Šį tyrimą paskatino Kauno miesto ir rajono dalyvavimas konkurse dėl 2022 m. Europos kultūros sostinės vardo ir siekis išsiaiškinti kultūrinį klimatą skirtingose miesto ir rajono teritorijose. Apklausa buvo atliekama gyvai, visuomeninių renginių ir bendruomenių susibūrimų metu („KEKS bendruomenių laboratorija“ Kauno rudens mugėje, Šančių mikrorajono bendruomenės šventėje „Šančinės“, kt.), apklausiant gyventojus gyvai (už pagalbą dėkojame KEKS savanorių komandai, VDU Menų fakulteto ir viešosios komunikacijos studentams), o taip pat virtualiai (nuoroda į virtualią apklausos anketą).
Viso į apklausos anketos klausimus atsakė 1473 respondentų, iš jų 76% – moterys ir 24% – vyrai. Respondentų amžiaus grupės: 8% – nepilnamečiai, 31% – 18-30 m. jauni žmonės, 41% – 31-50 m., 16% – 51-64 m., 5% – vyresni nei 65 m. Apklausoje dalyvavo visų 11 Kauno miesto seniūnijų gyventojai (Aleksoto – 90, Dainavos – 177, Eigulių – 138, Gričiupio – 48, Centro – 154, Žaliakalnio – 176, Panemunės – 42, Petrašiūnų – 67, Vilijampolės – 51, Šilainių – 176, Šančių – 141), o taip pat įvairių Kauno rajono seniūnijų (Garliavos s. – 87 ir kitų seniūnijų – 126) gyventojai.
Žemiau pateikiami apklausos atsakymų apibendrinimai.
KULTŪROS, SOCIALINIAI IR EDUKACINIAI CENTRAI SENIŪNIJOSE
37,1% respondentų atsakė nesinaudojantys jokiais jų rajone esančiais socialiniais, kultūriniais ar edukaciniais centrais (atmetus Centro seniūnijos atsakymus, gyventojų dalis išauga iki 42%, o skaičiuojant tik centro seniūnijos gyventojų rezultatus – neaktyviųjų procentas sumažėja iki 12,8%). Pastebima, kad gyventojai, neseniai apsigyvenę seniūnijoje (prieš 1-5 m.) bei jaunimas (18-30 m.) taip pat linkę mažiau naudotis minėtų centrų paslaugomis – atitinkamai 53,6% ir 53% atsakė nesinaudojantys jokiais kultūros, socialiniais ar edukaciniai centrais savo seniūnijoje.
Besinaudojančių kurio nors tipo centrais miestiečių dalis apklausoje – 62,9%. Gyventojų, besilankančių savo rajone esančiuose socialiniuose, kultūriniuose ar edukaciniuose centruose tarpe, populiariausios įstaigos – biblioteka (42,5%), mokykla arba darželis (28,2%), rečiau minimi bendruomenės arba kultūros centrai (12,5%), muziejai (8,2%), dienos centrai (2,1%) ir kitos įstaigos. Šias atsakymų tendencijas greičiausiai sąlygoja gerai išvystyti Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos (20 teritorinių padalinių ir 5 specializuoti skyriai) ir Kauno rajono viešosios bibliotekos tinklai bei ne taip tankiai išsidėstę kultūros centrai (pvz., visame Šilainių mikrorajone yra tik viena nekomercinė laisvalaikio erdvė – Šilainių biblioteka, tenkanti 55 tūkst. šilainiškių) ir muziejai (daugelis jų įsikūrę miesto centre, nedidelė dalis – Žaliakalnyje bei keletas kitose miesto ir rajono seniūnijose).
Apklausoje respondentai įvertino seniūnijose veikiančius kultūros, socialinius ir edukacinius centrus pasiūlytose vertinimo skalėse:
39,3% manė, kad jie skatinantys veiklą, 25,7% – jog nuobodūs, likę 35% vertino vidutiniškai;
44,9% respondentų manė, kad šie centrai yra jaukūs, 23,4% – kad nejaukūs, likę 31,7% vertino vidutiniškai;
52,5% respondentų tvirtino, kad jie atviri, 19,8% – uždari, likę 27,6% vertino vidutiniškai;
37,1% manė, kad šie centrai yra įtraukiantys, 24% – atstumiantys, likę 38,9% vertino vidutiniškai;
41,4% teigė jaučiantys, kad šie centrai yra savi, o 23,4% – kad svetimi, likę 35,2% vertino vidutiniškai.
Klausimuose apie seniūnijose organizuojamas veiklas, respondentai atsakė manantys, kad:
veiklos jų seniūnijoje yra bendruomeniškos – 33,5%, individualios – 35,5%, 31% vertino vidutiniškai;
34.1%, kad veiklos yra įdomios, 33,8% – neįdomios, 32,1% vertino vidutiniškai;
35,5% mano, kad veiklos yra tradicinės, 31,1% – kad momentinės, 33,4% vertino vidutiniškai.
KULTŪRINIS AKTYVUMAS MIKRORAJONUOSE
Didžioji dauguma respondentų atsakymai byloja, kad kultūrinis gyvenimas jų seniūnijoje jiems atrodo pernelyg skurdus. 62,1% apklausos dalyvių teigė turintys išvykti iš savo mikrorajono, norėdami praleisti laisvalaikį ir 62,7% nepritarė teiginiui, kad kultūrinis gyvenimas jų rajone yra toks pat įdomus kaip kitur mieste. Daugelis nurodė manantys, kad jų rajone juntamas renginių trūkumas (68,4%). Didžioji dalis respondentų juos dominančius renginius randa tik Kauno centre (67,4%), tačiau mano, kad jų rajonas galėtų būti puiki vieta kūrybinėms veikloms (55,8%).
KAIMYNYSČIŲ AKTYVUMAS
Daugelis respondentų mano, kad jie yra asmeniškai atsakingi už savo kaimynystės gyvavimą (62% tam pritaria), nemaža dalis respondentų (49,4%) nurodė pabendraujantys su savo kaimynais asmeninėmis temomis, rečiau – pasisvečiuojantys vieni pas kitus namuose (37,1%), tačiau didžioji dalis apklausos dalyvių nemano esantys aktyvūs savo bendruomenėje (53,1%) ir su kaimynais nesusitinka pabendrauti viešosiose erdvėse (64,6%).
50,5% respondentų per pastaruosius metus sudalyvavo bent viename kaimynų susirinkime (46,9% teigė nedalyvavę, dar 2,6% negalėjo atsakyti į klausimą), tačiau bendruomeniniuose renginiuose ar susibūrimuose respondentai dalyvauja rečiau: 34,2% pasisakė dalyvavę bent viename bendruomeniniame renginyje per pastaruosius metus (63,7% nedalyvavo, 2,1% negalėjo atsakyti į klausimą).
VIETOS APLINKA, VIEŠOSIOS ERDVĖS IR ARCHITEKTŪRA
Vertindami savo seniūnijos aplinkos ir viešųjų erdvių kokybę, respondentai pasisakė taip:
47,5% respondentų jų gyvenamos vietos aplinka yra patraukli, 32,2% ji nuobodi, likę 20,3 vertino vidutiniškai;
52,6% manė, kad ji tvarkinga, 21,5% – netvarkinga, likę 25,9% vertino vidutiniškai;
37,2% respondentų ji atrodo spalvinga, 36,7% – pilka, likę 26,1% vertino vidutiniškai;
53,1% ji atrodo patogi, 21,9% – nepatogi, 25% vertino vidutiniškai.
SPECIFINIAI ATVEJAI
Iš 11 miesto seniūnijų atsakymais labiausiai išsiskyrė kelios – Vilijampolės ir Centro.
Vilijampolės atvejis bendrame statistiniame fone rodo ženkliai didesnį nei vidutinis gyventojų nepasitenkinimą esama kultūrine pasiūla ir aplinka. Apie rajone esančius kultūros, socialinius ir edukacinius centrus net 61% respondentų atsakė manantys, kad jie yra nejaukūs, 53,7% – kad šie centrai yra uždari, 55% teigė, kad jie yra labiau atstumiantys, nei įtraukiantys. Reflektuodami savo gyvenamą aplinką, 67,5% respondentų atsakė, kad ji nuobodi, 56,4% – jog ji pilka. Net 81% pritarė teiginiui, kad norėdami praleisti laisvalaikį jie dažnai turi išvažiuoti iš savo rajono ir 87,5% pritarė, kad jų rajone trūksta kultūrinių renginių.
Centro seniūnijos gyventojų nuomonė apie kultūrines paslaugas jų rajone – kur kas aukštesnė nei kitų rajonų. Tai patvirtina bendrą apklausos dalyvių nuomonę, jog centre vyksta didžioji dalis miestiečiams įdomių renginių. Tik 21,5% centre gyvenančių respondentų teigė turintys išvykti iš savo rajono, norėdami praleisti laisvalaikį. 21,9% jų manė, kad jų rajone galėtų vykti daugiau kultūrinių renginių. 59,7% pritarė teiginiui, kad juos dominančiais renginiais išsiskiria tik jų, Centro, seniūnija. Vertindami savo rajone esančius kultūrinius, edukacinius ir socialinius centrus, 54,9% teigė, jog jie yra skatinantys veiklai, 57% – kad jie atviri. Centro gyventojai palankiau vertina savo gyvenamą aplinką: 76,5% vertiną ją kaip patrauklią.