Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda paskelbė viešąjį pirkimą programos kuriamo kultūrinio, socialinio, ekonominio poveikio Kaune ir Kauno rajone tyrimo paslaugoms.
„Kaunui ir Kauno rajonui ruošiantis titulo metams kviečiame tyrimus atliekančias įstaigas ir įmones padėti įvertinti projekto poveikį. Europos kultūros sostinės projektą Kaune ir Kauno rajone įgyvendina apie 100 Lietuvos ir užsienio kultūros organizacijų, jos skiriamasis bruožas – didelis bendruomeniškumas, edukacinės veiklos, atidumas miesto daugiakultūriškumui, kūrybiškas paveldo interpretavimas, kultūros prieinamumo didinimas, ilgalaikių tvarių tarptautinių ryšių kūrimas ir, žinoma, šiuolaikiniu menu turtinga titulo metų programa. Kultūrinio, socialinio, ekonominio poveikio tyrimai yra itin svarbūs ne tik Lietuvos, bet ir Europos kultūros politikos formavimo kontekste, nes Europos kultūros sostinės projektas Europos komisijos, kuri taip pat monitoringuoja procesus, požiūriu yra svarbiausia visuomenės pokyčio per kultūrą laboratorija,“– sako „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
Po titulo metų – Europos kultūros sostinės efektas
Kultūros sostine nominuotam miestui skiriami 5–7 metai pasiruošti titulo metams. Šiems pasibaigus dar bene dešimtmetį kultūros sostinėse pastebimas „Europos kultūros sostinės efektas“ – ilgalaikis pokytis nominuoto miesto kultūrinėje, ekonominėje ir socialinėse srityse.
Pavyzdžiui, Plovdivas (Bulgarija), už pasiruošimą ir programos įgyvendinimą 2019-aisiais metais laimėjęs prestižinį Merlina Mercouri prizą, pastebėjo keturis kartus padidėjusį tarptautinių projektų skaičių lyginant su 2017 m., 25% išaugusį registruotų verslų skaičių kultūros, sporto ir pramogų sektoriuje bei 27% padidėjusį užsienio turistų srautą. Daugiau nei pusė apklaustųjų išreiškė stiprų pasitenkinimą projektu, per 2 metus (2017-2019 m.) kultūrinių renginių pelnas (neįskaičiuojant transporto bei bilietų išlaidų) siekė beveik 205 milijonus eurų.
2008-ųjų metų Europos kultūros sostinėje Turku (Suomija) po titulo metų sustiprinta kultūros infrastruktūra – dabar šalies gastronomijos sostine vadinamame mieste atsidarė įvairūs barai ir restoranai, įrengtos naujos meno erdvės, pėsčiųjų maršrutai, tiltai. Siekiant įvertinti ir sustiprinti kultūros poveikį gyvenimo kokybei pradėta partnerystė su moksline bendruomene, kurios metu gydytojai pacientams skyrė „receptus kultūrai“ (pavyzdžiui, nemokamus bilietus į įvairius pasirodymus). Kultūros įtakos gyvenimo gerovei stiprinimas išliko viena miesto strategijos dalių.
Europos kultūros sostinės titulo metai daugeliui miestų taip pat tampa stipriu akseleratoriumi, ilgam pakeičiančiu tiek miesto veidą, tiek miestiečių požiūrį ir įsitraukimą į kultūrą. Dauguma miestų pastebi, jog 50-90% vietinių gyventojų mano, jog miestas tapo geresniu po kultūros sostinės metų. Skirtingos Europos kultūros sostinės – Helsinkis (2000), Liverpulis (2008), Mariboras (2012) ir kitos – teigia, jog daugiau nei pusė vietinių gyventojų įsitraukė į kultūros sostinės programoje organizuojamus renginius.
Kviečia įvertinti socialinį, kultūrinį ir ekonominį poveikį
2017 m. Kaunui Europos kultūros sostinės titulą 2022-iesiems metams atnešusioje paraiškoje „Kaunas 2022“ komanda ėmėsi misijos vesti Kauną iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę pakeliui suvienijant kultūros organizacijas ir kūrėjus Kauno regione, Lietuvoje ir Europoje bendram tikslui – tarp skirtingų Europos kultūrų atskleisti vietos tapatybę didinant kultūrinių renginių kokybę, įvairovę ir prieinamumą.
„Europos kultūros sostinės projektas turi atnešti ilgalaikę pokyčio naudą miestui. Pasirengimui skirtus metus išnaudojame bendruomenių įtraukimui į kultūros kūrimo procesus, jaunimo, bendruomenių aktyvintojų, kultūros darbuotojų ir savanorių kompetencijų ugdymui, kultūros prieinamumo gerinimui, vietos ir tarptautinio bendradarbiavimo tarp įstaigų, bendruomenių ir įvairių sričių menininkų stiprinimui“ – sako V. Vitkienė.
Siekiant įvertinti realų projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ poveikį Kauno miestui ir rajonui, tyrimus atliekančios įstaigos – universitetai, tyrimų centrai, tyrėjų grupės ir panašiai – kviečiami dalyvauti tyrimo paslaugoms skirtame viešajame pirkime. Pagrindiniai tyrimo objektai – įvairūs socialiniai, ekonominiai, kultūriniai pokyčiai: nuo kultūros veiklų lankytojų, kultūros ir meno partnerysčių kiekių pokyčio, kintančio gyventojų santykio su modernizmo paveldu ir miesto istorija, iki naujų kultūros ir kūrybinių industrijų verslų kiekio pokyčio bei miesto ir rajono matomumo tarptautinėje erdvėje.
Norinčiuosius dalyvauti pirkime kviečiame teikti pasiūlymus ar prašymus iki rugsėjo 15 d., 10 val. Daugiau informacijos apie pirkimą galima rasti čia.
