Tris rugpjūčio sekmadienius Kauno krantus sujungs upių pašto laivas
Visą vasarą Kauno pakrančių rajonuose (Senamiestyje, Šančiuose, Vilijampolėje, Jiesioje, Centre ir Aleksote-Marvelėje) kultūrinės upių tyrimų platformos TẽKA komanda rinko ir registravo kauniečių paruoštus laiškus, dovanas, rankdarbius bei įvairius kitus siuntinius, skirtus kitų upės krantų gyventojams. Šios sukauptos siuntos tris rugpjūčio sekmadienius (rugpjūčio 14, 21 ir 28 d.) bus plukdomos Nemuno bei Neries upėmis ir įteikiamos prie upės žaidimo „UPYNĖS: Kitam Krante“ prisijungusiems kauniečiams, gyvenantiems skirtinguose miesto krantuose. Renginio dienomis upės žaidime vis dar kviečiami dalyvauti ir tie miestiečiai, kurie iki šiol dar nespėjo užregistruoti savo siuntų kitam krantui – jie galės prie upės atnešti savarankiškai paruoštus siuntinius ir iškart sulaukti pašto laivu atgabenamos siuntos iš kito kranto.
Upės žaidimas „Kitam Krante“ yra siekis kauniečiams priminti turtingą Kauno uostamiesčio praeitį ir pamirštas gyventojų tradicijas, besiformavusias kadaise daug gyvesnėse buvusiose miesto pakrantėse ir upėse. Tuo pačiu – tai ir siekis užmegzti dialogą su upe bei kitu jos krantu, taip simboliškai atkuriant anksčiau buvusius tamprius paupių bendruomenių diplomatinius ryšius, kuomet gyventojai upėmis naudojosi ne vien rekreaciniais tikslais, bet ir aktyviai laivuodavo, keldavosi į kitą upės krantą keltais, lankydavo kito kranto kaimynus, dalyvaudavo bendruose renginiuose. Vis tik Kauno istorija yra upių istorija. Daugelį metų vandens keliais į miestą atkeliaudavo laivais gabentos prekės, knygos, laiškai – upės ilgus šimtmečius buvo svarbiausias Kauno kelias į pasaulį, svarbiausias naujienų ir kultūros sklaidos kanalas. Nors šiandien stipriai sunykęs, senojo Kauno uostamiesčio vaizdas vis dar kelia nuostabą, vartant istorines nuotraukas, paveikslus bei skaitant amžininkų atsiliepimus.
Visiems savo siuntinius upės pašto sistemoje jau užregistravusiems kauniečiams buvo išrašyti UPYNĖS pašto kvitai, įrodantys, kad siuntėjas iš vieno kranto turi teisę su pristatytu kvitu atsiimti ir vieną jam priklausančią siuntą iš kito kranto. Kitaip tariant, kiekvienas siuntėjas yra ir gavėjas – tik taip įvyksta apsikeitimas laiškais. O kokia bus ta, iš kito kranto gauta, siunta ir kas buvo jos siuntėjas žaidimo dalyviai sužinos tik renginio dieną pristatę savo kvitą projekto komandai.
Atsiimti savo siuntą iš kito kranto bus galima: rugpjūčio 14 d. – Šančių paplūdimyje ir Napoleono kalno papėdėje, rugpjūčio 21 d. – Marvelės paplūdimyje, Aleksoto pakrantėje ir miesto centre, ant naujojo pėsčiųjų tilto į Nemuno salą; rugpjūčio 28 d. – Vilijampolės ir Senamiesčio pakrantėse šalia P. Vileišio tilto. Šiuose krantuose pašto zonas žymės iškeltos žydros spalvos projekto UPYNĖS vėliavos, rodančios kryptį ne tik žaidimo dalyviams, bet ir upėje plaukiojančiam upių pašto laivui, kuris renginių dienomis kursuos tarp krantų ir gabens kauniečių paruoštus pašto siuntinius. Turintys pašto kvitą galės siuntą iš kito kranto atsiimti bet kuriame iš trijų renginių (ne tik krante, kuriame registravo savo pačių siuntinius). Atvykti prie vandens kviečiami ir tie kauniečiai, kurie vasarą nespėjo sudalyvauti upės žaidime: jie galės atnešti savarankiškai paruoštą, tvarkingai supakuotą ir ne sunkesnę kaip 6 kg. siuntą į vieną iš pašto krantų, ją užregistruoti, ir iš karto atsiimti siuntinį iš kito kranto!
Pirmasis pašto gabenimo renginys rugpjūčio 14 d., sekmadienį, vyks nuo 13 iki 17 val. Šančių ir Jiesios pakrantėse. Tuo tarpu kituose krantuose vyksiančių renginių laikas bus patikslintas artėjant renginiams. Daugiau informacijos galima rasti projekto puslapyje www.upynes.lt ir kultūrinės upių tyrimų platformos TẽKA paskyroje facebook.com/tekakrantine
……………………………………………………………………
Projektą vykdo kultūrinė upių tyrimų platforma TẽKA
Projektą pristato Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022
Projekto partneris – Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius
Nuotr.autorius Arvydas Čiukšys
Arkadijus Gotesmanas apie klezmerių muziką: tai yra judesio muzika, kuri gali būti visokia
„Labai nenoriu, kad prie straipsnio būtų tik mano vienintelio nuotrauka. Juk čia svarbiausia yra žmonės“, – sako Lietuvos džiazo padangėje gerai žinomas muzikantas, perkusininkas, klezmer muzikos entuziastas, docentas Arkadijus Gotesmanas, kuris kartu su bendraminčiais Kaune ir Kauno rajono miesteliuose pristato Litvakų muzikos programą.
Rugpjūtį ir rugsėjį „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ inicijuojamus pasirodymus galės pamatyti ne tik didžiųjų koncertų salių Kaune lankytojai. Žydų muzikos melodijos skambės Čekiškės, Babtų, Vilkijos, Kulautuvos, Zapyškio, Kačerginės miesteliuose, kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo gyveno gausios žydų bendruomenės.
„Istorijų festivalio“ Litvakų programa – puikus akstinas dar kartą klausytojams atrasti klezmer muzikos skambesį ir ją grojančius žmones. Pasak A. Gotesmano, šioje muzikos kryptyje susimaišo visa emocijų gama – klezmer talpina ir melancholiją, ir džiaugsmą, ir šėlsmą. Šiuolaikiniame muzikos pasaulyje kūrėjai klezmer melodijas interpretuoja naujai ir drąsiai „miksuoja“ su džiazo ar net elektronikos garsais.
„Tam tikra prasme klezmer muzikos likimas panašus kaip ir afro muzikos – tai yra ji keliavo ten, kur keliavo ją muzikuojantys ir klausantys žmonės, jie nešėsi ją su savimi, sugėrė tai, kas buvo aplinkui“, – lygina A. Gotesmanas.
Tradicijos žemėlapyje – ir Lietuva
Klezmer įvardinama tradicinė neliturginė Rytų Europos žydų muzika. Klezmeriais kadaise vadinti žydų liaudies muzikantai, grojantys klajojančiuose ansambliuose. Tokias kapelas šeimos kviesdavo pagriežti įvairiomis progomis – dažniausiai prireikdavo vestuvėms, baliams, vadinamosioms bar micvoms, t.y. pažymint berniukų pilnametystę. Keliaujantys ansambliai neaplenkdavo ir didesnių masinių susibūrimų, mugių.
XVIII a. pabaigoje – XX a. pradžioje gyvavusi klajojančių žydų liaudies muzikantų tradicija apėmė Ukrainą, Lenkiją, Besarabiją, Galiciją. Dėl plačios geografijos klezmerių muzikai įtaką darė vokiečių, ukrainiečių, lenkų, rumunų ir kitų tautų muzikinis folkloras.
Anot A. Gotesmano, klezmer muzika savo prigimtimi yra judesio muzika, niekas laidotuvėse jos negrodavo: „Ji turi savitą atlikimo manierą – be greito ritmo ir tempo ji neegzistuoja. Būna viena kita lėta daina. Na, bet ne paslaptis, visa žydų muzika yra mažoras minore arba minoras mažore. Tai reiškia, kad čia ir liūdesys, ir džiaugsmas tampa vieniu. Ta muzika gali būti visokia“.
Klezmerių keliai vedė ir į Lietuvos miestus bei miestelius. Pavyzdžiui, žinomas faktas, kad klezmer melodijos skambėjo ir tarpukario Kaune – atvykstantys muzikantai grieždavo garsiajame „Metropolio“ restorane.
Paprastai klezmerių ansamblyje grodavo trys muzikantai: būtinai reikėjo smuiko, klarneto, būgno su lėkštelėmis. „Tais laikais jokios žydų vestuvės nebuvo įsivaizduojamos be smuiko ir klarneto skambesio“, – pasakoja atlikėjas. Tokie instrumentai – lengvi ir puikiai tinkantys kelionėms.
Pasak A. Gotesmano, tradicinis klezmer atlikimo būdas yra specifinis, todėl kai kurie klarneto garsai gali sudaryti klaidingą pirmą įspūdį: „Joje yra ypatinga atlikimo maniera, kartais atrodo klausytojui, kad klarnetas klysta, tačiau taip nėra – tai specialūs dengimai, ta muzika taip ir turi skambėti. Jei išimtume iš tos sudėties kažką, tai ir nebeliktų to bendro konteksto, to šurmulio, to draivo, vidinio pojūčio, to skrydžio. Klezmer muzika turi savyje daug svingo“, – sako jis.
O štai kontrabosas, trimitas, fleita klezmerių orkestruose atsirado žymiai vėliau – kai prieš keletą dešimtmečių tradicinius klezmer kūrinius atrado ir ėmė naujai interpretuoti profesionalūs, netgi akademinį išsilavinimą turintys muzikantai. Tokiu būdu trūkinėjanti klezmer muzikos tradicija atgijo, įgydama naujus pavidalus.
Klezmer vardai ir veidai
Pasak A. Gotesmano, klezmer muzika, kadaise skambėjusi privačiose šventėse, pamažu įžengė į koncertų sales: „Šiais laikais klezmer tapo toks gana universalus dalykas. Žydų liaudies muzika, folkloras, skambėjęs mažame ratelyje, trijų ar keturių muzikantų muzikinis dialogas šiais laikais išaugo į orkestrus, bendras kolektyvų jungtis, dideliam muzikantų būriui skirtas aranžuotes“.
Daugiau negu du dešimtmečius šalia džiazo, dėstymo studentams, teatro projektų, festivalių organizavimo ir įvairių eksperimentų klezmer muziką propaguojantį A. Gotesmaną ypač džiugina jaunoji Lietuvos muzikantų karta, tęsianti klezmer muzikos atradimus. Tarp jų – orkestras „Rakija Klezmer Orkestar“, grojantis balkanišką, čigonišką muziką ir litvakišką klezmerį.
„Klezmer – viena iš mano veiklos sričių, ji papildė mano žinias, mano atlikimo praktiką. Labai smagu, kad ją pamėgo ir kiti. Atsirado jaunimas, kuris groja labai stilingai ir itin daug įdeda savęs į tos muzikos populiarinimą“, – sako A. Gotesmanas.
Anot jo, ypač didelis indėlis atvedant šią muziką į didžiąsias pasaulio scenas priskirtinas trimitininkui Frankui Londonui ir jo grupei „The Klezmatics“ iš JAV. A. Gotesmanas su F. Londonu prieš daugybę metų susipažino viename renginyje Rusijoje. Jis džiaugiasi, kad pažintis nenutrūko – F. Londoną pavyko pasikviesti į pirmąjį Baltijos šalyse organizuotą klezmerių muzikos festivalį Vilniuje, tąkart jis grojo su Jungtiniu klezmerių orkestru. Taip pat grupė „The Klezmatics“ prieš daugiau negu penketą metų koncertavo Vilniaus rotušėje.
A.Gotesmanui ne mažiau įdomūs ir kolegų klezmer muzikos eksperimentai, kuomet ji suskamba kiek kitaip ir naujai: „Tikra tiesa, kad klezmer šiandien glaudžiai susijusi su džiazu. Daug atlikėjų atranda gryną folklorinį kūrinį ir jį naujai interpretuoja“.
Pasak jo, tokiu būdu gimsta ir galima išgirsti netikėtų kokteilių, kuriuose – ir Kubos ritmai, ir šiuolaikinės elektronikos garsai, ir netgi avangardiniai eksperimentai. „Gana tradiciniu repertuaru, bet savitu pateikimu man visada imponuoja kūrėjas iš JAV John Zorn, Vokietijos atlikėjas Karstenas Troyke, kompozitorius ir muzikantas Dmitri Slepovitch ir, aišku, dainininkė Marija Krupoves“.
Pastarąją A. Gotesmanas mini itin dažnai. Pasak jo, muzikės Marijos Krupoves žinios ir pastangos siekiant atkurti žydų muzikos paveldą yra milžiniškos. Ji kartu su kolega Lietuvoje ir Baltarusijoje yra surengusi daugybę žydų muzikos tyrinėjimų ekspedicijų, per kurias muzikos kalba užrašyti žmonių atmintyje likę kūriniai. „Ji padėjo ant piupitrų muzikantams daug nežinomų melodijų ir muzikos“, – pasakoja A. Gotesmanas. Jis džiaugiasi, kad šią atlikėją Litvakų programoje turės galimybę išgirsti ir Kauno klausytojai.
„Visada kirbėjo mintis, kad privalome daryti koncertus mažuose miesteliuose, kur kadaise gyveno žydai, ne tik didmiesčiuose. Tą pradėjome daryti, rengdami Klezmerių muzikos festivalį, o vėliau „Jewish Art festival in Lithuania“. Supratau, kad žmonėms tai įdomu, jie klauso, jie šoka, jie domisi. Klezmer nutiesė tam tikrą kelią – tokiu būdu mes atradom ir savo sceną, ir savo publiką“, – sako A. Gotesmanas, pats ženkliai prisidėjęs prie šios muzikos atgimimo Lietuvoje ir svetur.
A.Gotesmano kuruojamoje „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ Litvakų muzikos programoje numatyta: turas po Kauno rajono miestelius, jungtinio Lietuvos klezmerių orkestro koncertas, gyvo garso koncertas „Malda“, Anatolijaus Šenderovo kūrinio „After Shagal“ koncertas, dainininkės Marijos Krupoves atliekamų dainų koncertas.
Išsamesnę informaciją galite rasti čia.