Immie Jonkman, projekto „Leuvardenas-Fryzija – Europos kultūros sostinė 2018“ komandos narė, įsitikinusi, kad be vietinių žmonių palaikymo, sėkmingu šis projektas tapti negali. Su viena iš būsimų Europos kultūros sostinės forumo Kaune pranešėjų kalbėjomės apie pozityvų aktyvizmą Leuvardeno mieste ir Fryzijos regione, projekto siekius ir šių metų Europos kultūros sostinėje tvyrančias nuotaikas.
Leuvardenas, kartu su visa aplinkine Fryzijos provincija – šių metų Europos kultūros sostinė (EKS). Kaip viena iš projekto „Leuvardenas-Fryzija 2018“ komandos narių, gal galite šiek tiek daugiau papasakoti apie projekto vykdomą šių metų programą ir ilgalaikius jos tikslus?
Fryzija – ypatinga vieta. Tai nedidelė su Šiaurės jūra besiribojanti Nyderlandų provincija, drąsiai sutinkanti bangų siunčiamus vėjus ir išdidžiai puoselėjanti savą kalbą. Čia vyksta daug stebinančių dalykų ir 2018 m.– puikus to pavyzdys. Tikimės, kad šie metai padės mums suprasti, kokios įvairios gali būti mūsų svajonės ir veiklos, ir kaip mūsų skirtumai gali praturtinti mūsų gyvenimą. Stengiamės ne tik kurti geresnę ateitį Fryzijos regionui, bet ir tapti pavyzdžiu Nyderlandams, Europai ar net visam pasauliui.
2018 m. programa nukreipta į Fryzijos kaip agrikultūrinio regiono, kuriame miesto ir kaimo kultūros gyvuoja viena šalia kitos, ir kuriame vietiniai ir naujai atvykę žmonės privalo dirbti išvien, problemas. Mūsų programa siūlo tikrai įdomių bendradarbiavimo galimybių. Joje netrūksta meninių praktikų įvairovės, teatras persipina su imigracijos procesais, o festivaliai tampa tvarių inovacijų laboratorijomis. Menas programos kontekste tampa pokyčius inspiruojančia medija, o menininkai dirba su bendruomenėmis tam, kad kartu sukurtų naują aplinką. Tai lokaliu diskursu paremta programa, Fryzijoje dar vadinama „iepen mienskip“ – „atvira bendruomene“. Tūkstančiai Fryzijos gyventojų jungiasi tam, kad įgyvendintų šią programą. Kartu mes permąstome meno ir bendruomenių vaidmenį šiandieniniame pasaulyje.
Šiųmetinei programai ruoštis pradėjote jau prieš kelerius metus. Kokiems dalykams pasiruošimo metu skyrėte ypatingą dėmesį ir su kokiais iššūkiais susidūrėte?
Prie pirmosios paraiškos pradėjome dirbti dar 2011 m. Rašydami paraišką bendravome su daugybe menininkų ir kultūros sektoriaus atstovų. Taip pat ypatingą dėmesį skyrėme su tuo nieko bendro neturintiems regiono gyventojams. Rengėme viešus susitikimus, kurių metu skatinome juos pasidalinti savo viltimis dėl mūsų regiono ateities ir kurių metų uždavėme jiems klausimus: kodėl mums reikia pokyčių? Ko sieksime 2018 m.? Kokia turėtų būti Fryzija ir Leuvardenas 2028 m.? Atsižvelgdami į vietinių žmonių mintis, kūrėme programą savo paraiškai.
2013 m. rugsėjį mums iškovojus EKS titulą visas jėgas skyrėme programos įgyvendinimui ir žmonių įtraukimui. Žinoma, tuomet 2018 m. atrodė esą dar labai toli. Sudominti žmones tuo, kas įvyks dar tik po kelerių metų, buvo tikrai nelengva. Daugeliui tai tebuvo tolima, sunkiai suvokiama ateitis. Žiniasklaida ir vietiniai dienraščiai taip pat nespinduliavo pozityvumu. Jiems atrodė, kad tai tėra brangus, miglotais pažadais besižarstantis projektas. Žinoma, tai gan natūralu, nes tuomet mes dar tik dirbome prie projekto programos ir didelė dalis mūsų įdirbio didžiajai visuomenės daliai liko nematoma. Reiktų nepamiršti ir to, kad Fryzijos gyventojai atsargūs ir gana konservatyvūs žmonės. Tikimės, kad EKS titulas padės tai pakeisti ir atskleisti kitą mūsų pusę, mat mes taip pat esame darbštūs, kūrybingi ir išdidūs.
Žinoma, laikui bėgant neigiamą požiūrį pakeitė teigiamas. Turintiems idėjų žmonėms mes suteikėme galimybę jomis dalintis. Rengėme įvairius susitikimus, kurių metu aiškinome savo tikslus. Pamažu vis daugiau žmonių įsijungė į procesą. Kai kurie tapo projekto ambasadoriais (restoranai, viešbučiai, parduotuvės), kiti – savanoriais. Dar kiti siūlė ir ėmėsi įgyvendinti savo projektus.
Pranešime, pavadinimu „Kaip Leuvardenas išjudino dešimtis tūkstančių žmonių pozityviam optimizmui“, kurį skaitysite Kaune pirmąkart organizuojamame Europos kultūros sostinės forume, dalinsitės savo patirtimi įtraukiant žmones į projekto į „Leuvardenas-fryzija 2018“ veiklas ir pozityvaus aktyvizmo svarbą. Kada aktyvizmas tampa pozityviu? Ir kaip prie to gali prisidėti kiekvienas iš mūsų?
Kaip jau minėjau, dauguma Fryzijos gyventojų gan atsargūs. Mes nemėgstame kalbėti apie save ar apie tai, ką gebame. Mums priimtiniau praktiškai parodyti savo galimybes. Tačiau taip pasaulio, ar mūsų regiono, mes nepaversime geresniu. Mums reikėjo pokyčių. Žmonės, dažniausiai jaunimas, išvyksta gyventi svetur, nes miestai praranda savo patrauklumą, o kaimuose nyksta paslaugų pasiūla, uždaromos mokyklos ir parduotuvės. Kultūra vis menkiau finansuojama, randasi vis daugiau taisyklių ir suvaržymų, nyksta įvairovė, kultūrinį turizmą pamažu ištinka sąstingis. Supratome, kad jei neįsikišime, Leuvardenas ir visas Fryzijos regionas taps pilkas ir nuobodus. Todėl mums reikėjo, kad žmonės ryžtųsi veikti ir siekti pokyčių. Tikėjimo, kad viskas bus gerai, nebeužteko, reikėjo imtis iniciatyvos, siekiant užtikrinti ateitį mūsų regionui.
Kokia atmosfera mieste tvyro dabar?
Šių metų programą viešai paskelbėme 2017 m. spalį. Žmonių susidomėjimas ir noras prisidėti pastebimai išaugo. Dar prieš pradedant įgyventi 2018 m. programą, prie projekto vienaip ar kitaip jau dirbo 30 000 žmonių. Tačiau, šių metų sausio pabaigoje oficialiai prasidėjus EKS programai, ir miestui sulaukus tarptautinės ir vietinės žiniasklaidos dėmesio, žmonės ėmėsi dar labiau domėtis tuo, kas vyksta. Nepastebimai greitai pradėjo pildytis visi regiono viešbučiai, neįtikėtinai spėriai parduoti bilietai į renginius, miestą ir regioną užplūdo turistai. Visame regione juntamas itin pozityvus šurmulys, šiuo metu gyvename pačiomis geriausiomis nuotaikomis.
„Kaunas 2022“ dar tik pradeda savo pasiruošimą EKS metams. Ko palinkėtumėte projekto komandai?
Nepamirškite, kad iki 2022 m. laukia dar nemažas laiko tarpas. Palaikyti žmonių motyvaciją iki pat EKS metų nebus lengva. Tačiau būkite atviri ir nebijokite dalintis savo patirtimis su miestiečiais. Jūs tai darote pirmą kartą, todėl klysti – labai natūralu. Stenkitės į projekto įgyvendinimą įtraukti kaip galima daugiau žmonių visose įmanomose srityse. Bendradarbiaukite su politikais, parduotuvių savininkais, įvairiomis kultūros institucijomis. Tai pareikalaus nemažai laiko, tačiau tapę projekto ambasadoriais visi jie galės nemenkai padėti. Nepamirškite ir miesto bei rajono gyventojų, savo kaimynų ir mamų. Tik jų dėka EKS metai gali virsti sėkmingais. Vienintelis būdas juos sudominti – skirti pakankamai laiko susitikimams ir diskusijoms su jais. Labai svarbu miesto gyventojams paaiškinti projekto tikslus, įsiklausyti į jų nuomonę ir užtikrinti galimybę jiems dalyvauti projekte. Juk būtent jiems ir skirtas Europos kultūros sostinės titulas.
 
Europos kultūros sostinės forumas | Kauno Žalgirio arenoje | 2018 m. gegužės 18–19 d.
Programa ir pranešėjai: http://forumas.kaunas2022.eu
Globėjai: Kauno miesto savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė
Informaciniai rėmėjai: LRT,Kauno diena, 15min.lt,Kaunas Pilnas Kultūros,IQ