Rugpjūčio 18–23 dienomis Kaune ir Kauno rajone vyks jau antrą kartą organizuojamas tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“. Šešių dienų programoje – net 28 renginiai. „Šioje, tikrai iššūkių kupinoje programoje, šiais metais daugiausia skirtingų teatro formų darbų. Paskutinėmis savaitėmis naujausios programos kontūrus dar kartą pakoregavo staiga besikeičianti situacija Europoje. Buvo dienų, kai galvojome, kad visas pasaulis yra prieš mus“, – sako festivalio organizatorė Gintarė Masteikaitė.

„ConTempo“ siekia praplėsti pažįstamas scenos meno formas, įveiklinti netikėtas miesto ir rajono erdves, supažindinti su menininkais iš viso pasaulio. „Tai draugiškas festivalis Kauno ir Kauno rajono gyventojams, tai – iššūkių pilna žaidimų aikštelė visiems jame dalyvaujantiems. Šiais metais festivalis vyks tik antrą kartą, bet jaučiame, kad jis jau yra labai laukiamas ir jau įsirašė į vasaros kultūrinį žemėlapį“, – sakė G.Masteikaitė.
– Nuo ko ir kodėl Kaune prasidėjo „ConTempo“?
– Jis inicijuotas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, o prasidėjo pernai. Kaip ir nurodo pavadinimas, miestui padeda tvirtai žengti iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę. Tokios energetikos festivalio poreikis mieste ir tarp kūrybinės bendruomenės buvo jaučiamas jau seniai. Mieste, kuriame vis dar mažai erdvių dirbti nepriklausomiems kūrėjams, labai svarbu sukurti alternatyvą. Festivalis, nors ir trumpam, suteikia galimybę rodyti savo darbus, susitikti su žiūrovais, mokytis vieniems iš kitų ir, žinoma, įkvėpti ir įsikvėpti. Festivalio programoje – kruopščiai atrinkti šiuolaikinio scenos meno projektai ir menininkai iš Lietuvos bei tarptautinių scenų.
– Vienas iš raktinių žodžių yra „tarpautinis“. Šiuo laiku, kai situacija dėl COVID-19 keičiasi kasdien, tarptautiškumas ir yra didžiausias iššūkis?
– Šių metų festivalio programa buvo koreguota ne vieną kartą. Tai, ką buvome suplanavę, skaudama širdimi teko perkelti į kitus metus. O perkėlus vėl pradėti visą procesą iš naujo. Paskutinėmis savaitėmis naujausios programos kontūrus dar kartą pakoregavo staiga besikeičianti situacija Europoje. Buvo dienų, kai galvojome, kad visas pasaulis yra prieš mus.
Nepaisant trikdžių, turime tikrai įspūdingą ir netikėtą programą. Didelį dėmesį skyrėme Kauno rajono gyventojams, kuriuos net keturias dienas lankys ispano Adriano Schvarzsteino ir lietuvės Jūratė Širvytės-Rukštelės duetas su spektakliu „Atvykėliai“. Mums patiems didele staigmena tapo ir premjerinė festivalio programa, kurios metu festivalio žiūrovai bus pirmieji pamatę net keturis, dar niekur nerodytus spektaklius.
– Ko rekomenduotumėte nepraleisti?
– Festivalio programa plati, tad pagrindiniai akcentai publikai padeda susigaudyti darantis individualias programas. Pirmu numeriu visų planuose turėtų atsirasti geriausių Lietuvoje operos prodiuserių „Operomanija“ kūrinys komiksų opera „Alfa“. Operos forma, muzika, instaliacija ir erdvė nukels visus į kitą realybę. Kaunas garsėja kaip operų ir operečių miestas, tikiu, kad puikiai priims ir šiuolaikinės operos žanrą.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį į „Kosmos Theater“ darbą „Protestas“, kurį pirmą kartą bus galima stebėti keliais būdais: gyvai per „Kaunas 2022“ ofiso langus”, transliaciją ant M.Žilinsko dailės galerijos sienos ir savo išmaniųjų įrenginių pagalba. Dar vienas pasiūlymas, skirtas šiuolaikinio meno gerbėjams – judesio menininkės Austėjos Vilkaitytės performansas „Atvanga I“. Norėčiau atkreipti dėmesį ir į „Kosmos Theatre“ bei Kauno miesto kamerinio teatro vizualinį gyvos muzikos spektaklį „Kafka Insomnia“, ir į nepriklausomų menininkų komandos „UV“ spektaklį „UV6“.
Kaip sako „UV6“ kūrybinė komanda joks spektaklis neatlieps ir nepakeis to, kas dabar vyksta Baltarusijoj ir kitose pasaulio vietose. Bet viskas yra apie tą patį: už teisę būti, už galimybę jaustis saugiu ir laisvu, už galimybę atsiminti ir suvokti, kokia to vertė ir kaina.
– Dalis spektaklių šiemet įsilies į kasdienį miesto gyvenimą ir nustebins netikėtose vietose. Kaip tai atrodys?
– Taip, didžioji dalis nemokamos programos renginių įsilies į miesto erdves, žmonės į renginius pateks atsitiktinai, pirkdami bilietus į autobusą, vaikščiodami po miestą, eidami į darbus ar grįždami iš jų, keliaudami į parduotuvę ir panašiai. Tokie netikėti menininkų ir žiūrovų susitikimai žadins smalsumą, plės auditorijos ribas ir renginių pasiekiamumą.
Kaip ir minėjau, festivalis yra „Kaunas 2022“ projekto dalis, tad profesionalaus meno ir renginių pasiekiamumas ne tik įprastose renginių erdvėse, bet ir neįprastose – arčiau žmonių – yra vienas iš festivalio prioritetų. Norime pasiekti kuo platesnį ir įvairesnį ratą žiūrovų. Pristatydami renginius žmonėms įprastoje kasdieninėje aplinkoje sukuriame išskirtinę galimybę susipažinti ir pažinti naujas meno formas.
– „ConTempo“ ne tik įsilies į kauniečių kasdienybę, tačiau pakvies susitikti ir netradicinėse erdvėse.
– Kada paskutinį kartą žiūrėjote spektaklį automobilių stovėjimo aikštelėje, autobusų stotyje, angare, ofise ar ant pastato sienos, miestelio centre arba Nemuno pakrantėje? Sudarinėdami programą kartu sudarinėjome ir galimą festivalio erdvių žemėlapį. Jos atsiranda įvairiai: kartais jas padiktuoja atrinkti kūriniai, kartais jas susiranda patys menininkai, o kartais surandame ir siūlome menininkams mes.
Šiais metais išskirtinai daug netikėtų erdvių. Tikriausiai pačios netikėčiausios yra dvi – tai „Žalgirio“ arenos automobilių stovėjimo aikštelė ir automobilių parkavimo angaras Savanorių prospekte. Gerai parinktos erdvės padeda pristatomiems kūriniams, suteikia naujų spalvų ir potyrių. Labai dažnai pats darbas (spektaklis) skirtingose erdvėse susižiūri labai skirtingai, kartais net sukuria skirtingas nuotaikas.
– Kokios mintys buvo po pirmojo festivalio, ką šiemet galbūt darote kitaip, nekalbant, žinoma, apie iš esmės pasikeitusią situaciją pasaulyje?
– Taip, šių metų pagrindinis uždavinys – įgyvendinti festivalį saugiai ir kokybiškai. Po pirmo festivalio visą komandą aplankė didžiulis džiaugsmas. Tikrai nesitikėjome tokio didelio ir nuoširdaus susidomėjimo, palaikymo. Miestas virė nuo emocijų ir komentarų. Dar ilgai po festivalio gaudavome žinutes, kad jau laukia kitų metų. Festivaliui užaugti tikrai reikės ne vienų ir ne dviejų metų, jaučiu, kad mes šiuo metu esame tam tikrų bandymų zonoje, testuojamės skirtingus festivalio darymo modelius, kryptis.
Žiūrime, kiek toli ir kaip drąsiai galime keliauti su menine programa. Bet tikrai galiu pasakyti, kad festivalis nebus kuriamas pagal vieną nusistovėjusį modelį. Norime mesti iššūkį ne tik sau, bet ir žiūrovams, meno bendruomenei.
Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.
A. Aleksandravičiaus nuotr.