Jei į Kačerginę (Kauno r.) atplauki laivu ir nesi šio miestelio gyventojas, kur atsidūrei, iš karto nesuprasi. Upėje nėra riboženklių. Jų nėra ir krante, o pakrantė – tokia  pati, kaip ir dešimtys kilometrų paupio. „Automobilių lenktynėmis“, – pasakytų ne vienas, paklaustas kuo žinoma Kačerginė. Tačiau miestelis – buvęs tarpukario kurortas – kur kas gilesnis savo istorija, savo dabartimi ir likusiais ženklais.

Nuo pirmadienio Kačerginėje vyko ir penktadienį baigėsi antrą kartą organizuojama tarptautinė vasaros mokykla. Architektūros, istorijos, paveldo, sociologijos ir kitų sričių studentai bei profesionalai į Kačerginę pažvelgė ne kaip į lenktynių trasą, o tyrinėjo kurorto architektūros istorinę reikšmę, poilsio ir rekreacinių vietų kultūrinį identitetą ir ateities potencialą. 
Į kurortą – tarptautiniu žvilgsniu 
Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ organizuojamoje mokykloje dalyvavo 18 dalyvių iš 12 pasaulio šalių – Turkijos, Indijos, Jungtinės Karalystės, Graikijos, Austrijos, Švedijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Honkongo, Kroatijos ir Lietuvos. 
Penktadienio vakarą jų tyrimų rezultatai buvo pristatyti Kačerginės bendruomenei, o pati mokykla tapo savotiška pramoga ir vietos gyventojams: į jų tradicinę erdvę nukrypus svetimoms akims vietos bendruomenė taip pat iš naujo pamatė tai, kuo vietovė yra unikali. 
Kartu su mokyklos dalyviais dirbo ir trys kviestiniai mokytojai iš Londono „Bartlett School of Architecture“ – Sabine Storp, Stefana Gradinariu, Edward Denison, kurie padėjo ir mokė įvairiasluoksniškai tyrinėti vietovę, fiksuoti jos aplinkos elementus, iš skirtingų raktažodžių suformuoti miestelio kryptį. 
Pasak „Kaunas 2022“ programos „Modernizmas ateičiai” kuratorės Viltės Migonytės-Petrulienės, mokyklos dalyviai dirbo šešiose mišriose grupėse, o kiekviena komanda pasirinko savo idėją ir jos vystymo kryptį.
„Vieni kalbėjo apie upės ir kurorto galimas jungtis, kiti – apie žaismingumą. 
Dalyviai savo atvejo studijose pasakoja ne tik apie architektūrą, naujas galimas infrastruktūrines jungtis, bet ir jų reikšmes ir prasmes, kurios yra labai svarbios formuojant kurorto identitetą, permąstant ir labai svarbius socialinius faktorius, taip pat apie bendruomeniškumo jausmo stiprinimą vystant viešas erdves“, – sakė V.Migonytė-Petrulienė. 
Be to, vienas iš svarbiausių dalykų – modernizmo kaip fenomeno diskursas vystomas tarptautiniu lygmeniu. Be įgytų žinių, mokyklos dalyviai taip pat tapo ir informacijos skleidėjais apie Lietuvą, Kauną, Kačerginę. 
„Tai – ir didelė pridėtinė vertė pačiam kurortui. Mokyklos dalyviai turėjo minimalų kontekstą – istorinį, šiek tiek socialinį, nes bendravo su vietiniais žmonėms, bet labai svarbu, kaip jie patys nauju žvilgsniu su turima patirtimi pažvelgė į svetimą vietą.
Neretai savo kasdieninėje aplinkoje nepastebime tam tikrų elementų, kurie turi potencialą ir nėra išnaudojami arba nėra kuriamos jų jungtys. 
Mokyklos dalyviai – ne tik studentai, bet ir patyrę projektuotojai, lektorių asistentai, rašantys žmonės. Todėl į ateities vystymo viziją pažvelgta iš labai tarpsritinės perspektyvos. 
Tikimės, kad jau šį rudenį sugrįšime prie vasaros mokyklos rezultatų aptarimo ir kartu su seniūnija ir bendruomene apmąstysime, kokiomis formomis jie gali būti pritaikyti“, – sakė V.Migonytė-Petrulienė. 
Siūlo išnaudoti viešas erdves 
Viena iš mokyklos dalyvių – kaunietė Eglė Kliučinskaitė – šiuo metu Vilniuje studijuoja architektūrą. Mokykloje „Ateities kurortas“ ji nutarė dalyvauti dėl dviejų priežasčių – visų pirma, ją domina gimtasis Kaunas ir jo apylinkėse, antra – mokykla tarptautinė. 
„Kačerginę iki šio laiko buvau aplankiusi du kartus, tačiau niekada neteko tyrinėti sąsajos su kurortu“, – sakė E.Kliučinskaitė.
Mokykla „Ateities kurortas“ prasidėjo ekskursijos apie miesto modernizmą pačiame Kaune, vėliau visi dalyviai į Kačerginę atplaukė laivu. 
„Įdomios pirmosios užsieniečių reakcijos. Lyg tai turėtų būti kurortas, pramogų vieta, o kai atplauki – nėra jokio ženklo, kad Kačerginė. Esi krante ir nesupranti, kad čia prasideda kažkoks miestas“, – sakė E.Kliučinskaitė. 
Grupė, kurioje dirbo Eglė, pasirinko žaismingumo temą. Jie stengėsi akcentuoti tokius dalykus, kuriems nereikia daug investicijų, ką galima padaryti paprastai. 
„Pirmas dalykas – tai apleistos vietos. Yra kelios viešos vietos, kurios visai nefunkcionuoja. Galvojome, kad gal jas būtų galima pritaikyti vaikams, nes čia daug vaikų, jaunimo. Mūsų idėja – kurortui suteikti žaismingumo, taip pat išnaudoti upės teikiamas pramogas. Per šiuos dalykus suteikti miestui žymes. 
Tačiau žaismingumas nebūtinai turi asocijuotis su žaislais, ryškiomis spalvomis ar triukšmu – turėtų būti gamtos ir buvimo joje dermė. Todėl mes į žaismingumą pažvelgėm kiek kitaip“, – kalbėjo E.Kliučinskaitė.
Pavyzdžiui, miestelyje yra senas apleistas kaminas, kurį taip pat galima įveiklinti paverčiant apžvalgos aikštele ar laipiojimo bokšteliu. 
„Dar yra J.Biliūno aikštė ir parkas, kur seniau vykdavo stovyklos, o dabar ši vieta taip pat neįveiklinta“, – sakė pašnekovė.
Įspūdį paliko upė 
Jungtinėje Karalystėje, Britsolyje gyvenantis ir architektūros studijas jau baigęs Benedict Pagani sako, kad Kačerginė paliko ramaus kurorto įspūdį, kuriame gyvena draugiški žmonės, čiulba paukščiai ir laksto voverės. 
„Man tai – nauja patirtis lyginant su Bristoliu, kuriame gyvena daugybė žmonių“, – sakė B.Pagani. 
Kalbėdamas apie Kačerginę kaip ateities kurortą, Benediktas svarstė, kad čia reiktų sujungti praeitį ir ateitį.
„Toks pojūtis, kad naujieji Kačerginės gyventojai yra tarsi atsiskyrusiuose žemės lopinėliuose, neįsijungia į bendruomenę. Todėl mūsų grupėje, kurioje dirbome, pagrindinis klausimas buvo socialinis aspektas. Pagrindinė mintis – sugrąžinti ryšį tarp naujai atsikėlusių gyventojų, kad privatumas būtų formuojamas ne aukštomis tvoromis, o, pavyzdžiui, galbūt sodo elementais, kad nesusidarytų uždaras vaizdas, o būtų aktyvuotos viešos ir privačios erdvės ryšis“, – kalbėjo pašnekovas. 
Svečiui labai patiko tai, kad jie į Kačerginę atplaukė laivu, todėl, sako jis, ši pramoga turėtų būti išnaudojama labiau, viešai prieinama. 
„Iš oro uosto – tiesiai į laivą. Tai – kažkas tokio, – sakė Benediktas. – Labai svarbu ir patys žmonės ar elementai. Kačerginėje galėtų vykti įvairūs renginiai, koncertai, festivaliai – tai, kas pritrauktų žmones. Žmonės čia yra atviri bendravimui, o žmonės traukia žmones“, – sakė Benediktas.
Siekis – sukurti jausmą 
Rygoje kraštovaizdžio architektūros studijas baigusi ir šiame mieste dirbanti Metra Augskapa sako, kad lyginant Lietuva su Latvija pernelyg ryškių skirtumų nėra, ir tai – natūralu.
„Tačiau visi elementai, apie ką mes buvome skatinami kalbėti mokykloje – upė, viešoji erdvė, vilos, stovyklos – visi jie, priešingai nei Latvijoje, čia yra itin sukoncentruoti į vieną vietą. Latvijoje jie – labiau pasklidę“, – sakė mokyklos dalyvė. 
Grupė, kurioje dirbo Metra, norėjo sukurti visų pirma buvimo viešoje erdvėje jausmą. 
„Per nedidelius dizaino elementus. Kai tau nereikia būti namuose, kad galėtum užsiimti viena ar kita veikla. Kad tai, ką darai namuose, galėtum daryti ir būdamas viešoje erdvėje. Tai – tarsi atskirties tarp namų ir viešos erdvės panaikinimas“, – sakė pašnekovė.
Pokyčiai per vieną naktį neįvyks 
Jautra Bernotaitė, „Office De Architectura“ architektė teigia, kad nepaisant to, jog į mokyklą susirinko dalyviai iš skirtingų pasaulio šalių, jie panašiai žvelgė į miestelį – visi ieškojo unikalių savitumų ir nesiūlė radikalių permainų. 
„Office De Architectura“ buvo mokyklos „Ateities kurortas” partneriai, o jos komandoje vasaros mokykloje dirbo ir Andrius Ropolas bei Paulius Vaitiekūnas. 
„Visi komandos nariai patys tyrinėjo Kačerginę ir bandė atrasti jiems svarbius dalykus, pajusti jos identitetą. Jie mato tuos pačius dalykus, užčiuopia Kačerginės charakterį. Visi sutarė, kad tai nėra kurortas, kuriame turėtų vykti pop dalykai. Mokyklos dalyviai pajautė Kačerginės dvasią“, – sakė J.Bernotaitė.
Vienas iš miestelio išskirtinumų – nuo tarpukario likusios medinės vilos, nemažai jų – apleistos. Mokyklos dalyviai lankėsi Vytauto Landsbergio-Žemkalnio viloje, kur sutiko su architekto anūke. 
Pasak J.Bernotaitės, šios senosios vilos puošia ir praturtina Kačerginę. „Dabar atsiranda vis daugiau naujakurių, užstatomos pievos, todėl trūksta kačerginiško originalumo, o miestelis panašėja į kitus Kauno priemiesčius. Kai kurios komandos bandė spręsti šią problemą“, – kalbėjo J.Bernotaitė. 
Mokyklos dalyvius aplankė Kačerginės seniūnė, vietiniai gyventojai. Tačiau kiek realu tikėtis pokyčių po to, kai savo idėjas pristatė „Ateities kurorto“ dalyviai? 
„Manau, kad visų pirma svarbu patiems žmonėms suvokti, kur jie gyvena, kad yra tam tikri elementai – upė, pušynas, vilos – kurie yra vertingi, ir ką su jais galima padaryti. 
Pokyčiai pernakt neįvyks, tačiau mokyklos metu buvo pateikta daug įdomių krypčių, kurios verčia tikėti optimistiška Kačerginės ir kitų miestą supančių kurortų ateitimi. Ne visi siūlymai yra lengvai įgyvendinami, tačiau buvo ir tokių, kuriuos pradėti įgyvendinti būtų galima kad ir šią vasarą“, – kalbėjo J.Bernotaitė.
Straipsnio autorė: naujienų portalo 15min žurnalistė Jurgita Lieponė
 
[embedyt] https://www.youtube.com/watch?v=qwa41iUDvbQ[/embedyt]