Kaune ir Kauno rajone įsibėgėjo „Fluxus Labas! Kiemas“ programa. Pirmuosius rezultatus pristatančios kiemų bendruomenės džiaugiasi ne tik jais, tačiau ir sustiprėjusiu ryšiu su kaimynais. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendruomenių programos „Visi kaip vienas“ iniciatyva „Fluxus kiemas“ kviečia vietos bendruomenes kartu su menininkais įgyvendinti pokyčius: sprendžiant kiemo iššūkius keisti aplinką, paversti kiemus jaukesnėmis erdvėmis.

Šie metai – jau antrasis kartas, kai kiemai buvo kviečiami dalyvauti „Fluxus Labas! Kiemas“ konkurse, o vėliau, atrinkus kiemus bei prie jų prisijungus menininkams, kiemuose ir bendruomenėse prasidėjo darbai.

Pasak Godos Pomerancevos, programos „Visi kaip vienas“ koordinatorės, šiais metais veiklos vykdomos su aštuoniomis kiemų bendruomenėmis. Dvi iš jų į projektą pateko 2019 metais, o kitos šešios prisijungė šiemet. Pokyčiai ir permainos įgyvendinami Politechnikos gatvėje Naujasodžio kaime, Baltų pr. 147, Gričupio g. 11, Ukmergės g. 4 ir 8, Zanavykų g. 66, Muravos g. 19, Kuršių g. 28 ir Akademijos miestelio Pilėnų g. 3 kiemuose.

Visų „Fluxus Labas! Kiemas“ projektų metu planuojama į veiklas įtraukti aštuonis menininkus bei kviesti vietinius, aplink kiemus esančius verslus bei įmones prisijungti prie bendruomenių sukurtų ir įgyvendinamų projektų medžiagomis, gaminiais, transportu, įrankiais ir pan. Tokiu būdu raginama remti bendruomenes ir su jomis dirbančius menininkus, stiprinti ryšius ir tapti bendruomenės dalimi.

Veiklos kiemuose baigsis iki „Fluxus“ festivalio rugsėjo mėnesį. „Festivalio metu, jei dėl pandemijos nebus įvesta apribojimų, kviesime „Fluxus Labas!“ kiemus atverti savo erdves Kauno miesto ir rajono gyventojams, svečiams, trumpai pasidalinti įvykusiais pokyčiais“, – sakė G. Pomeranceva.

Įvyko pirmosios dirbtuvės

Birželio 29-liepos 2 dienomis įvyko pirmosios šių metų dirbtuvės. Naujasodžio kaime, kurortą primenančioje žalioje erdvėje prie Neries, kartu su architektu Algimantu Grigu ir Naujasodžio bendruomene įgyvendintas „BudCud” architektūros studijos iš Lenkijos suprojektuotas funkcionalus mažosios architektūros objektas – piramidė.

„Dirbtuvių metų stebino vietinių gyventojų svetingumas, organizuotumas ir ryžtas darbus pabaigti iki galo. Kieme įvykę malonūs netikėtumai – kaip maži stebuklai – tik dar kartą įrodo, kad kai dirba visi kaip vienas kumštis, net ir didžiausi kelmai gali būti iškasti per valandą, o rimčiausi įrankiai atvežti po vieno kaimyno skambučio. Pirmosios dirbtuvių dienos metu ieškojome tinkamiausios vietos piramidės statybai. Bendru sutarimu ir su kaimynų pagalba panaikinus du kelmus įtvirtinome piramidės atramines plyteles. Antros ir trečios dirbtuvių dienos sulaukė daugiausiai dėmesio, bendruomenės narių įsitraukimo ir susitelkimo“, – sakė G. Pomeranceva.

Vadina įdomia patirtimi

Naujasodžio bendruomenės atstovė Vitalija Adomaitienė sako, kad įdomi patirtis buvo bendras darbas su menininke ir architektu. Projektą jiems kūrė Lenkijos studija, o įgyvendinti pradėjo architektas Algimantas Grigas. „Diskutuodami nusprendėme, ko norime, kokie mūsų lūkesčiai. Mes nenorėjome vietos, kur rinktųsi pašaliniai žmonės, o norime erdvės savo bendruomenės aktyvinimui. Buvo malonus bendravimas, labai įdomi patirtis“, – sakė V. Adomaitienė.

Naujasodžio kaime iškilusi piramidė yra skirta aktyviai veiklai, čia įrengti tiek vaikams, tiek suaugusiems skirti treniruokliai. Pats projektas, teigė pašnekovė, leido į aplinką ir pokytį pažvelgti kūrybiškai, labiau suvienyti bendruomenę, visiems ieškoti bendrų sprendimų. „Nors, tiesą sakant, gyventojų įsitraukimo aš tikėjausi didesnio. Tačiau svarbiausia, kad viskas pavyko, buvo žmonių, kurie dirbo, darė ir padarė. Manau, kad „Fluxus Labas! Kiemas“ yra išskirtinis, unikalus projektas“, – kalbėjo bendruomenės atstovė.

Džiugina ne tik suoliukai

Kitos dirbtuvės praėjusią savaitę vyko Muravos g. 19-ojo namo kieme. Šio daugiabučio, esančio Eigulių mikrorajone, namo bendruomenės daugumą sudaro senjorai. Dirbtuvių metu kartu su A.Grigu namo gyventojai kūrybiškai atnaujino laiptinių suoliukus. Tačiau ne tik juos – dirbtuvės buvo puiki pradžia kaimynų bendravimui.

Daugiau nei dvidešimt namo gyventojų šlifavo, gruntavo, dažė, karpė, nešė, kalė, šveitė, pjovė, o dirbtuvės baigėsi aptarimu ir kaimynų švente kieme. Kaip sakė šio daugiabučio atstovė Ina Kukavičiūtė-Mikučionienė, ją labiausiai džiugina ne atnaujinti suoliukai, tačiau tai, kad kaimynai ėmė bendrauti. „Tarsi susiformavo bendruomenė. Čia yra daug vyresnių gyventojų, yra ir jaunesnių, name – keturios laiptinės, ir žmonės vieni kitų nelabai pažinojo. Per dirbtuves susipažino, pabendravo, atsirado bendrumo jausmas“, – kalbėjo pašnekovė.

Pasakodama apie pokytį kieme, I. Kukavičiūtė-Mikučionienė teigė, jog geras sprendimas buvo į pagalbą kviestis architektą. „Mūsų namui – 47 metai, ir nuo jo pastatymo suoliukai buvo netvarkyti. Gyventojai jau senokai kalbėjo, kad reiktų. Tad dabar jie ne tiesiog atnaujinti, bet atsirado ir baltiškieji simboliai – jie, architekto siūlymu, identifikuoja laiptines“, – sakė daugiabučio bendruomenės atstovė. Tai, kad prie pokyčio prisijungė A.Grigas, pasak pašnekovės, padėjo gausiau suburti kaimynus: „Šiaip žmones būtų sunkiau sukviesti, nes talka kaip talka. O kai informuoji, kad bus architektas, kad vyksta toks projektas – tai įdomu.“

Į veiklas įsijungs ir kiti kiemai

Gričupio gatvės 11 namo kieme liepos 2 dieną įvyko interaktyvus eksperimentinis–sceninis vyksmas, kuriame atsiskleidė vietos gyventojų kultūra, skatinanti skirtingų kartų ir gyvenimiškų patirčių, socialinių grupių dialogą ir savitarpio supratimą. Kiekvienas namo gyventojas tapo lygiaverčiu renginio kūrėju, atlikėju, organizatoriumi, artistu bei žiūrovu. Šio sceninio vyksmo režisierė Edita Niciūtė džiaugiasi gražia namo gyventojų iniciatyva bei gyventojų įsitraukimu į kiemo performanso kūrimą, kuris sutvirtino namo gyventojų bendrumo jausmą.

Zanavykų g. 66, Pilėnu g. 3, Akademijos miestelyje planuojamos veiklos prasidės dar šį mėnesį. Dirbtuvių metu kiemo bendruomenės kartu su menininkais iš antrinio panaudojimo daiktų kurs erdvinę šviesos instaliaciją, sukurs ir statys funkcionalų šviečiantį meninį objektą. „Daug žadančios dvi kūrybingos dirbtuvės su architektu A.Grigu vyks Šilainiuose liepos 27–31 dienomis Baltų pr. 147 ir rugpjūčio 3–7 dienomis Kuršių g. 28 namų kiemuose. Tikimės susipažinti su užsidegusiais atvirais gyventojais, kurie nebijos atsitiktinumo ir klaidų bei norės išjudėti iš kasdienybės. Tikimės kūrybinių veiklų metu įtraukti dar nedrįstančius prisijungti ir raginti gyventojus tapti svetingais savo vietos šeimininkais, besidalinančiais kultūra su kauniečiais, lietuviais ir europiečiais“, – kalbėjo G. Pomeranceva.

Ukmergės g. 4 ir 8 namų kieme liepos mėnesį startuos trys menininkų projektai, kurie yra Architektūros fondo kuruojamos programos „Building Narratives“ (liet. „Materialūs pasakojimai“) Future Architecture platformoje 2020 m. dalis. Projektai įgyvendinami bendradarbiaujant su „Kaunas 2022“ programomis „Modernizmas ateičiai“ ir „Visi kaip vienas“, o strateginis partneris – Lietuvos kultūros taryba.

„Eigulių gyventojai kviečiami prisijungti prie Godos Verikaitės projekto „Ką kalba Eiguliai“. Šis projektas siekia atrasti esamas, bet dar negirdėtas Eigulių istorijas, jas papildyti ateities spekuliacijomis ir sukurti naują Eigulių naratyvą. Jis rugpjūčio pabaigoje virs patyrimine audiokelione po Eigulius, kuri pakvies vietinius gyventojus ir svečius naujai atrasti arba naujai pažvelgti į rajoną ir jo aplinką. Sonja Lakic ir Povilo Jankūno projektų kvietimai ir daugiau informacijos apie projektus atsiras jau netrukus. Rugpjūčio paskutinę savaitę menininkai projekto tyrimo rezultatus pristatys kiemo gyventojams“, – sakė G. Pomeranceva.

Kaimynas nėra grėsmė

Algimantas Grigas, architektas: „Man jau teko dalyvauti dirbtuvėse su dvejomis bendruomenėmis, ir dar dvejos laukia Šilainiuose. Šios dirbtuvės man pačiam buvo labai įdomus iššūkis, kadangi turiu daugiau patirties dirbant su mažų miestelių, kaimų bendruomenėmis, tad galėjau palyginti. Vienokios būna nedidelės dirbtuvės su jaunimu, o visai kitokios – Naujasodyje, kuris yra didelio miesto priemiestis. Dar kitokia situacija mieste, miegamajame mikrorajone.

Skiriasi kaimyniškumas, žmonių bendravimas, reikia prie žmonių rasti kitokį priėjimą, reikia daugiau bendravimo, atidumo. Kaip sekasi man pačiam įsilieti į bendruomenes? Manau, kad kiekvieną kartą priklauso nuo bendruomenės brandos. Kai ateini į dirbtuves, skiri laiko susipažinti, bendraujame ir išankstiniuose sutikimuose su gyventojais.

Sakykim, Naujasodžio bendruomenė yra jau susiformavusi, sąmoninga. Jie nuomojasi sklypą, kuris skirtas visos bendruomenės laisvalaikio leidimui, tad čia jau galima kalbėti apie įdomų kūrybinį procesą ir visi įsitraukia. Tuo tarpu vykstant į kitą vietą teko išgirsti, kad čia nieko panašaus nevyko maždaug 47 metus. Natūralu, kad tada negali tikėtis labai ir iš karto į dirbtuves įsitraukusių žmonių, o vyksta bendravimas, užmezgamas ryšys. Dirbtuvėse įvyksta tas nematomas, bet labai svarbus pirmasis etapas: kaimynų ryšių užmezgimas ir matosi, kaip žmonės pradeda daugiau bendrauti, vieni į kitus atkreipia dėmesį.

Būna, kad kaimynas iki šiol buvo matomas kaip grėsmė: kuris gali užlieti, kuris gali užimti vietą sandėliuke ir panašiai. Bet kaimynas yra žmogus, kuris gali padėti. Juk kaimynų mes negalime pasirinkti, todėl reikia stengtis su jais sutarti. Aš šiame projekte dalyvauju kaip architektas, kaip visuomeninių projektų vadovas. Man tai – įdomu. Kasdieniame savo darbe projektuoju gyvenamąją aplinką, o čia mes projektuojame mažosios architektūros elementus ir tą darome kartu su gyventojais. Tai įdomus socialinis potyris, mane motyvuoja ir šis darbas, ir atradimai.“

Visas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendruomenines veiklas rasite www.visikaipvienas.eu svetainėje.

Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.
Martyno Plepio nuotr.