Ilgai lauktas įvykis Lietuvoje – rudenį atidaroma pasaulinio garso menininkės Yoko Ono paroda „Laisvės pažinimo sodas“

Yoko Ono

Rugsėjo 10 d. Kauno paveikslų galerijoje atidaroma pasaulinio garso menininkės Yoko Ono paroda „Laisvės pažinimo sodas“, kurioje bus pristatomi konceptualaus meno kūriniai, instaliacijos, objektai, eksperimentiniai filmai, performansai, garso ir tekstiniai kūriniai. Belaukdami parodos Kauno gyventojai ir jo svečiai dar turi galimybę aplankyti ir šiuo metu Lietuvos banko Kauno skyriuje veikiančią Yoko Ono instaliaciją „Ex It“, kuri yra retrospektyvinės parodos įvadinė dalis ir veiks iki rugsėjo 11 d.

Yoko Ono (g. 1933 m. Tokijuje) karjerą pradėjo XX a. šeštajame dešimtmetyje Niujorko avangardinio meno scenoje. Ji artimai bendradarbiavo su Fluxus judėjimo pradininku Jurgiu Mačiūnu, o jos pirmoji personalinė paroda (kurioje rodyti darbai iš serijos „Paveikslų instrukcijos“ (angl. „Instruction Paintings“)) vyko 1961 m. J.Mačiūno ir A. Šalčio įsteigtoje „AG“ galerijoje Niujorke. Greta novatoriškos tapybos ir performansų, vėliau ji pradėjo kurti objektus, filmus, erdvės instaliacijas, burti kitus kūrėjus bendriems veiksmams, kviesti publiką aktyviai įsitraukti į meno procesus. Performansuose ir kituose kūriniuose Yoko Ono kelia feminizmo judėjimui svarbius moters kūno, jos įgalinimo visuomenėje klausimus. Menininkės vardas taip pat neretai siejamas su pacifizmo judėjimu, neprarandančiu aktualumo ir šiandien.

Viena pagrindinių Yoko Ono kūrybos medžiagų – idėjos. Jos gali būti rimtos ar žaismingos, utopinės ir poetiškos, išreiškiamos žodžiais ar veiksmais, realizuojamos objektų, instaliacijų pavidalais ar tiesiog žiūrovų vaizduotėje. Yoko Ono kūryba politiška ir visuomeniška, neprarandanti aktualumo, nes skatina kritiškai vertinti aplinkinį pasaulį, pasitelkiant meno kalbą ir priemones aktyviai reikšti savo poziciją svarbiais sociopolitiniais klausimais. „Laisvės pažinimo sodas“ kviečia susipažinti su įvairialype Yoko Ono kūryba ir kartu mąstyti apie gyvenimo rimtį, žaismingumą ir vaizduotės galias.

Parodą organizuoja Šiuolaikinio meno centras kartu su šiuolaikinio meno muziejumi „Serralves“ (Portas, Portugalija) ir menininkės studija „Studio One“ (Niujorkas, JAV), o kuruoja ilgametis Yoko Ono bičiulis, Jurgio Mačiūno ir Fluxus judėjimo parodų kuratorius Jon Hendricks. Tai – 2020 m. „Serralves“ muziejuje eksponuotos parodos tąsa, specialiai adaptuota Kaunui, gimtajam Jurgio Mačiūno miestui. Paroda yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Paroda veiks iki šių metų gruodžio 4 dienos.


Renginio „Pėdos marių dugne“ režisierė: be praeities esame niekas

Lipantys iš vandens, Gražvydo Jovaišos nuotr.

„Pėdos marių dugne“ – jau tradicija tapęs renginys, skirtas atminti prieš kiek daugiau nei 60 metų užlietų pakaunės kaimų ir čia gyvenusių žmonių istorijas. Kiekvienais metais „Pėdos marių dugne“ vienai dienai kviečia tapti nuskendusių kaimų gyventojais, įsiklausyti į gyvavusias legendas ir tradicijas.

„Atmintis turi gyvuoti, be praeities esame niekas, esame tušti. Turime bent jau apgraibomis žinoti, kokioje vietoje gyvename, kokios ten buvo dainuojamos dainos“, – įsitikinusi renginio režisierė Eglė Kuzmickienė. Su ja kalbamės apie ypatingą Samylų vietovę, kasmet nustebinantį renginį ir tai, kodėl prisiminti istoriją – būtina.

Lipantys iš vandens, Gražvydo Jovaišos nuotr.

Užlieti kaimai ir lig šiol gyva atmintis

Samylų įlanka mena šiandien jau sunkiai suvokiamus įvykius. Prieš 63 metus, statant Kauno hidroelektrinę, buvo užtvenktas Nemunas, o marių dugne atsidūrė daugiau nei 700 sodybų. Savo vaikystę, puoselėtas tradicijas iki šiol mena nemaža dalis Samylų ir kaimyninių vietovių gyventojų.

Nors „Pėdos marių dugne“ skirtos prisiminti jautrų įvykį, dažno sulyginamą tremčiai, programos organizatoriai nelinkę akcentuoti tik skaudžios istorijos vingio pusės. „Nesame linkę gedėti, liūdnų įvykių mūsų gyvenimuose ir taip daug,“ – pasakoja E. Kuzmickienė.

„Iš kitos pusės, visada jautru prisiliesti prie to, kas buvo, prie istorijos, ypač, kai ji susijusi su konkrečiais žmonėmis, kuriuos pažįsti. Kartais žmonės po renginio prieina ir dėkoja, prisimena, kad čia gyveno jų tėvai. Turime dar gyvą tradiciją, tad mums, organizatoriams, belieka ją skleisti. Stengiamės prisiminti įvairius vietovės aspektus – tai vestuves, tai sielininkus, kareivius. Visgi šiais metais, bendradarbiaudami su „Kaunas 2022“, grįžtame prie pradžios – papasakosime, ką reiškia „Pėdos marių dugne“, kokia šio įvykio istorija“, – pasakoja renginio režisierė E. Kuzmickienė. „Mūsų misija ne tik puoselėti tradicijas, bet ir skleisti žinią, priminti. Juk daug kas net nežino, kaip atsirado Kauno marios, kiek žmonių, kiek likimų tai palietė. Tokia jau ta žmonija – keliaujame, žavimės piramidėmis ar faraonų gyvenimais, tačiau kartais pamirštame, kas vyksta mūsų namuose“.

Į klausimą, kodėl svarbu prisiminti šį istorinį įvykį, E. Kuzmickienė atsako klausimu: „O kodėl svarbu minėti Sausio 13-ają, Birželio 14-ąją? Retas lietuvis yra pasaulio pilietis, tai labiau būdinga jaunajai kartai.  O vyresnioji karta įsikibusi į savo namus, savo kraštą. Galbūt tai senoviškas požiūris, bet taip jau yra. Negalime nuo to pabėgti, todėl svarbu, kad vaikai atėję į renginius, vykstančias etno mokyklėles dainuoja, kažkas lieka ir jų viduje. Šiandien šią vietovę supa marios ir nuostabios apylinkės: regioninis parkas su savo augalija, gyvūnija, Dubravos miškas, pažintiniai takai, gamtos paveldo objektai. Jei Kauno rajonas laikomas smaragdiniu, tai Samylai yra smaragdų centras. Tai – jau visai kitas gyvenimas, bet prisiminti praeitį, man atrodo svarbu ir reikalinga,“ – svarsto E. Kuzmickienė.

Lipantys iš vandens, Gražvydo Jovaišos nuotr.

Programoje – dirbtuvės, koncertai ir istorijos aidas

„Pėdos marių dugne“ programoje – nuo jungtinio bendruomenės ir profesionalų pasirodymo iki dirbtuvių ir koncerto. Visgi didžiausias dėmesys bus skiriamas priminti čia gyvenusiųjų istorijas bei tradicijas.

„Šiemet renginys nustebins unikalia programa – pirmoji jos dalis „Kelias namo“ kuriama kartu su „DixXband“ bei Leonardu Pilkausku, puikiai žinomu muzikos pasaulyje. Projektas sudėtingas, nes bendruomenės atlikėjai dainuos pagal gyvą muziką. Mėgėjų kuriamas pasirodymas susijungs su profesionalia patirtimi, laukia ypatingas reginys su muzikos, teatriniais elementais. Pasirodyme muzikinius kūrinius atliks „Lietuvos balso“ laimėtoja Milėja Stankevičiūtė, aktorė Edita Niciūtė, folkloro ansamblis „Samylų senoliai ir vaikaičiai“, moterų choras „Žaisa“. Vėliau laukia  grupių Tautumeitais (Latvija), Biplan pasirodymai, A. Gotesmano ir grupės kuriamas lazerių ir būgnų šou. Renginių metų vyks edukacijos įvairaus amžiaus lankytojams“.

Anot E. Kuzmickienės, bendruomenė aktyviai prisideda prie renginio organizavimo, ruošiasi pasirodyti ir šių metų programoje. „Bendruomenė veikia noriai, su dideliu džiaugsmu. Žinoma, dirbti su mėgėjais kiek sunkiau nei su profesionalais. Pastariesiems pasakai sumanymą ir jis išpildomas, o su bendruomene daugiau repetuojame, kalbamės. Kartu kurti pasirodymus be galo įdomu. Džiugu, kad renginį aktyviai palaiko ir Kauno rajono savivaldybė, atvyksta ne tik kauniečiai, bet ir svečiai iš užsienio.“

Anot režisierės, kasmet vykstantis renginys – siurprizas ne tik atvykstantiesiems, bet ir patiems organizatoriams bei dalyviams: „Kiekvienas renginys yra kaip nutikimas. Pavyzdžiui, atsimenu pasiruošimą renginiui „Legendos iš marių dugno“. Pasiuvome 25 didžiules lėles, kurios siekė 3 m aukštį. To surepetuoti beveik neįmanoma, nes renginį kuria apie 60-70 žmonių – tinkamos vietos ar laiko repeticijoms, bendram susibūrimui dažnai, paprasčiausiai, nėra. Viskas vyksta organiškai. Taip bus ir šiemet. Atrodo, kad viską jau padarėme, bet nerimas lieka iki paskutinės minutės“, – jausena likus mažiau nei savaitei iki renginio dalinasi E. Kuzmickienė.

Renginys „Pėdos marių dugne“ vyks rugpjūčio 27 d., 17 val. Samylų poilsiavietėje. Daugiau informacijos apie renginį galima rasti čia arba facebook puslapyje.

Lipantys iš vandens, Gražvydo Jovaišos nuotr.

Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.


Kaune išskirtinį koncertą surengs visame pasaulyje pripažintas Didžiosios Britanijos Karališkasis filharmonijos orkestras

Royal Philharmonic Orchestra, B. Wright nuotr.

Ateinantis ruduo kauniečiams ir miesto svečiams žada pažerti gausybę kultūros renginių bei koncertų, o kai kurie iš jų bus išties nepakartojami bei unikalūs, suteikiantys šansą iš arti pamatyti ir išgirsti pasaulinio lygmens muzikinius kolektyvus. Vienas tokių – išskirtinis tarptautinis projektas-koncertas, kurį kartu su garsiuoju „Royal Philharmonic Orchestra“ rengia Kauno valstybinė filharmonija ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“.

Karališkasis filharmonijos orkestras (Royal Philharmonic Orchestra) yra tituluojamas nacionaliniu Didžiosios Britanijos simfoniniu orkestru, kuriam nuo pernai vadovauja charizmatiškas, tarptautinį pripažinimą pelnęs dirigentas Vasilij Petrenko. Pirmą kartą Kaune viešėsiantis orkestras „Europos kultūros sostinės“ publikai dovanos specialią programą, kurią atliks kartu su Kauno valstybiniu choru ir fortepijono virtuozu iš Makedonijos Simonu Trpčeskiu.

76-ąjį gimtadienį pasitinkantis „Royal Philharmonic Orchestra“ yra Jungtinės Karalystės muzikinio gyvenimo lyderis, kurio misija – praturtinti klausytojų gyvenimus tobula ir patrauklia orkestrinės muzikos patirtimi. Kiekvieną sezoną orkestras surengia apie 200 koncertų ir turi daugiau nei pusę milijono gerbėjų visame pasaulyje. Platus kolektyvo repertuaras pasiekia pačią įvairiausią auditoriją: orkestras žengia koja kojon su šiuolaikinio gyvenimo tendencijomis, bendradarbiauja su populiariosios muzikos atlikėjais, yra įrašęs vaizdo žaidimų, kino filmų ir televizijos laidų garso takelių. Kolektyvas yra gerbiamas kultūros ambasadorius, aktyviai koncertuoja užsienyje, pasirodo didžiausiose pasaulio koncertų salėse ir prestižiniuose tarptautiniuose festivaliuose. Viso pasaulio scenose itin laukiamas kolektyvas siekia, kad orkestrinė muzika taptų šiuolaikinės visuomenės pagrindu ir būtų prieinama kuo platesnei, o tuo pačiu – įvairesnei auditorijai. Siekdamas šio tikslo, 1993 m. orkestras pradėjo „RPO Resound“ – novatorišką ir apdovanojimus pelniusią bendruomenės švietimo programą. Tai buvo pirmasis Jungtinės Karalystės orkestras, įkūręs savo įrašų kompaniją, kuri šiandien naudoja pažangiausias skaitmenines technologijas, o kiekvienais metais jų įrašytos muzikos atsisiuntimų skaičius pasiekia apie 30 milijonų. Orkestras vis aktyviau veikia internete ir socialiniuose tinkluose, suteikdamas auditorijai galimybę bendrauti su kolektyvu ir mėgautis ne tik jų pasirodymais, bet ir užkulisių gyvenimu.

S. Trpčeskis

Solo fortepijono partiją atliksiantis pianistas S. Trpčeskis yra liaupsinamas ne tik dėl savo įsimintino virtuoziškumo ar ypatingos išraiškos, bet ir dėl charizmatiškų pasirodymų scenoje. Prieš dvidešimt metų pasirodęs tarptautinėje scenoje kaip BBC naujosios kartos atlikėjas, jis neįtikėtinai sparčiai kilo karjeros laiptais. Itin pageidaujamas pianistas bendradarbiauja su daugiau nei šimtu orkestrų keturiuose žemynuose bei dirba su pasaulinio garso dirigentais. S. Trpčeskis solinius rečitalius grojo didžiosiose salėse Niujorke, San Franciske, Vašingtone, Londone, Paryžiuje, Amsterdame, Milane, Miunchene, Prahoje, Hamburge, Bilbao, Stambule, Dubline ir Tokijuje. Nuo pat debiuto garsiojoje „Wigmore Hall“ 2001 m., jis išliko nuolatinis šios prestižinės vietos svečias. Kaip kamerinės muzikos atlikėjas kartu su violončelininku Danieliu Mülleriu-Schottu nuolat koncertuoja Aspeno, Verbjė, Risioro, Bergeno, Baltijos jūros ir kituose festivaliuose. S. Trpčeskis bendradarbiavo su tokiomis įrašų kompanijomis, kaip „EMI Classics“, „Avie Records“, „Wigmore Hall Live“, „Onyx Classics“, o šiuo metu jis dirba kartu su „Linn Records“. Jo įrašytos kompaktinės plokštelės 2002, 2010 ir 2011 m. pelnė „Gramophone“ apdovanojimus.

Bene žinomiausiam senojo žemyno orkestrui talkininkausiantis Kauno valstybinis choras profesionalią meninę veiklą pradėjo 1969 m. Nuo pirmųjų dienų jam vadovavo Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, profesorius Petras Bingelis. Prieš metus choro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu tapo Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, profesorius Robertas Šervenikas. Choras yra atlikęs kone tris šimtus pasaulinės klasikos lobynui priklausančių didelės apimties vokalinių instrumentinių kūrinių nuo viduramžių iki moderniosios muzikos. Kolektyvas yra surengęs daugiau kaip 3000 pasirodymų Lietuvoje ir svetur. Berlyno stadione jo atliekamos Carlo Orffo kantatos „Carmina Burana“ klausėsi virš 75 tūkstančių žmonių, o Georgo Friedricho Händelio oratoriją „Mesijas“ choras yra atlikęs daugiau nei 80 kartų. Lietuvos koncertų salėse kolektyvas žinomas kaip užsienio ir lietuvių kompozitorių kūrinių premjerų atlikėjas. Su žymiausiais Lietuvos dirigentais – Jonu Aleksa, Sauliumi Sondeckiu, Juozu Domarku, Gintaru Rinkevičiumi, R. Šerveniku ir jų vadovaujamais Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu, Lietuvos operos ir baleto teatro simfoniniais bei Lietuvos kameriniu orkestrais choras parengė daugiau kaip 250 premjerų.

V. Petrenko, B. Wright nuotr.

Išskirtiniam „Royal Philharmonic Orchestra“ ir jo scenos partnerių koncertui Kaune diriguos kolektyvo muzikos vadovas V. Petrenko. Greta vadovavimo prestižiniam kolektyvui jis taip pat yra Europos Sąjungos jaunimo orkestro vyriausiasis dirigentas, dirbo vyriausiuoju dirigentu Karališkajame Liverpulio filharmonijos orkestre, Oslo filharmonijos orkestre, Didžiosios Britanijos nacionaliniame jaunimo orkestre, yra daugelio žinomų pasaulio orkestrų kviestinis dirigentas. V. Petrenko dirigavo Berlyno filharmonijos, Bavarijos radijo simfoniniam, Leipcigo koncertų salės, Romos Šventosios Cecilijos nacionalinės akademijos, Prancūzijos nacionaliniam, Čekijos filharmonijos, NHK Japonijos simfoniniam ir Sidnėjaus simfoniniam orkestrams, o Šiaurės Amerikoje vadovavo Filadelfijos, Los Andželo filharmonijos, Klivlendo orkestrams, San Francisko, Bostono, Čikagos bei Monrealio simfoniniams orkestrams, dalyvavo Edinburgo ir „Grafenegg“ festivaliuose, dažnai pasirodydavo „BBC Proms“ renginiuose. Jis taip pat dirigavo Glaindborno operos festivalio, Paryžiaus nacionalinės operos, Ciuricho operos, Bavarijos valstybinės operos ir Niujorko „Metropolitan Opera“ scenose. Dirigento biografiją puošia su Karališkuoju Liverpulio filharmonijos orkestru įgyvendinti Dmitrijaus Šostakovičiaus, Sergejaus Rachmaninovo ir Edwardo Elgaro simfoninių ciklų įrašai, kurie sulaukė pasaulinio pripažinimo, taip pat – įrašai su Oslo filharmonijos orkestru.

Europos kultūros sostinės svečius neabejotinai sužavės ne tik puikūs išskirtinio „Royal Philharmonic Orchestra“ koncerto atlikėjai, bet ir išradingai parinkta vakaro programa. Pirmasis koncerto kūrinys – Sergejaus Prokofjevo „Klasikinė simfonija“, sukurta tarsi muzikinis pokštas. Kai amžininkai buvo jau įpratę prie „chuliganiško“ kūrėjo stiliaus, jis sukūrė simfoniją, grįstą Josepho Haydno ir Wolfgango Amadeuso Mozarto stilistika. Tai – pirmasis S. Prokofjevo kūrinys, sukurtas nenaudojant fortepijono. Kalbėdamas apie kūrinio pavadinimą kompozitorius sakė: „Visų pirma – taip paprasčiau. Antra – kaltas mano išdykėliškas būdas, norėjau paerzinti žąsis. Ir dar – slapta viltis, kad galų gale aš būsiu teisus – simfonija iš tiesų taps klasikine.“

Genialus improvizatorius, klausytojų akyse kuriantis tobulas muzikines pilis ir sau pačiam reiklus menininkas – visi šie Ludwigui van Beethovenui taikomi epitetai puikiai sutelpa į vieną kūrinį – Fantaziją fortepijonui, chorui ir orkestrui, kurią svečiai iš Londono atliks su Kauno valstybiniu choru ir pianistu Simonu Trpčeskiu. Šis pakilus himnas kūrybos dvasioms tapo tikru legendinės IX L. van Beethoveno simfonijos šaukliu, ką klausytojai supras iš karto, tik suskambus sparnuotai solo fortepijono melodijai.

Koncertą vainikuos suomių kompozitoriaus Jeano Sibeliuso antroji simfonija, kūrinys, apie kurio gimimą autorius kalbėjo taip: „Regis, pats Aukščiausiasis mėto iš dangaus skliauto mozaikos akmenėlius ir leidžia man juos sujungti į vieną visumą.“ Greitai klausytojų širdis užkariavusi simfonija – didinga ir svari garsų mozaika, užsibaigianti kūrybą šlovinančia apoteoze.

Royal Philharmonic Orchestra, B. Wright nuotr.

Kiekvienas, mėgstantis kokybišką simfoninę muziką ar norintis iš arčiau susipažinti su šio žanro didybe ir užburiančiu instrumentų skambesiu turės puikią progą tai padaryti, nes bilietai į vieną ryškiausių šių metų Lietuvos muzikinių įvykių jau parduodami. Kad ir kokia maloni būtų vasara, ji netruks prabėgti, o malonius jos šilumos atgarsius klausytojai tikrai pajus spalio 12 d. apsilankę išskirtiniame „Royal Philharmonic Orchestra“ koncerte Kauno „Žalgirio“ arenoje.

Kas: Išskirtinis „Royal Philharmonic Orchestra“ koncertas Kaune

Kur: Kauno „Žalgirio“ arenoje

Kada: Spalio 12 d., trečiadienį, 19 val.


Apkeliavęs pasaulį, į Kauną sugrįžta filmas „Klostės“ – odė miesto modernizmo architektūrai

M. Plepio nuotr.

Virš 60 aktorių, dar tiek pat filmavimo padėjėjų ir rekvizito gamintojų, 16 lokacijų, 70 žmonių komanda, kūrusi stop kadro animaciją, keli šimtai kituose filmo procesuose dalyvavusių kauniečių ir 67 minutės magiškos kelionės po miesto istorijas. Tokiais skaičiais galima pristatyti menininkės Aideen Barry režisuotą filmą „Klostės“. Apkeliavusi pasaulį, Kauno modernizmo įkvėpta juosta, grįžta namo – jau rugsėjį ją bus galima pamatyti kino teatre „Romuva“.

M. Plepio nuotr.

Odė Kauno modernizmo architektūrai

„Klosčių“ idėja kilo dar 2017 m., kuomet „Kaunas 2022“ komanda modernistinę architektūrą nutarė įprasminti specialiame filme. Šis kūrybinis procesas buvo patikėtas pripažintai Airijos menininkei Aideen Barry, prestižinio „Golden Fleece“ apdovanojimo laureatei, kurios darbai eksponuojami muziejuose, šiuolaikinio meno centruose ir privačiose galerijose visame pasaulyje.

A. Barry pasiūlė įveiksminti Kauno pastatus per judančius paveikslėlius – vaizdas sukonstruotas įvairiomis animacijos ir videomontažo technikomis, sudėtas iš tūkstančių nuotraukų. Keletą metų didžiulė miesto komanda rinko idėjas, kūrė vizualinius elementus: vaizdą, garsą, judesį. Menininkė rėmėsi miestiečių papasakotomis istorijomis, kauniečiai tapo ir filmo veikėjais.

M. Plepio nuotr.

Rezultatas – unikalus 67 minučių trukmės juodai baltas nebylus filmas – odė Kauno modernizmo architektūrai, matomiems ir nematomiems miesto sluoksniams, tikroms, pamirštoms ir įsivaizduojamoms istorijoms. Žiūrovą A. Barry kviečia klaidžioti po Kauno pastatus, žvalgytis po interjero detales, pastebėti miesto laiptines, langus, duris, kurie, nors matomi kasdien, filme atsiveria naujomis spalvomis.

Anot filmo komunikacijos specialistės Ritos Stanelytės, filme žiūrovas pamatys Kauno pastatus visiškai kitokius, kitais pavidalais ir masteliais. „Žiūrovas, eidamas žiūrėti filmo, turėtų nesitikėti nieko, o kartu ir tikėtis labai daug. Filmas pasižymi detaliu atidumu architektūriniams akcentams, yra kupinas humoro, tai odė Kauno tarpukario modernizmui. Juostos išskirtinumas yra ir tai, kad ji buvo sukurta ne vienos režisierės – menininkė Aideen Barry tik vadovavo visam paradui, o filmo scenarijų, medžiagą, rekvizitą, specialiuosius efektus, personažus kūrė bendruomenė – kauniečiai. Tai yra svarbiausia ir nuostabiausia šio filmo dalis“.

M. Plepio nuotr.

Po filmo pristatymo užsienio auditorijai – skrydžių į Kauną paieškos

„Su niekuo nesulyginimas filmas. Kiekvienas filmo kadras talpina tiek daug, kartu nė vienas kadras nėra bergždžias. Įspūdį daro ir Kauno miesto bendruomenės įtrauktis“ – tokiais žodžiais apie juostą atsiliepia tarptautinio Galway filmų festivalio programos vadovas William Fitzgerald. Filmas jau apkeliavo Airijos, Kanados architektūros ir dizaino filmų festivalius, prestižinį Londono architektūros festivalį.

„Premjera pažadino ne tik netradicinio kino mėgėjų susidomėjimą, bet ir atkreipė dėmesį į Kauno architektūrą, unikalų jo sluoksnį. Po filmo peržiūros žmonės pradėjo žvalgytis skrydžių į Lietuvą, domėjosi miesto istorija, kultūriniais renginiais. Labai džiaugiuosi, kad filmas pagaliau grįžta į Kauną ir bus pristatytas vieninteliame kino teatre mieste – duris po rekonstrukcijos atvėrusioje „Romuvoje“, – džiaugiasi „Kaunas 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ kuratorė Viltė Migonytė-Petrulienė.

M. Plepio nuotr.

Filmo premjera su išankstine registracija vyks rugsėjo 21 d. Nespėję užsiregistruoti, filmą išvysti galės ir rugsėjo 22-24 d. Šiomis dienomos „Romuvos“ foje žiūrovus taip pat pasitiks specialiai šiam filmui pristatyti Aideen Barry, Povilo Vincento Jankūno ir Mindaugo Barnatavičiaus kurta patyriminė instaliacija. Įsigyti bilietus bus galima nuo rugsėjo pradžios, „Romuvos“ kino teatro internetinėje svetainėje.


Japoniškos muzikos koncertas. Tsugaru shamisen & taiko

Šiais metais Lietuva ir Japonija mini draugiškų ryšių 100 metų jubiliejų, tad kviečiame kartu atšvęsti šią sukaktį ir sudalyvauti išskirtiniame japoniškos muzikos koncerte, kuris vyks Kaune rugsėjo 2 d. 18:00 val. Verslo lyderių centre BLC , D korpuso pirmo aukšto fojė (K.Donelaičio g. 62).

Koncerte pasirodys tradicinio japoniško tristygio instrumento Tsugaru shamisen atlikėjas Hibiki Ichikawa (Japonija) kartu su savo mokiniu Luke Burns (Didžioji Britanija).

Koncertas nemokamas, vietų skaičius ribotas. Išankstinės registracijos nėra.

Hibiki Ichikawa yra Tsugaru shamisen atlikėjas, jau virš 15 metų grojantis šiuo unikaliu ir savo skambesiu užburiančiu tradiciniu japonišku muzikos instrumentu. Nuo 2011-ųjų Hibiki gyvena Londone, kur užsiima kūrybine veikla ir rengia pasirodymus tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek visoje Europoje. Hibiki Ichikawa yra oficialiai pripažįstamas vienas didžiausių Tsugaru shamisen talentų, o šio grojimo meno jis moko ir savo mokinius, kartu su įvairiais kitų sričių atlikėjais kuria bendrus projektus. 2016-aisiais Hibiki dalyvavo BAFTA apdovanojimą pelniusio animacinio nuotykių filmo “Kubo ir stebuklingas kardas” muzikinio takelio kūrime.
Tai bus pirmasis Hibiki Ichikawa apsilankymas Lietuvoje.

Luke Burns – tradicinio japoniško instrumento Tsugaru shamisen bei japoniškų būgnų taiko atlikėjas. Luke jau ketverius metus mokosi pas Hibiki Ichikawa, vienintelį profesionalaus Tsugaru Shamisen instrumento atlikėją Europoje, o taiko būgnų meno jis mokosi pas Liz Walters “Tamashii” būgnų mokykloje Londone. Kartu su dar vienu Hibiki Ichikawa mokiniu, Joshua Green, Luke yra dueto “Denshonen” narys.
Tiek Hibiki Ichikawa, tiek Luke Burns yra oficialūs “NIKE” sportinių batelių “DUNK” serijos ambasadoriai.

Kviečiame pasimėgauti tradicinių japoniškų intrumentų skambesiu!

Renginio organizatorius: Japonijos ambasada Lietuvoje