„Jei užsimerktume ir pabandytume įsivaizduoti, kokia yra Europos kultūros sostinė, kiekvienas įsivaizduotume skirtingai. Nes žmonių skirtingas mąstymas, ir kiekvienas miestas – skirtingas“, – penktadienį Kauno „Žalgirio“ arenos amfiteatre sakė Vroclavo (Lenkija) programos „Vroclavas – Europos kultūros sostinė 2016“ generalinis direktorius Krzysztof Maj.
„Kai pasakai žodį kultūra, žmonės galvoja, kad tai – menas. Tačiau kultūra nėra menas, menas yra tik kultūros dalis“, – sakė Europos kultūros sostinių (EKS) forumą vedęs programos „Kaunas 2022“ Kauno mito kuratorius Rytis Zemkauskas.
Penktadienį ir šeštadienį Kaune vyksta vienas svarbiausių šių metų programos „Kaunas 2022“ renginių – Europos kultūros sostinių forumas, kuriame patirtimis dalinasi daugiau kaip trys dešimtys pranešėjų iš įvairių Europos valstybių. Forume dalyvauja daugiau nei 400 įvairių Lietuvos, daugiausiai – Kauno ir Kauno rajono – įstaigų, organizacijų atstovų.
Tai pirmasis tarptautinis forumas, kuriuo siekiama išsamiai pristatyti Europos Komisijos vykdomą EKS programą ir stiprinti Europos kultūros sektoriaus bendradarbiavimą.
Vienas iš tikslų – tapatybės paieškos
„Jei dar kartą miestai, buvę Europos kultūros sostinėmis, galėtų vėl tapti jomis, jie daug ką darytų kitaip“, – sakė vienas iš forumo pranešėjų Rolf Norås, akcentuodamas kiekvieno miesto savitą patirtį ir tikslus.
Stavangerio (Norvegija) Europos kultūros sostinės 2008 direktorius R.Norås taip pat yra vienas iš EKS tinklo „Europos kultūros sostinių šeima“ įkūrėjas, leidinio „Ką darytumėte kitaip, jei žinotumėte, ką žinote dabar? 12 buvusių Europos kultūros sostinių tyrimas“ autorius.
Išsamų tyrimą atlikęs R.Norås teigė, kad dauguma EKS turėjo nepriklausomybę nuo vietos savivaldybių ir veikė savarankiškai. Vidutinis EKS biudžetas buvo 52 milijonai eurų.
Pranešėjas taip pat akcentavo skaidrumą ir atvirumą, visų pirma – atvirumą teikiamiems projektams, nors tokio atvirumo principo laikėsi ne visos EKS. Viena iš priežasčių – itin didelis įvairių organizacijų projektų srautas, dėl ko nepavyksta suderinti lūkesčių su galimybėmis.
Menininkų bei bendruomenių įtraukimas, savos tapatybės ieškojimas – tai vieni kertinių uždavinių, kuriuos įvardijo R.Norås.
„Tapimas Europos kultūros sostine padidina čia gyvenančių žmonių savivertės jausmą, tai – vienas iš Europos kultūros sostinės rezultatų. Miestų partnerystė yra svarbi tada, kai jie turi bendrą tapatybę, o jei ne, tada tai būna vestuvės iš išskaičiavimo“, – kalbėjo R.Norås
R.Norås sakė nusiviliantis tada, kai Europos kultūros sostinės programos renginiuose pamato tai, kas jau yra buvę – tokią pačią parodą ar tokį patį spektaklį.
„Mes turime pasiūlyti tai, ko dar nebuvo. Sėkmė nėra paprastas dalykas. Jums reikia būti savimi, būti išprotėjusiais, kad duotumėte žmonėms tą, ko jie nesitiki“, – sakė R.Norås.


Išaugo turistų skaičius
Vienas iš lietuviams artimiausių pavyzdžių – Vroclavo (Lenkija) sėkmės istorija. Šis miestas Europos kultūros sostinės titulą turėjo 2016 metais. Vroclavo projektas buvo itin sėkmingas, o miestas iškilo į aukštumas.
Vienu iš labiausiai įsimintų Vroclavo EKS programoje pranešėjas vadina savaitgalio atidarymą ir buvusio „Pink Floyd“ gitaristo David Gilmour koncertą, kuris į Laisvės skverą sutraukė tūkstančius gerbėjų. Taip pat – inovatyvi Miestų koalicijos idėja, suvienijusią Lenkijos miestus, siekusius EKS titulo 2016 m. ir pralaimėjusius Vroclavui, kuri buvo puikiai įvertinta Europos Komisijos.
„Statistika svarbesnė, nei jausmas“, – juokavo programos „Vroclavas – Europos kultūros sostinė 2016“ generalinis direktorius Krzysztof Maj, pateikęs nemažai statistinės informacijos.
Daugiau nei 100 tūkstančių pranešimų, 150 biuro darbuotojų, 2 tūkstančiai savanorių, 1,5 tūkstančio atvykusių žurnalistų – tai vos dalis Vroclavo statistikos.
Kaip vieną iš svarbių rezultatų po Europos kultūros sostinės metų pranešėjas įvardijo stipriai išaugusį turistų skaičių.
Pasak K.Maj, vien valstybė iš savo biudžeto Vroclavui – Europos kultūros sostinei skyrė 30 milijonų eurų, savo lėšomis prisidėjo savivaldybė ir privatūs rėmėjai.
„Todėl, ministre, aš jus raginu Kaunui skirti pinigų“, – nuo scenos į salėje sėdinčią kultūros ministrę Liana Ruokytę-Jonsson kreipėsi K.Maj.
Įgyvendinami projektą programos rengėjai įtraukė daug skirtingų žmonių grupių, o miesto gyventojai jautėsi programos dalimi.
„Mūsų tikslas buvo kad Vroclavas taptų miestu – metropoliu“, – sakė K.Maj.
Kurs naują Kauno legendą
Koks 2022 metais ir po to bus Kaunas? Galbūt tai bus miestas ir rajonas, kuriame jauni žmonės nori likti gyventi, o ne iš jo išvažiuoti, sakė programos „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
Kauno siekis – tapti šiuolaikine sostine ir pokyčių miestu.
Pranešėja prisiminė ir pradžią, kai buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas. Nors surengtos diskusijos metu buvo nuomonių, jog šis projektas – sudėtingas ir gali būti komplikuotas, kauniečiai paraišką nusprendė teikti.
„Mes nusprendėme, kad Kaunui to reikia. Miestas per tris dešimtmečius prarado apie 100 tūkst. žmonių. Gyvename užsidarę savo burbuluose, nebendraujame, nepripažįstame talentų.
Mes norime atsikratyti laikinosios sostinės vardo, tai turi būti miestas atviras komunikacijai, bendruomenėms. Tikimės, kad šis procesas padės ir mes sukursime naują Kauno legendą“, – sakė V.Vitkienė.
Nors intensyviausiais metais V.Vitkienė įvardijo 2022 metus, tačiau veiklos programos rengėjams netrūksta ir dabar. Komanda stiprina ryšius su bendruomenėmis bei kultūrinėmis įstaigomis, organizuoja renginius.
Jau šią vasarą Kaune ir Kauno rajone vyks jaunimo stovykla „100 pirmųjų kartų“, iki rudens tęsis “Kiemų festivalis“, šį pavasarį pradėta įvaizdinė programos kampanija, užkurta „Kultūros tempo“ akademijos mokymų ir seminarų veikla, jaunimo programa „Kauno iššūkis“, parengti „Fluxus“ agentai, kurie dirba miesto ir kaimo seniūnijose.
Vienas iš kertinių „Kaunas 2022“ tikslų ir uždavinių – bendruomeniškumas. Kitos programos kryptys skirtos paveldo ir atminties išsaugojimui, jaunimui, viešosioms erdvėms.
Dar vienas iš kauniečių siekių – į kultūros sostinės projektus, programas, iniciatyvas ir renginius pritraukti kuo daugiau Kauno miesto ir rajono gyventojų.
Kultūros vėliavą nešantys „Kaunas 2022“ programos kuratoriai kartu su ja neša ir žinią: kultūra nėra tik menas, parodų salės, muziejus ar geros muzikos koncertas. Kultūra yra mūsų terpė, kurioje gyvename, mūsų tapatumas, įpročiai, darbas, sportas, pomėgiai, mūsų jausmas savo gyvenamojoje aplinkoje, savęs paieškos ir santykis vieno su kitu.
Forumas – dvi dienas
Kultūros forumo dalyvius penktadienį sveikino kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson, Seimo kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Kauno vicemeras Simonas Kairys, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, kiti svečiai.
Europos kultūros sostinių forume pranešėjai dalinosi savo patirtimis ir sėkmės istorijomis, dalyvavo paralelinėse diskusijose. Forumas tęsis ir šeštadienį.
Savo pranešimus šeštadienį skaitys Neil Peterson iš Liverpulio („Ar kultūra gali pakeisti bendruomenę?“, apie kultūros sostinės programos planavimą kalbės Dominika Kawalerowich iš Vroclavo, Immie Jonkman („Kaip Leuvardenas-Fryzija išjudino dešimtis tūkstančių žmonių pozityviam aktyvizmui“, Graziela Vella („Valeta 2018“).
Teksto autorius: Jurgita Lieponė
© 15min.lt