Dailės gurmanai kviečiami į Kauną – čia pirmą kartą pristatoma paroda „Modernizmo parafrazės“ iš privačių kolekcininkų sukauptų meno kūrinių.  „Ši paroda – pirma, tačiau viena iš daugelio galimų, kuri pristatoma viešai“, – sako Kauno modernaus meno fondo (KMMF) atstovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.

Didžiulį tapybos, grafikos ir skulptūros kūrinių rinkinį sukaupęs fondas šiai parodai atrinko dešimt žymių autorių iš didžiausios – tapybos – kolekcijos dalies.

Tai – Henriko Čerapo, Eugenijaus Varkulevičiaus–Varkalio, Ričardo Nemeikšio, Alfonso Vilpišausko, Raimundo Gailiūno, Arūno Vaitkūno, Antano Martinaičio, Vytauto Povilaičio, Laimos Drazdauskaitės ir Algio Skačkausko darbai.

Nuo balandžio 20-osios veikiančioje parodoje dešimt skirtingų tapytojų vizualiai pristato kolekcijos branduolį, atspindintį XX amžiaus tapybą.

Paroda bus eksponuojama dvi savaites, o į kolekciją gilinosi jos kuratorė Kristina Budvytė Genevičė, sugalvojusi parodos koncepciją.  Atrinkta dešimt autorių,  nusakančių XX amžiaus Lietuvos modernizmo kryptį, kurių kūriniai atspindi skirtingas modernistų kryptis ir grupuotes.

„Dešimt autorių ir maždaug aštuoniolika jų kūrinių, kurie formavo XX amžiaus dailės branduolį, o Kauno mokykla buvo labai įtakinga tiek tarpukariu, tiek sovietmečiu. Atrinkti darbai ir senesnės kartos tapytojų, ir jau jų mokinių.

Tai modernistinio judėjimo branduolys, kuris labiau pasireiškė abstrakcine, simbolistine, ekspresyvia tapyba. Vėliau būtent A.Vilpišausko mokiniai įkūrė grupę „Angis“, o tapytojai pasižymi drąsia, inovatyvia tapyba. Šios dailės krypties  aukso yra maždaug 1990 metai, kada jie drąsiai kūrė ir eksperimentavo. Tai – labai įdomūs, drąsūs to laikmečio darbai.

Beje, būtent Kaune  dar sovietmečiu dailininkai drąsiau reiškėsi, o V.Povilaitis maždaug 1960 metais nutapė pirmąją abstrakciją ir jis yra pirmasis Lietuvos abstrakcionistas. Tai metai, kai buvo primetami sovietinio realizmo kanonai, o į tokią tapybą buvo žiūrima keistai“, – sakė R.Andziukevičiūtė-Buzė.

Paroda veiks buvusiame Kauno viešbutyje „Baltija“. Parodos rengėjai pasirinko Pop upgalerijos koncepciją – kai nenaudojamos erdvės paverčiamos laikina galerija. Dvi savaites veiksiančioje parodoje vyks ir edukaciniai renginiai, susitikimai su tapytojais.

KMMF įsteigtas 2011 metais, jo veikla – meno edukacija ir sklaida, parama kūrėjams.

„Mes organizuojame parodas, leidžiame albumus ir kitaip prisidedame prie meno sklaidos. Fondą įsteigė gydytojas Giedrius Andziukevičius, kuris yra kolekcijos savininkas. Ateityje fondas planuoja tęsti meno sklaidos projektus, rengti parodas, tad ieškome naujų galimybių dirbti su jaunais, šiuolaikiniais menininkais ir prisidėti prie jų kūrinių sklaidos Lietuvoje ir užsienyje“, – sakė R.Andziukevičiūtė-Buzė.

Parodoje pristatoma tik dalis kolekcijos, kurią turi sukaupęs fondas. Iš viso kolekcijoje yra sukaupta 30 autorių per 150 darbų.

Bendresnį vaizdą susidaryti arba – priešingai – atskirai panagrinėti kiekvieną autorių bus galima KMMF kolekcijos internetinėje svetainėje (http://artkaunas.com), kuri pradės veikti atidarius šią pirmąją rinktinę KMMF parodą.

Pasak R.Andziukevičiūtės-Buzės, Lietuvos modernistinės dailės kolekciją svarbu pristatyti ir dėl to, kad Kaunas 2022 metais ruošiasi tapti Europos kultūros sostine.

„Norime prisidėti prie Kauno žinomumo didinimo tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, modernistinė Kauno tapyba – dar vienas Kauno modernizmo aspektas, nes kol kas labiau kalbama apie architektūrą. Tačiau modernistinė Kauno tapyba gali būti įdomi ne tik Lietuvoje“, – kalbėjo R.Andziukevičiūtė -Buzė.

 

„Kaunas 2022“ tarptautinių ryšių ir programų vadovė Ana Čižauskienė sako, kad prisidės prie modernistinės Kauno tapybos sklaidos ne tik Lietuvoje.

„Fondas yra sukaupęs ypatingą Kauno menininkų kolekciją. Ji pristato prie mūsų miesto ženkliai prisidėjusius reikšmingus kūrėjus, o privatūs kolekcininkai tokiu būdu taip pat prisideda prie miesto kūrėjų garsinimo.

 

Bendradarbiaudami su fondu, kitais partneriais, mūsų miesto kūrėjais, ieškosime galimybių prisidėti prie tarptautinio menininkų matomumo, surengti parodas kitose šalyse, taip pat plačiau juos pristatyti Lietuvoje. Galėtų vykti partnerystė su kitomis kultūros sostinėmis. Kol kas – tik mūsų bendravimo, partnerysčių pradžia, tad ir planai – preliminarūs.

Džiaugiamės ir palaikome kiekvieną iniciatyvą, kai prie kultūros ir meno puoselėjimo, prie menininkų garsinimo, kultūros, meno puoselėjimo prisideda privatūs kolekcininkai“, – sakė A.Čižauskienė.

Paroda buvusiame „Baltijos“ viešbutyje (Vytauto pr. 71) veiks iki gegužės 7 dienos, parodos atidarymas – balandžio 20 dieną, 18.30 val.