Apdovanojimus pelnęs fotografas ir kuratorius Richard Schofield, Lietuvoje gyvenantis nuo 2001 m., į Kauną atvyko 2013 m. rugsėjį. Londono menų universiteto absolventas, įkūręs tarptautinį litvakų fotografijos centrą Kaune ir 2014-aisiais metais Sugiharos fondo Tolerancijos žmogaus titului nominuotas pašnekovas pasakoja apie nepatogias miesto istorijas ir kaip Kaune galėtų atsirasti kūrybos, atminties ir švietimo centras.
Pirmąkart į Lietuvą atvykote prieš 15 metų. Kodėl pasirinkote šią šalį ir kodėl čia likote?
Lietuva pasirinko mane. Vėlyvam 9-ajame deš., gyvenau Kuboje ir buvau dokumentinių filmų kūrėjas. Kartą Rumunijoje, ieškodamas medžiagos vienam filmui, užsukau į naktinį barą. Buvo 1999-ųjų spalis. Buvau ten su žmogumi, kuris tuo metu dirbo vienoje lietuviškoje įmonėje. Pajuokavome, kad turėčiau parašyti ką nors apie Kubą. Aš juokais taip ir padariau ir nusiunčiau tai tam asmeniui, o jis savo darbdaviams. Šie pradėjo man skambinti ir siūlyti darbą. Taip atsidūriau Lietuvoje.
Jau kurį laiką gyvenate Kaune. Čia jau spėjote įgyvendinti kelis projektus, o dabar turite planų ir Žemuosiuose Šančiuose. Papasakokite daugiau apie savo būsimus projektus.
Kaune gyvenu beveik 3-ejus metus. Pernai čia įkūriau nevyriausybinę organizaciją „Tarptautinis litvakų fotografijos centras“. Jau įgyvendinome kelis projektus, tačiau didžiausias jų šiuo metu stovi man už nugaros. Tai Šančių sinagoga, pastatyta 1932 m. Šiuo metu ji tuščia, priklauso valstybei ir griūna. Bandome ją nupirkti paversti kultūriniu bendruomenės centru. Tai bus erdvė, kurioje bus rengiamos šiuolaikinės parodos, koncertai ir t.t. Mūsų tikslas – įtraukti bendruomenę, todėl kviesime čia vietinius žmones užsiiminėti įvairia veikla.
Kaip vyksta bandymai sinagogą nupirkti?
Kaip ir viskas Lietuvoje – lėtai. Tačiau jau turime visapusišką palaikymą iš Kauno ir Lietuvos paveldo departamentų. Taip pat dirbame su Šančių bendruomene, kad ir ši mus palaikytų. Visai tikėtina, kad mums pavyks ją nupirkti. Šiuo metu Kaune verda ginčai dėl atminties vietų. Mums tai puiki proga pateikti savo argumentus ir imtis kultūros projektų.
Girdėjome, kad šiuo metu ruošiatės keliems renginiams?
Rugsėjo 17-23 dienomis minėdami 75-osios Kauno geto įkūrimo metines atidarome parodą minėtoje sinagogoje (Sodų g. 36, Kaunas), kur girdėsime ir elektroninės muzikos kūrinį „Kauno rekviem“. 75 metų trukmės muzikos takelį sukūrė ukrainiečių kompozitorius Anton Degtiarov. Šį projektą įkvėpė atsitiktinai atrastos ir išsaugotos litvakų šeimos nuotraukos, kurios 1944-aisiais buvo slapta išgabentos iš Kauno geto. Tarp nuotraukų rasti dokumentai atskleidė šios šeimos ryšį su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir muzika, todėl norėjau pagerbti jų atminimą muzikiniu projektu. Kviečiu kauniečius dalyvauti ir rugsėjo 23 d., 19-21 val. Kauno kultūros centre „Tautos namai“ vyksiančioje akcijoje, kur bus garsiai skaitomi žuvusių Kauno žydų vardai. Daugiau informacijos apie visus 6-ių dienų renginius galite rasti www.litvakphoto.org
Esate Tarptautinio litvakų fotografijos centro įkūrėjas. Koks šio centro tikslas?
Mūsų tikslas – prisiminti. Pagrindinės mūsų veiklos – išlaisvinimas ir įsitraukimas. Tai reiškia, kad svarbios yra daugelis kultūrų. Įsitraukimas neatsiejamas nuo bendruomenės, todėl daug dirbame su jaunais žmonėmis.
Daugumoje Jūsų projektų nagrinėjama nepatogios įvairių Europos miestų istorijos tematika. Kodėl svarbu kalbėti apie skausmingus ir kontraversiškus mūsų istorijos etapus?
Svarbu kalbėti apie istoriją, nesvarbu ar ji patogi, ar nepatogi. Litvakų istorija siekia 700 metų ir didelė jos dalis gan gera. Kaune nuo 1940-ųjų iki 1944-ųjų buvo nužudyta beveik ketvirtadalis to meto miestiečių – apie 40 000 žmonių. Tačiau apie tai nekalbama. Turėtume pradėti apie tai kalbėtis.
Kuo, Jūsų akimis, ypatingas Kaunas ir jo apylinkės?
Kauno istorija gana išskirtinė. Įvairovė taip pat labai svarbi. Sovietinis periodas buvo viena didžiausių miesto tragedijų, kuri sujaukė daugelį dalykų, tačiau Kaunas ir vėl virsta daugiakultūriu miestu. Universitetai priima vis daugiau studentų iš užsienio.
Kaunui kandidatuojant tapti Europos kultūros sostine 2022-ais metais, kokios stipriosios ar potencialios šio miesto pusės?
Miestas stiprus dėl savo istorijos ir infrastruktūros – tiek kultūros institucijų gausos, tiek oro uosto. Kaunas – patogus miestas, viskas yra netoliese. Daugelis tuščių pastatų laukia, kol bus paversti į didžiulius kultūros ir verslo veiklos centrus. Ir žmonės gana draugiški. Vilkiu švarką rugpjūtį, bet iš esmės tai puiki vieta.
Video: Marius Paplauskas
