krasniqi – buvęs Kosovo kultūros ministras, Ivaylo Znepolski – buvęs Bulgarijos kultūros ministras ir kiti. Tarp buvusių EKP narių – ir anapilin iškeliavę žurnalistė Anna Politkovskaja bei filosofas ir kultūros politikas Leonidas Donskis. Šįmet prie EKP prisijungia VDU Menų fakulteto dekanė profesorė Jurgita Staniškytė, VDU Muzikos akademijos dėstytojas pianistas Rimantas Vingras bei „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.

Būtina registracija internetu (ČIA). Registracija vyksta iki rugsėjo 6 d.

Renginys vyks anglų kalba.

Išsami renginio programa

Europos kultūros parlamento tinklalapis

Renginys yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

Apie Karl-Erik Norrman

Karl-Erik Norrman yra Europos kultūros parlamento (EKP) įkūrėjas ir generalinis sekretorius. EKP yra vienintelis visos Europos lygmeniu inicijuotas tarpdisciplininis forumas, skirtas visų menų sektorių kultūros atstovams. EKP turi apie 160 narių iš 43 Europos valstybių.

Būdamas švedų diplomatu, K. E. Normanas daugiau nei 30 metų dirbo Maskvoje, Pekine, Ženevoje ir Romoje, daugiausia užsienio politikos, prekybos derybų, vystomojo bendradarbiavimo, humanitarinių reikalų ir Jungtinių Tautų klausimais. Dirbdamas ambasadoriumi nuo 1989 m. jis buvo paskirtas dirbti švedų  generaliniu komisaru Ispanijoje, Sevilijoje, „Expo 92“ renginyje 1992 metais. 1994 m. K. E. Norrman tapo Švedijos Užsienio reikalų ministerijos Kultūros departamento vadovu, 1995 m. – naujos tarybos, skirtos Švedijos populiarinimui užsienyje, vykdomuoju nariu. K. Norrman taip pat yra operos solistas (tenoras) ir daugiau nei 30 knygų apie demokratiją, pasaulio demografiją, Vokietiją, Kiniją, Indiją, JT, teatrą, operą, dizainą, maistą ir kitas temas autorius. Jis dalyvauja viešose diskusijose Švedijos, Vokietijos, D. Britanijos, Skandinavijos ir kitų šalių žiniasklaidoje bei tarptautinėse konferencijose. Nuo 2010 m. jis yra kviestinis kultūros diplomatijos dėstytojas Kultūros diplomatijos institute (KDI) Berlyne. Jis taip pat yra tarptautinių tarybų narys, tarp jų – „Place Branding and Public Diplomacy“ (Londonas), KDI (Berlynas), „Vizar architektūros konkursas“ (Sofija), „Music Mind Trust“ (Saseksas), Haraldo Edelstamo žmogaus teisių fondas (Stokholmas), fondas „Love Difference“ (Bjela) ir „Population Matters“ (Londonas).