„Tarptautinę laimės dieną norėčiau praleisti su visais savo draugais – galbūt lauke, pasikeptume dešrelių“, – kvatoja olimpinė čempionė Rūta Meilutytė, sėdėdama tuščiame Kauno kino centre „Romuva“. Netrukus po mūsų pokalbio čia įvyko paskutinis dokumentinio filmo „Rūta“ seansas, o pati Rūta jau krovėsi lagaminus ir išvyko į JAV.
Viena pirmųjų projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorių, didžiąją dalį laiko praleidžianti užsienyje, baseinuose ir treniruočių salėse, išgirdusi apie tai, kad kovo 20-ąją Kaune bus pirmąkart švenčiama Tarptautinė laimės diena, sutiko skirti keliolika minučių tam, kad motyvuotų kiekvieną kaunietį pabandyti gyvenime paieškoti laimės netikėtose vietose. Kad ir kino salėje! O neradus čia, jokiu būdu nesustoti.
Ar šiuo metu jautiesi laiminga?
Taip, labai. Pastaruoju metu tam įtakos turi ką tik pasirodęs filmas „Rūta“, kurį kūrėme su Roku Daruliu ir Ronaldu Buožiu. Tai man labai didelis pasiekimas, tokio didelio laimės, žmonių palaikymo, žinučių, atsiliepimų antplūdžio po jo nesitikėjau. Iš to „pasikroviau“ labai daug energijos ir esu be galo laiminga. Šis projektas man buvo labai svarbus.
Ar žmonių palaikymas po filmo kitoks, negu po pergalių?
Šiek tiek kitoks. Žmonės pamatė mane ne tik kaip plaukikę, kaip iki šiol, bet ir kaip žmogų, asmenybę. Pamatė, kuo yra panašūs į mane. Sulaukiau daug atviro ir nuoširdaus palaikymo.
Kas tave motyvuoja nesustoti? Nebaigti karjeros, galų gale nepakeisti sporto šakos ir likti plaukime?
Einant laikui motyvacijos būdai keičiasi. Šis sportas man labai patinka, plaukimas leidžia man save išreikšti taip, kaip noriu. Man patinka siekti aukštų rezultatų ir tikrinti savo ribas. Mane skatina tikslai, kurių dar nepasiekiau, ir kuriuos noriu pasiekti iki savo karjeros pabaigos. Žinau, kad ji nesitęs amžinai, tai ir motyvuoja.
Kas yra didesnė laimė – ėjimas link finišo, tikslo siekimas, ar pati pergalė?
Kelias iki pergalės dažnai būna labai nepatogus, skausmingas ir sunkus. Kai pagalvoji, tuo pačiu jis atneša ir daugiausiai laimės bei patirties. Stengiuosi vertinti ir procesą, ir rezultatą.
Ar tu laiminga dėl to, kad Lietuvoje šiandien tikrai daugiau vaikų, ir net suaugusiųjų, mokosi plaukti?
Tikrai! Įkvėpti kuo daugiau žmonių pradėti sportuoti visuomet buvo viena mano svajonių. Tiesiog išmokti plaukti! Juk tai paprasčiausias saugumas. Norisi, kad liūdna statistika Lietuvoje pagerėtų, kad mažiau žmonių prarastų artimuosius vandenyje.
Kaune jau kuris laikas esi viešnia. Bet retai grįžtant labai gerai matosi, kaip miestas keičiasi! Taigi kaip Kaunas keičiasi Rūtos akimis?
Galiu pasakyti, kad keičiasi sparčiai. Kaskart grįžusi atrandu naujų dalykų, džiaugiuosi, kad miestas juda į priekį, jame jaučiama gyvybė. Grįžti tikrai smagu.
Laimės dienos programa
