Rugpjūčio 23–25 dienomis Kaune vyks naujas tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“. Pirmojo festivalio programoje – išskirtiniai, drąsūs, provokuojantys ir atviri projektai, kuriuos pristato Europoje gerai žinomi kūrėjai iš Belgijos, Šveicarijos, Izraelio, Italijos, Ispanijos ir, žinoma, Lietuvos. Per tris dienas Kauno mieste ir rajone bus pristatyti net 12 renginių, beveik visi jie, išskyrus vieną, nemokami.

Festivalį „ConTempo“ inicijavo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022”, jėgas suvienijęs su VšĮ „Kultūros platforma“ bei Lietuvos šokio informacijos centru. 
Apie festivalį, jo erdves, atradimus ir tai, kas laukia žiūrovų – 15min pokalbis su „Kaunas 2022” scenos menų kuratore ir festivalio programos sudarytoja Gintare Masteikaite.
 – Kalbant apie Kauną, pastaruoju metu miesto ir rajono erdvėse, dažnai – viešose – vyko Naujojo Baltijos šokio, „Cirkuliacijos“, „Auros“ šokio teatro renginiai. Buvo daug judesio, šiuolaikinio šokio, cirko. Kodėl kūrėjai vis dažniau pasirenka viešas miesto erdves? Ir koks jų privalumas, jei lygintume su salėmis? 
– Tai lemia keletas priežasčių, viena iš akivaizdžiausių – didžiulis scenos menams pritaikytų erdvių trūkumas mieste. Kūrėjai ir festivalių organizatoriai, norėdami pristatyti kokybiškas programas ir renginius, turi būti be galo kūrybiški ne tik galvojant apie pačios programos turinį, bet ir tam turiniui reikalingas erdves. Labai gaila, kad daugybė kokybiškų projektų, pasaulinio lygio kūrėjų Kauno miesto negali pasiekti, nes, deja, nėra kur jų rodyti. 
Kita priežastis – viešųjų erdvių kuriamas laisvesnis santykis su žiūrovu, įvairesnės auditorijos pasiekimas. Meno projektų pristatymas už keturių teatro sienų susijęs ir su vienu iš programos „Kaunas 2022“ tikslų decentralizuoti kultūros paslaugų teikimą, didinti jų prieinamumą visame Kauno mieste ir Kauno rajone.
– Gal galite pristatyti „ConTempo“idėją? Kodėl jis vyksta šiemet, kodėl Kaune? Ar jis taps tradiciniu, vyks ir kitais metais? 
– Kaunui laimėjus Europos kultūros sostinės titulą atsirado išskirtinė galimybė pradėti naujas iniciatyvas ir taip aktyvinti Kauno miesto ir rajono kultūrinį gyvenimą, plėsti kultūros organizacijų veiklų sritis, kurti patrauklesnę erdvę nepriklausomo kultūros sektoriaus veikloms, skatinti tarptautiškumą. 
Bendraujant su scenos meno sektoriaus atstovais labai natūraliai išsikristalizavo naujo festivalio idėja, kuris galėtų būti kaip platforma ne tik pristatyti užsienio kūrėjų darbus, bet ir kurti erdvę nepriklausomam sektoriui ir mieste veikiančioms scenos menų organizacijoms, aktyvinti kultūrinį gyvenimą įvairiose miesto ir rajono vietose. 
Festivalis tikrai bus tęstinis, vyks kiekvienais metais, augs ir, tikimės, išliks po „Kaunas 2022“ programos pabaigos, kaip vienas iš programos rezultatų. Jau dabar planuojame festivalio programas 2020–2022 metams ir tikimės kasmet į jas įtraukti kuo daugiau vietos kūrėjų ir jų iniciatyvų.
– Renginiai, išskyrus vieną, nemokami. Kodėl? Ar tai pirmojo karto nerimas? 
– Renginiai viešose erdvėse natūraliai nurodo, kad tai turėtų būti nemokama, atvira ir prieinama visiems. Kiekvienais metais dalis festivalio programos bus nemokama ir skirta atrasti ir susipažinti. 
Mūsų tikslas, kad festivalyje dalyvautų kuo platesnis rastas miesto ir miesto rajono gyventojų, norime auginti kultūrinį žingeidumą, plėsti auditorijos ribas ir sudaryti sąlygas festivalio renginiais džiaugtis visiems, nepriklausomai nuo jų turimos kultūrinės patirties. 
– Papasakokite apie „Materiją“, mat tai vienintelis mokamas renginys, tiesa? 
– Taip, tai vienintelis renginys, į kurį reikia pirkti bilietą, mes tai vadiname registracijos mokesčiu. Spektaklio autorius ir atlikėjas Andrėja Salustri iš Italijos, prieš pasinerdamas į cirko pasaulį, ragavo filosofijos ir šokio mokslų, mokėsi kontaktinio žongliravimo, ugnies manipuliavimo, dirbo gatvės menininku, mokėsi groti pianinu. 
Spektaklis „Materija“ – tai žongliravimo ir objektų manipuliavimo sintezė, o pasakojama istorija – atvira interpretacija. Iš tiesų šis spektaklis atskleidžia, kokia gyvybinga medžiaga gali būti polistirenas. 
Objektų manipuliacijos žanras čia pristatomas naujai – daugiau dėmesio skiriant patiems objektams, o ne jais manipuliuojančiam atlikėjui. Šis kūrinys žiūrovui neprimeta istorijos ir leidžia ją susikurti pačiam, stebint scenoje besivystantį veiksmą. Laisvai judėti ir imtis savo iniciatyvų leidžiama ir patiems objektams. Spektakliui būtina žiūrovų dėmesio koncentracija. 
Spektaklis „Materia“ yra vienas iš šešių tarptautinio šiuolaikinio cirko tinkle CIRCUS next programos laureatų, jis buvo atrinktas į šią programą iš kelių šimtų paraiškų. 
Visi šios programos finalininkai išsiskiria savo unikalumu ir profesionalumu. Spektaklio kūrimo procesą prižiūrėjo geriausi šiuolaikinio cirko profesionalai iš Europos. 
A.Salustri – jaunas ir labai talentingas kūrėjas, kuris kurią magišką objektų pasaulį ant scenos. Spektaklis puikiai subalansuotas šeimoms ir visiems tiems, kas pasiilgo gražaus, subtilaus ir netikėto teatro. 
– Festivalis įvardijamas kaip užčiuopiantis pasaulinį scenos menų pulsą, tad kokius menininkus, pasirodymus išskirtumėte? Kokias erdves? Pasirinkote ne tik miestą, tačiau ir seniūniją – Kačerginę. Kodėl ją? 
– Šių metų festivalio programoje pristatomi darbai, kurie naudoja šokio, muzikos, cirko, akrobatikos, objektų manipuliavimo, choreografijos, gatvės teatro disciplinas. Visi darbai yra patikrinti tarptautinėse scenose, atliepia dabartines šiuolaikinių scenos menų tendencijas. 
Festivalio atidarymas vyks nuostabioje Žemųjų Šančių Nemuno krantinėje, o programoje dviejų menininkų Rudi van der Merwe (P.Afrika) ir Beatrice Grafas (Šveicarija) darbas „Trofėjus“ – lokacijai specialiai pritaikytas spektaklis, kalbantis medžioklės, užkariavimo ir karinių tradicijų temomis. 
Trys prabangiomis barokinėmis suknelėmis vilkintys atlikėjai kartu su būgnininke užkariauja erdvę, lyg įsiveržianti armija – su praeities karų šmėklomis, medžioklės laimikiais ir žmonomis-trofėjais. 
Šis darbas, kartu su akrobatikos spektakliu „Zoog“ ir šokio bei muzikos darbu „Darvišo košmaras“ bus pristatytas ir Kačerginėje. Spektakliui „Trofėjus“ pristatyti reikia išskirtinės erdvės, didelio lauko ar pievos. Jos ieškojome po visą Kauno rajoną ir tinkamiausia erdvė buvo būtent Kačerginėje, todėl natūraliai tai tapo viena iš festivalio erdvių. 
Ateityje festivalis būtinai aplankys ir kitas Kauno rajono vietas.
– Greta festivalio planuojama ir daugiau veiklų, turtinančių Kauno ir Kauno rajono kultūrinį turinį ir bendruomenę. Kokių? 
– Noriu atkreipti dėmesį į vieną pagrindinių festivalio renginių, legendinio gatvės teatro „Kamciatka“ (Ispanija) pasirodymą, kuris vyks paskutinę festivalio dieną Kauno senamiestyje. 
Tai vienintelis festivalio projektas, kuriam iš techninės pusės nereikia jokios pagalbos, mes net nežinome, kokiu maršrutu vyks spektaklis, nes atlikėjai priiminės sprendimus tik spektaklio eigoje. 
Kauno kamerinis teatras šį kartą užleidžia savo namus italų spektakliui „Pradedantieji“ ir, priėmę mūsų iššūkį, iškeliauja į Švč. Sakramento bažnyčią, kurioje šeštadienio vėlų vakarą pristatys vieną iš savo darbų „4 Mortos“. 
Festivalio metu, po dalies spektaklių planuojami žiūrovų ir atlikėjų susitikimai, pokalbiai, taip pat organizuojami du susitikimai, skirti kultūros profesionalams ir festivalio dalyviams. Jų metu svečiai pristatys savo veiklas, vykdomus projektus ir aptars ateities bendradarbiavimo galimybes. 
„Kauno iššūkis“ programos atstovai festivaliui parengė specialią jaunimo programą, kuri bus pristatyta penktadienio vakarą bare „O kodėl ne“ . 
Visą festivalio programą galite rasti čia.
Straipsnio autorė: naujienų portalo 15min žurnalistė Jurgita Lieponė