„Aš galvojau, kad bus tikras žvėris. Galvojau: stebuklai vyksta“, – prie Kauno pilies pasakė gražaus amžiaus ponia Doloresa. Žvėriško smalsumo genama ji atėjo čia pasižiūrėti, kur miega mitinis Kauno Žvėris ir pasiklausyti jo knarkimo. Tačiau stebuklai iš tiesų vyksta, jei tik gebame juos įsileisti ir leisti jiems įvykti. „Tikime, kad tai atneš džiaugsmo visiems miestiečiams, kas norės – patikės, kas ne – nepatikės“, – sakė mitinio Kauno Žvėries išgalvotojas Rytis Zemkauskas.
Kauno miesto muziejus ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ šeštadienį prie Kauno pilies pristatė bendrą renginį „Po Kauno pilimi miega žvėris“. Čia buvo skaitomos pasakos iš Kauno Žvėries pasakų knygos, o vėliau norintieji pakviesti Kauno pilies labirintuose ieškoti Žvėries. Galiausiai jis leido išgirsti save: užknarkė kažkur po vakariniu pilies bokštu.
Mitinis Kauno Žvėris – viena iš „Kaunas 2022“ programos dalių. Mitinį Kauno Žvėrį sugalvojęs ir netikėtai upių Santakoje išvydęs Rytis Zemkauskas, Kaunui gavus Europos kultūros sostinės titulą, tapo šios programos kuratoriumi ir kartu su kolegomis ir programos partneriais ėmėsi kurti Kauno legendą.
Iš karto Žvėris buvo nematomas ir negirdimas, vėliau jis įgavo pavidalą, nes buvo nupieštas. Netrukus po to Žvėries istorijos sugulė pasakų knygoje, o dabar jį jau galima pajausti. Visas savo galias ir buvimą Žvėris parodys 2022-aisiais, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine. Būtent tais metais jis galiausiai nubus. Arba bus pažadintas.
„Turiu pasakyti patį svarbiausią dalyką: Žvėris nė vienos legendos, kuri yra apie Kauną, neištrina, nepanaikina. Priešingai – suima visus pasakojimus, kurie mieste buvo iki šiol, į dar didesnę istoriją. Mes sakom, kad miestas yra organizmas. Taip sako net kelininkai, požeminių komunikacijų klojėjai, taip sako statybininkai, architektai, menininkai. Miestas gyvas. Tai kodėl jis negali būti įsivaizduojamas kaip didelis gyvūnas, kurį mes kartu ir sudarome? Tai yra metafora suaugusiems, o vaikams žvėris gali būti įdomus nupiešti arba su juo pasikalbėti naktimis, jis gali būti išdykęs, jis nesutvarko naktį savo žaislų. Žvėris kartais truko žvejams, nes jis yra vandens gyvūnas. Čia viena istorijų pusė.
Kita – visada buvo istorijos ir legendos apie Kaune esantį kitą pasaulį. Man atrodė, kad tai labai vertinga idėja, tai mus praturtina ir neleidžia pamiršti tikrosios praeities. Yra tikroji istorija ir yra fantazija, žaidimas – yra literatūra. Todėl atsirado poreikis sujungti tai į vieną didelį pasakojimą, kur Žvėris galėtų būti to pasakojimo herojus. Tai pramoginė Europos kultūros sostinės dalis, maža dalis to, ką mes darome. Tikime, kad Žvėris atneš džiaugsmo visiems miestiečiams“, – kalbėjo R. Zemkauskas. Pasak Kauno mito kuratoriaus, pirmą kartą mintis apie Kauno žvėrį jam kilo žvelgiant į dviejų upių santaką Kaune, mat geriau įsižiūrėjus, ji primena nežinomo žvėries formą – tarsi jis būtų apglėbęs Kauną.
Mitinis Kauno žvėris nori, kad miesto ir rajono gyventojai daugiau fantazuotų, būtų drąsesni ir laisvesni: „Štai čia yra svarbu. Kaip ir kiekvienas mitas, jis turi žaidybinį elementą, turi transcendenciją, būtinai yra kito išmatavimo. Nes jei to nėra, tai ne mitas. Mitas paaiškina mums mūsų kasdienį gyvenimą.“
„Norisi praturtinti savo miestą ir parodyti tai, kas ir yra vienas iš Europos kultūros sostinės tikslų: kaip kultūrinis veikimas gali keisti kasdienį gyvenimą. Šiuo atveju – per pasakojimą, per apibendrinimą visko, ką mes mieste esame turėję, visų istorijų ir legendų apibendrinimą. Jeigu tavo pasakojimai nė kiek neįsižemina, o tik sklando ore, jie nesuveiks. Kai aš žiūriu į miesto žemėlapį, labai aiškiai matau Žvėrį, per miestą išdriekusį.
Tai yra vandenų gyvūnas. Mano požiūriu, mes esame vandenis miestas, mes esame vandenų gyvūnai. Pliažų Kaune (o ne Vilniuje) reikėtų, nes mes esame dvi upės, o Kauno marios seniau buvo vadinamos Kauno jūra. Dar Nevėžis jungiasi, jei kalbėtume ne tik apie miestą, bet ir apie rajoną. Keisčiausia, kad mes labai mažai apie tuos vandenis pasakojome, mažai prie jų būname, išskyrus žvejus. Dabar tai kiek keičiasi, nes miesto valdžia pradėjo rūpintis upių pakrantėmis ir miestas atsigręžia į upes“, – kalbėjo R. Zemkauskas.
Kauno miesto muziejaus, kurio požemiuose ir apsigyveno Žvėris, vadovas Gabrielius Sužiedėlis sako, kad Žvėries legenda puikiai dera prie muziejaus, o šis „Kaunas 2022“ sukurtas personažas pažadins tiek vaikų, tiek suaugusiųjų smalsumą ir paskatins pažvelgti į miestą kitu kampu. „Kalbama apie mitą, kuris tam tikra prasme yra naujas, bet ryšys labai tamprus ir labai prasmingas, ypač mūsų muziejaus veikloje.
Istorija ir jos interpretavimas be fantazijos yra bereikšmė ir bevertė. Aš manau, kad šios dienos vykstančią pasakų sesiją galima interpretuoti ir traktuoti kaip tam tikrą istorijos permąstymo treniruotę ir pratybas, kaip apskritai fantazijos skatinimą. Tai yra labai svarbu žvelgiant į mūsų miestą ir jo praeitį“, – sakė G.Sužiedėlis.
Kauno miesto muziejaus Pilies skyrius, planuojama, dar ne kartą suburs miestiečius prie Žvėries miego vietos. Šią vasarą numatomi bent 3 šeimoms skirti susitikimai, kurių metu bus galima pasiklausyti Kauno mitinio žvėries pasakų skaitymų.
 
Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.
Mykolo Cibo nuotr.