2017-tųjų kovą Kaunas buvo paskelbtas 2022-jųjų Europos kultūros sostine. Vilnių tarpukariu pavadavęs antrasis šalies miestas po truputį iš laikinosios sostinės virsta į šiuolaikinę. Ar visiems kauniečiams aktualus toks miesto virsmas ir daugybė atsiradusių modernių renginių, turint omeny, kad kauniečiai laikomi konservatyvia publika? Organizacijos „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė LRT KLASIKAI sako, kad miestiečių reakcijos į naujus kultūros renginius mieste yra šiltos, o žmonės, pasirodo, yra atviresni, nei kad tikėtasi.

Olimpiados dydžio projektas
V. Vitkienė sako, kad ir Kauno, ir Europos Komisijos (EK) norai yra tokie, kad šis festivalis nebūtų tik vienų metų renginys. Europos kultūros sostinės titulas, pasak jos, turi paskatinti vykti reikiamus pokyčius ir palikti ilgalaikį palikimą mieste.
„Išsikėlėme sau tokius iššūkius, kaip miestą paliekantis jaunimas, uždarai dirbančios, ir mažai tarptautinių ryšių turinčios miesto kultūros įstaigos, taip pat bendruomeninė kultūra yra dar tik pačioje kūrimosi stadijoje – žmonės gyvena uždarą gyvenimą. Vienas iš didesnių iššūkių buvo tas, kad miestas beveik nereflektavo savo istorijos ir praeities. Mes (Kauno miesto bendruomenė – LRT.lt) tai įvardijome bendrąja amnezija, – pasakoja nuo 2017 m. oficialiai veikiančios organizacijos „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė. – Buvom visiškai pamiršę, kad nepilnai prieš 100 metų tarp mūsų gyveno daugybė tautybių. Vien žydų kilmės žmonių buvo beveik ketvirtadalis miesto, taip pat daugybė rusų, lenkų, vokiečių. Šias spragas įsivardinę, mes ir pradėjome vystyti programą. Per 2,5 metų visose šiose programose turime reikiamas kryptis“.
Meno istorikė ir kritikė sako nepamiršusi ir Kauno jaunimo, kuriam yra parengti specialūs mokymai ir programa, kaip jie galėtų įsitraukti į miesto kūrimą per kultūrą.
Šiais metais startavo Istorijų festivalis, kuriame miestiečiai kviečiami išpasakoti savo miestą, vietas, kuriose gyvena, dirba, lankosi.
„Kuriame modernizmo bendruomenės tinklą. Plačiai veikiame bendruomenėse tiek Kauno mikrorajonuose, tiek ir Kauno rajono seniūnijose. Labai didžiuojamės gebėjimų stiprinimo programa, kurią mes vadiname Kultūros tempo akademija. Joje keliame kvalifikaciją patys, mokomės iš užsienio ekspertų, praktikų, kurie jau įgyvendino olimpiados dydžio kultūros projektus“, – įgyvendinamus darbus apžvelgė V. Vitkienė. Europos kultūros sostinės projektas neabejotinai yra vienas iš vadinamųjų olimpiados dydžio projektų.
Rimčiau dirbs su užsieniečiais
„Kaunas 2022“ direktorė džiaugiasi, kad miestiečiai ne tik noriai lankosi naujuose festivaliuose, bet ir patys inicijuoja naujas idėjas. „Mes dabar išbandome tokius modelius, kaip pačių bendruomenės iniciatyvų paraiškos, kurie jie nori keisti savo aplinką ir savo mikrorajoną. Tada skelbiame konkursą ir patys miestiečiai balsuoja bei išrenka įdomiausias idėjas. Visais lygiais juntamas sujudimas: ir senjorų grupę pasiekėme, ir mokyklinio amžiaus vaikus“, – džiaugiasi V. Vitkienė.
Pasak jos, padirbėti dar reiktų su akademine bendruomene, o konkrečiau – su studentais. „Tai dar mažai pasiekta auditorija. Kaune studijuojantiems užsienio studentams dažnai renginiai yra nepasiekiami. Net 90 proc. visų renginių. O taip yra dėl to, kad nėra vertimo į jokią užsienio kalbą, netgi renginių anotacijos neišverčiamos, ką būtų gan nesunku padaryti. Atkreipėme į tai dėmesį, kad būtų bent kažkokia turinio dalis pritaikyta užsieniečiams, nes vis tik Kaune studijuoja daug studentų iš užsienio – per 3 tūkst. ar daugiau, o ir gyvenančiųjų čia jau yra nemažai. Todėl tokio dydžio bendruomenei tikrai reikia kurti turinį“, – neabejoja Kauno kultūros puoselėtoja.
Judins miesto teatrus
Pašnekovė tikina, kad šiuolaikiškumo ir iššūkių trūksta mieste veikiantiems teatrams. Nors, pasak jos, tai didelės įstaigos, besikoncentruojančios į savo veiklą, tačiau yra skatinamos labiau judėti, spektaklius rodyti Kauno rajone, labiau bendradarbiauti su užsienio teatrais, režisieriais, aktoriais.
Tarptautiškumas ir mobilumas, o ir nevyriausybinių organizacijų vaidmuo, projekto „Kaunas 20222“ vadovės teigimu, vieni svarbiausių aspektų teatrams įsilieti į Europos kultūros sostinės ritmą.
„Nebūtina visus išvesti iš teatrinių erdvių vien tik tai į gatvę. Dažniausiai tuo užsiima nevyriausybinės organizacijos, maži teatrai, kurie yra linkę dirbti lauke, gatvėse, mikrorajonuose, – tikina, kaip pati sako, paslėptą Kauno kultūros deimantą šlifuojanti, Virginija Vitkienė. – Tokių susirandame Europoje, atsivežame į Kauną. Jie sušildo miestiečių širdis labai stipriai“.
Ragina pasitikėti verslu
Nors Kaunas pastebimai šiuolaikiškėja ir atsinaujina, tačiau visuomeninės erdvės greitu metu gali prarasti bent porą tarpukario šedevrų: Lietuvos paštas paskelbė apie vieno iš svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių – centrinio pašto pastato Laisvės alėjoje pardavimą, o Vytauto Didžiojo Universitetas, ilgus metus kvietęs verslininkus paremti „Pažangos“ rūmų pritaikymą mokslo bendruomenei, liko neišgirstas ir taip pat nusprendė parduoti šį vieną iš reprezentatyviausių tarpukario laikotarpio objektų. V. Vitkienės tokie procesai neglumina ir nebaugina.
„Pernai KTU pardavė „Pienocentro“ bendrovės rūmus. Žiūrint iš europinės praktikos, tai verslo investicija ir interesas į istorinius pastatus yra visiškai gerbtinas. Tikiuosi, kad bet kas, dalyvausiantis aukcione ir nusipirkęs tokius pastatus, turės sąmoningumo, kad įsigijo pridėtinę vertę. Visi šie pastatai nuo drastiškų pokyčių yra apsaugoti paveldo apsauga“, – Kauno bendruomenę, neabejingą miesto istoriniam palikimui, ramina Europos kultūros sostinės Kaune organizatorė.
Meno kritikė tvirtai įsitikinusi, kad miestui išlaikyti tarpukario architektūros pastatus yra per sunki našta, juolab tokių pastatų Kaune yra ne šimtais, o tūkstančiais. „Kaune modernistinio paveldo pastatų, kurie yra įpaveldinti, yra virš 2 tūkstančių vienetų. O iš viso tokių pastatų yra virš 6 tūkst. Visų jų savivaldybė tikrai negalėtų išlaikyti, renovuoti ir vėliau palaikyti ten kažkokias veiklas. Taip būtų nuskurdintos kitos savivaldybės vystomos veiklos“, – neabejoja V. Vitkienė.
Kaunietė sako, kad pats laikas pradėti pasitikėti verslo geranoriškumu, socialiniu verslu. „Esame matę gerai verslo įveiklintų paveldo pastatų. Reikia pasitikėti verslo aplinka. Žinoma, reikia stebėti, kaip vyksta tokių pasatų įsigijimas, kaip jie yra renovuojami ir stengtis užtikrinti, kad jie būtų kuo atviresni visuomenei“, – sako projekto „Kaunas 2022“ vadovė.
 
Birutė Rutkauskaitė, LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“, LRT KLASIKA, LRT.lt
Parengė Vismantas Žuklevičius