Kaune ir Kauno rajone baigėsi  2019 metų „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendruomenių programos „Visi kaip vienas“ iniciatyvų projektas, kurio metu bendruomenės buvo kviečiamos teikti savo sumanymus ir juos įgyvendinti kūrybiškomis bei šiuolaikinėmis priemonėmis. Kauno miesto ir rajono bendruomenės, dalyvaudamos projekte, kvietė pažinti miestą, sukurti svajonių paštą, atgaivinti Zapyškio pažintinį taką. Į iniciatyvas – tiesiogiai ir netiesiogiai – įsijungė keli tūkstančiai žmonių. Miesto ir rajono gyventojų pradėtos veiklos tęsis ir toliau.

Kaimynas – ne tik laiptinės

„Iš visų pašalių“. Taip savo iniciatyvą pavadino Šančiuose įsikūrusi „No Name Studio“.

Pasak vieno iš jos sumanytojų Jono Danilevičiaus, iniciatyva buvo brandinta jau keletą mėnesių.

„Studija nuolat organizuoja susitikimus su keliautojais, muzikantais, menininkais, fotografais, bendrauja su užsienio studentais. Dažnai organizuojame įvairius renginius. Kai pamatėme galimybę prisijungti prie „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių, mums nekilo abejonių.

„Iš visų pašalių“ skirta fotografijos mėgėjų bendruomenei. Iniciatyvos idėja buvo suteikti galimybę fotografams, Šančių smalsiems gyventojams,  Afrikos studentams, esantiems Kaune, įvairiems menininkams, reziduojantiems mūsų name, įdomiai praleisti laiką, pasidalinti kultūra, patirtimi, bendrauti, kurti, praplėsti kaimynystės sąvoką. Kiekvienas norintis galėjo pasireikšti fotografuodamas, pozuodamas, pristatydamas savo kultūrą, meninius sumanymus“, – sakė J. Danilevičius.

Į projektą įsijungė žmonės, kurie gyvena Šančiuose ar yra gyvenę anksčiau, kurie čia dirba Šančiuose ar kurių tėvai – šančiškiai.

„Tai buvo pagrindinis jungiantis faktorius. Norėjome sukurti erdvę, kurioje kiekvienas jaustųsi laisvas, kuriantis, kur lengvai randa bendraminčių. Prie iniciatyvos prisijungė ir Vilijampolės socialinių globos namų gyventojai, nes jų darbuotojas muzikavo renginio metu.

Bendruomenės dalyvavimas kūrybiniuose procesuose ir renginiuose yra svarbus tuo, kad žmogus gali atsiskleisti kaip kūrybinga asmenybė, patikėti savo galimybėmis, atrasti bendraminčių. Suprasti, kad kaimynas gali būti ne tik laiptinės, bet gerokai plačiau. Norėjome nustoti būti tik praeiviais, o tapti tikrais kaimynais“, – sakė J. Danilevičius.

Po projekto įgyvendinimo pastebimas noras dalyvauti studijos veikloje, renginiuose. Iniciatyvos metu užsimezgė naujos pažintys, naujos kūrybinės jungtys.

Bendruomenė, pasak J. Danilevičiaus, laukia naujų renginių, dalyvavusieji siūlo savo iniciatyvas, kurias galėtume kartu realizuoti.

„Užsimezgė nauji dialogai ir tarp name reziduojančių menininkų. Aiškiai matomas pagyvėjimas ir noras tęsti renginius ir bendravimą.

Ypatingai gerai pavyko iniciatyvos baigiamasis renginys, kurio centras buvo namas, kaip gyvas organizmas. Daug jėgų tam paskyrė performanso menininkai, nustebinę apsilankiusius brandžiais ir įdomiais performansais. Užsimezgė puikus kontaktas su muzikantais iš grupės „ŠvElniai“, su Panemunės bendruomene ir slack line atstovais, Šančių mokyklos daugiafunkciniu centru.

Ateitis jau prasidėjo, jau dėliojamas renginių planas artimiausiam pusmečiui“, – kalbėjo pašnekovas.

Sieną papuoš freska

Dar viena iš iniciatyvų – projektas „23/30“ – pakvietė Kauno bendruomenę įsitraukti į pokalbius apie būtį, savo ir Kauno, prisiminti, atrasti ir įsivaizduoti šį miestą, o galutinis rezultatas – vieną iš Kauno centro pastatų sienų papuošianti freska.

„Prisiminti – koks jis buvo, kada jį sutikome pirmą kartą, kada jis paliko didžiausią įspūdį. Atrasti – unikalius miesto bruožus ir grožį, savo prasmę šiame mieste, Kauno prasmę savo gyvenime. Įsivaizduoti – koks žmogus būtų Kaunas, kokios erdvės atspindėtų jo bendruomenę“, – teigė idėjos autoriai.

Pokalbių ir susitikimų epicentru tapo Kęstučio g. 23/Gedimino g. 30 sankryžoje esanti apleista viešoji erdvė. Kauno gyventojai diskutavo ir kūrė miesto erdvės viziją, atitinkančią jų poreikius. Konsultacijos palietė dvi temas – funkcinę ir meninę erdvės atnaujinimo viziją.

Padedami dviejų menininkų, miestiečiai įsitraukė į kūrybines dirbtuves, o istorijos susipynė į tris eskizus, sukurtus dviejų menininkų – Gražvydos Andrijauskaitės ir Armino Raugevičiaus – kolaboracijos.

Freska, kuri bus keliama ant raudonos sienos, atspindi Kauno charakterį ir jo bendruomene. Joje dominuoja modernizmo estetika, rudeniniai tonai, primenantys miesto centrą šiuo metu laiku, pasirodo Jurgis Mačiūnas, įkūnijantis Kauno charakterį – maištingumą, kūrybiškumą ir bendruomeniškumą.

Idėjos autorė Ana Gabrielė Sabancevaitė sakė, kad mintis apie viešos erdvės atgaivinimą ir pirmieji susitikimai įvyko kiek seniau, o vėliau buvo prisijungta prie „Visi kaip vienas“ programos.

„Kol kas projektas dar nebaigtas, o freskos instaliacijos darbai vyks lapkričio pabaigoje“, – teigė A. G. Sabancevaitė.

Pasak pašnekovės, projekto eigoje ne tik vyko meninės dirbtuvės, tačiau žmonės dalindavosi savo istorijomis apie Kauną, idėjomis, vizijomis.

„Žmonėms buvo svarbu, atsirado bendras interesas. Esu ne kartą išgirdusi, kad bendruomenės erdvės nyksta, jos gali būti privatizuotos. Aplink centrą yra ir daugiau apleistų erdvių, o žmonės nori, kad miestas nusiplavintų“, – kalbėjo A. G. Sabancevaitė, kuri urbanizacijos srityje yra dirbusi ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Prie projekto tiesiogiai prisijungė apie penkios dešimtys žmonių, o netiesiogiai – apie 500 Kauno gyventojų dalyvaudami diskusijose ir reikšdami savo nuomonę.

Zapyškyje – atnaujintas maršrutas

Pastaruoju metu tarp dviejų ugnių dėl bažnyčios aikštės atnaujinimo atsidūręs Zapyškis gyvena ne tik tuo. Čia atkuriamas pažintinis takas, kuris, tikimasi, pritrauks ir daugiau miestelio lankytotojų.

Idėja kilo ketverius metus Zapyškyje gyvenančiai Polinai Butkienei. Ieškodama, kur galima Lietuvoje keliauti, ji sužinojo, kad Zapyšyje yra senas takas, kuri sukūrė viena geografijos mokytoja.

Idėja atgaivinti šį taką Polina pasidalino su bendruomenės namų vadove, kuri ir pasiūlė dalyvauti iniciatyvos „Visi kaip vienas“ konkurse.

„Kalbant apie šį taką, manau, kad jam labiau tiktų pavadinimas „maršrutas“. Yra punktai, tam tikri objektai, kurie sujungti į maršrutą“, – sakė pašnekovė.

Kol kas pažintinis takas ir jo kryptys yra internete, vėliau tikimasi, jog čia atsiras ir ženklai. Keliaujantieji Zapyškio pažintiniu taku galės pamatyti lankomiausius miestelio objektus ir vietas, o kai kurios jų padedant menininkams, buvo sukurtos. Pavyzdžiui, seni laiptai, kuriuos papuošė paukščiai, o keliautojams siūloma paukščius surasti.

Tarp lankomų Zapyškio objektų – bažnyčia, senoji koplyčia, žydų žudynių vieta, partizanų kapavietės, senosios žydų kapinės, paupyje esanti regykla.

Išvirė istorinę obuolienę

„Kartų dialogas“ – tai pavadinta „Visi kaip vienas“ iniciatyva Akademijoje. Kartu su visa bendruomene jį sukūrė ir įgyvendino Kristina Šiožinienė, Živilė Juknevičienė ir Živilė Vaičiukynienė.

„Jeigu „Kaunas 2022“ iniciatyva „Visi kaip vienas“ nebūtų atsiradusi, vargu ar būtų pavykę visam šiam reikalui suburti bendruomenės narius“, – sakė K. Šliožinienė.

Akademijos gyventojų idėjos tikslas – suburti skirtingo amžiaus šios bendruomenės žmones bendroms veikloms.

Vietos žmonės būrėsi į dirbtuves, kur vyko skirtingos veiklos, rinko derlių, organizavo talkas ir skatino kūrybiškumą. Vietos gyventojai kartu buvo kviečiami kurti „Akademijos skonio“ logotipą, rinti receptūras, ieškoti vietos herojų, dalyvauti parodoje, organizuoti degustacinę vakarienę, atrasti ryšį tarp jaunosios ir vyresniosios kartos žmonių.

Kalbėdama apie idėją K. Šliožinienė akcentavo tai, jog jos mintis – suburti skirtingo amžiaus žmones: nuo paauglių iki senjorų.

Visų pirma surengtos herbariumo – vietinių augalų rinkimo, pažinimo, aprašymo, klijavimo – dirbtuvės. Vėliau dailininkė Živilė Vaičiukynienė augalo motyvus specialia technika panaudojo ant drobinių maišelių.

Jie tapo Akademijos gyventojų „skiriamaisiais ženklais“: susitikę parduotuvėje ar gatvėje ir nešini tokiiu maišeliu žmonės vienas kitą – kaip Akademijos gyventoją – atpažins.

Tačiau viso projekto vinimi tapo „Akademijos skonio“ idėja. Vietos gyventojai buvo kviečiami dalintis derliaus pertekliumi, mat tradiciškai rudenį lieka nepanaudotų moliūgų, cukinijų, pomidorų, agurkų, kurie kartais tiesiog išmetami.

Tad Akademijos gyventojai ne tik rinko ir dalinosi derliumi, tačiau ir kūrė receptus, konservavo, gamino, o derliaus perteklius buvo atiduodamas perdirbimui. Į šį procesą gausiai įsitraukė bendruomenės gyventojai ir net mokiniai, o pagaminama produkcija buvo parduodama įvairiose mugėse.

Vienas iš labiausiai vykusių sumanymų – agurkų džemas. Kartą feisbuke bendruomenės nariai pamatė skelbimą apie atiduodamus peraugusius agurkus. „Paimkit agurkus, arba atiduosiu vištom“, – rašė skelbimo autorius.

„Mes paėmėme, ir Živilė pagamino agurkų džemą, kuris yra pats nuostabiausias“, – juokėsi K. Šliožinienė.

Netrukus Akademijos seniūnijoje esančiame Ringaudų kaime vyko „Akamdemijos skonio“ gaminių degustacija. Bendruomenės nariai pristatė ne tik agurkų džemą, tačiau ir įvairius produktus iš kitų rudens gėrybių, taip pat istorinę „Obelynės obuolinę“, kuri pagaminta iš obuolių, surinktų Tado Ivanausko sodyboje Obelynėje. Bendruomenės produkcija sužavėjo vietos verslininką, kuris čia turi turi nedidelę parduotuvę. Todėl dabar „Akademijos skonio“ prekiniu ženklu pažymėtų gaminių jau galima įsigyti parduotuvėje, o jos ieškoti atvažiuoja net kauniečiai.

Idėjos „Kartu“ sumanytojai ir visa bendruomenė tikisi ir tęstinumo – kad ši bendrystė nesibaigs sulig šiuo rudeniu.

Žaliakalnyje – „Svajonių paštas“

Dar viena Kauno iniciatyva – „Svajonių paštas“ Žaliakalnyje. Jį sugalvojo ir kartu su bendraminčiais įgyvendino VšĮ „Meda Project“ įkūrėja, įvairių socialinių bei visuomeninių projektų sumanytoja bei įgyvendintoja, terapinės Ebru kultūros pradininkė Lietuvoje Eglė Veršininienė.

Pasak E. Veršininienės, toks „Svajonių paštas“ yra ne tik vienintelis Kaune, tačiau vienintelis visame pasaulyje.

Kauno „Ebru Art“ studijoje sukurti svajonių laiškai jau kabinami Minties rato gatvėje tarp senųjų miesto liepų.

Taip iniciatyvos autoriai įveiklina zonas ir erdves, kurios yra pamirštos. Tačiau svarbiausia „Svajonių pašto“ žinutė kiek kita.

„Šita idėja man kilo 15 metų dirbant su šeimomis, kai supratau, kad pagrindinė problema, su kuria susiduria šeimos, dėl ko įvyksta krizės. Tai dėl žmogaus ieškojimo ir nesuvokimo, kas jis yra, ką jis turi veikti, mes bandome gyventi kitų žmonių gyvenimus. Žmonės tampa pikti, atsiranda priklausomybės“, – sakė E. Veršininienė.

Dirbusi su daugybe žmonių, konsultuodama šeimas Eglė pastebėjo, kad žmonės neturi tikslų arba svajonių, arba tikslai ar svajonės yra suprantami kitaip.

Todėl „Svajonių paštas“ padės žmonėms realizuoti jų svajones, ir tai bus darome apjungiant Ebru meno terapiją, neurolingvistinio programavimo metodą bei senąją budistų filosofiją.

Jau dabar čia yra pirmosios žmonių svajonės. Jos, sukabintos ant medžio, ant debesies formos popieriaus yra tarsi žinutė Visatai. Dar daugiau – paskaityti kitų svajonių kviečiami ir praeiviai.

„Jau turime vieną nuostabų įvykį. Pamatėme prie vartų verkiančią merginą. Pamaniau, gal jai negerai. Pasirodė, jog moteris verkė iš laimės. Ji buvo atleista iš darbo, bandė ieškoti kito. Tada netyčia pamatė žmonių užrašytas svajones ir viena iš jų jai padėjo rasti atsakymą į ją kamavusius klausimus“, – pasakojo pašnekovė.

2020 metais vėl bus skelbiamas atviras kvietimas Kauno miesto ir rajono bendruomenėms įgyvendinti savo iniciatyvas, tad būtinai sekite informaciją www.visikaipvienas.eu bendruomenių puslapyje.