„Šiandieninė situacija parodo, kad mūsų laukia ilgas kelias, kol kultūros reikšme patikės sprendimų priėmėjai ir visuomenė“, – sako „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos vadovė Ana Čižauskienė.
Gegužės 20–22 dienomis apie kultūros iššūkius krizės metu bei išeinant iš jos šių metų forume „Kultūra koronos metu“ diskutuos specialistai tiek iš Lietuvos, tiek iš kitų šalių.

Kultūra dažnai traktuojama kaip prabangos dalykas

„Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ organizatoriai perkelia kasmetinį Europos kultūros sostinės forumą į virtualią erdvę ir kartu su „Kūrybiškos Europos“ biuru Lietuvoje inicijuoja diskusiją, telkiančią Europos menininkus, kultūros kūrėjus, privatųjį bei viešąjį sektorius.

Forumo, skirto kultūros lauko inovacijoms ir ateičiai aptarti, organizatoriams dėl pasikeitusios situacijos teko ne tik organizuoti tradicinį forumą virtualiai, tačiau, reaguojant į aktualijas, keisti ir jo temas. „Nuolatos palaikome ryšius, kontaktuojame su kitų Europos kultūros sostinių atstovais, kurie taip pat patiria krizės ir pandemijos pasekmes. Tai suteikia galimybę tarptautiniame kontekste padiskutuoti apie kultūros sektoriaus situaciją šios krizės akivaizdoje“, – sakė A. Čižauskienė.

Pasak A. Čižauskienės, prieš kelis metus forumo idėja gimė kaip įrankis kalbėtis apie kultūros poveikį, apie galimybę ir būtinybę pasitelkiant kultūrą spręsti įvarius visuomenės iššūkius, regionų ar miestų vystymo klausimus. „Norėjome, kad tai būtų būdas kalbėtis tarp įvairių sektorių apie kultūros poveikį ir reikšmę. Kalbant apie šiandieninę situaciją, politikų, sprendimų priėmėjų įžvalgos, pasisakymai vėl mums priminė ir parodė, kad kultūros padėtis itin trapi. Todėl šių metų forumo temos ir diskusijos skatina kalbėtis apie kultūros reikšmę įvairiems sektoriams.

Šiandien, krizės akivaizdoje, dar kartą įsitikiname kultūros būtinybe ne tik žmonių psichologinei ir socialinei gerovei, bet taip pat vis labiau pastebima kultūros sektoriaus ekonominė reikšmė. Nuo to priklauso daugybė dalykų, pavyzdžiui, kitų – turizmo, svetingumo paslaugų sektorių veikla“, – kalbėjo A. Čižauskienė.

Pasaulis pasikeis, bet kaip?

Kaip kultūros sektorius reaguoja į krizę? Kokiais instrumentais stiprinti kultūros sektorių? Kokia kultūros reikšmė įveikiant ekonominius sunkumus? Kaip kultūros ir meno kūrėjams pasiruošti ateities keliamiems iššūkiams? Kokius įgūdžius ir inovacijas pasitelkti? Kaip, braškančią Europos Sąjungą vis labiau skaldant politinėms batalijoms, išsaugoti tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą? Kiek pasaulinė ekonominė ir socialinė krizė taps galimybe?

Tai – vos kelios būsimų diskusijų temos. Taip pat bus aptariamos įvairios finansinės šio sektoriaus stiprinimo priemonės, programos ir jų galimas poveikis. „Kalbėsimės ir apie kultūros ateitį. Dabar dažnai girdime, kad po šios krizės pasaulis pasikeis, kad pasikeis visuomenė ir jos įpročiai. Keisis ir kultūros sektorius, bet kaip? Ko visiems tikėtis ir kaip šiems pokyčiams pasiruošti?“, – kalbėjo A. Čižauskienė.

Parama kultūros sektoriui – labai skirtinga

Valstybės požiūris į kultūros lauko žmones, kūrėjus, menininkus tapo lakmuso popierėliu ne tik Lietuvoje. Įvairių patirčių būta ir kitose šalyse. „Parama kultūros sektoriui šalyse yra labai skirtinga. Lietuvoje sprendimai irgi buvo priimami keliais etapais. Tik neseniai investicija kultūrai buvo ženkliai padidinta. Manau, kad visas globalus kultūros sektorius dabar užsiėmęs tais pačiais dalykais: visuomenės ir sprendimų priėmėjų įtikinėjimu.

Taip yra, manau, todėl, kad trūksta žinių, duomenų apie tai, kaip kultūrinis sektoriaus lemia bendrus procesus, taip pat ir ekonominius. Tačiau dabar jau įsibėgėja tyrimai apie kultūros ir meno poveikį visuomenės psichologinei gerovei, laimei. Apie tai, beje, jau pernai kalbėjo Milano IULM universiteto kultūros ekonomikos profesorius Pieras Luigis Sacco. Jis šiemet taip pat rengia pranešimą ir dalyvaus diskusijoje. Tai – vienas įtakingiausių kultūros tyrėjų, kurio įžvalgos apie visokeriopą kultūros poveikį yra labai vertingos“, – pasakojo A. Čižauskienė.

Per tris forumo dienas diskusijose dalyvaus apie dvi dešimtis pranešėjų. Tarp jų – bendruomenių meno guru tituluojamas rašytojas, bendruomenių menininkas François Matarasso, specialaus projekto „Kultūros balsai“ vadovė Else Christensen-Redzepovic. „Projektas „Kultūros balsai“ įsteigtas vykdyti kultūros lauko teminius tyrimus Europoje ir informuoti Europos Sąjungos institucijas apie tendencijas ir poreikius. Forumą šiemet organizuojame su „Kūrybiškos Europos“ biuru Lietuvoje, o jo vadovė Lietuvoje Dileta Nenėnė moderuos kelias sesijas“, – sakė A. Čižauskienė.

Tarp pranešėjų ir moderatorių – žurnalistas, televizijos laidų prodiuseris, „Kaunas 2022“ kuratorius Rytis Zemkauskas, „Kaunas 2022“ kuratorės A. Čižauskienė, Jūratė Tutlytė, rašytojas, tarptautinės politikos ekspertas Giuseppe Porcaro, platformos „Are We Europe“ įkūrėjas Mickas ter Reehorstas, Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė, 15min kultūros redaktorė Monika Gimbutaitė, Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktorius Mindaugas Bundza ir kiti.

Trys dienos – trys kryptys

Pasak A.Čižauskienės, pirmąją forumo dieną pranešėjai kalbėsis apie kultūros rolę krizės metu ar iš jos išeinant. Antroji diena skirta praktinei informacijai apie egzistuojančius įrankius, skirtus kultūros sektoriaus pagalbai. Sesijoje dalyvaus įvairių tarptautinių kultūros paramos programų atstovai, o finansinės pagalbos programas komentuos ir Lietuvos institucijų atstovai.

„Kultūra ekonominės krizės valdymo priemonėse“, „Kultūros tarptautiškumo rėmėjų forumas“ – taip pavadintos gegužės 21-osios dienos sesijos. Trečioji diena skirta ateities prognozėms. „Pakvietėme profesionalią futuristę, Z kartos ir šiuolaikinių tendencijų ekspertę Anne Boysen. Ji mūsų sesijoje skaitys pagrindinį pranešimą apie tai, kaip ji mato, įsivaizduoja ateities kultūrą, jos raidą, sektoriaus pokyčius. Šioje sesijoje taip pat dalyvaus menininkai tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio“, – sakė A. Čižauskienė.

Vyks ir 15min sesija apie tarptautiškumą „Ar COVID-19“ meta iššūkį globaliai kultūrai?“ „Ši krizė, akivaizdu, yra naujas smūgis tiek ES, tiek tarptautinei bendruomenei. Viena vertus, dėl atsiradusių fizinių sienų labai apsunksta tarptautinis bendradarbiavimas, o kita vertus – krizės akivaizdoje vėl išaugo nacionaliniai interesai. Diskutuosime apie tai, kaip galima išsaugoti tarptautinį bendradarbiavimą“, – sakė A. Čižauskienė. Pasak pašnekovės, nors forumas vyks virtualiai ir stigs žmogiškojo kontakto, tačiau toks diskusijų būdas yra ir galimybė įtraukti daugiau auditorijos bei išplėsti pranešėjų sąrašą.

„Tikimės, kad prie forumo prisijungs klausytojai iš kitų šalių, dar aktyviau dalyvaus kitos kultūros sostinės, miestai-kandidatai, Kauno miestai-partneriai, kūrybinių organizcijų atstovai, o žiūrovams bus suteikta galimybė dalyvauti interaktyviai, bendrauti su pranešėjais užduodant jiems klausimus“, – sakė A. Čižauskienė.

Daugiau informacijos apie forumą – čia.

Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.