Pastaruosius kelis mėnesius Kauną lydėjo keli ryškūs sėkmės ženklai. Gruodžio mėnesį Kaunas buvo įtrauktas į Unesco dizaino miestų tinklą, o prasidėjus metams laimėjo Nacionalinio mokslo centro konkursą. Tačiau prieš akis – dar didesni iššūkiai. Rengiama paraiška įtraukimui į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, siekiama Europos kultūros sostinės titulo 2022 metams. Kokios naudos miestui duotų pastarasis titulas, ir ko galima tikėtis Kauną paskelbus Europos kultūros sostine?
Europos kultūros sostinės programa pradėta rengti 1985 metais. Idėją sukurti platformą, padedančią atskleisti Europos kultūrų įvairovę inicijavo tuometinė Graikijos kultūros ministrė, garsi aktorė Melina Mercouri. Per daugiau nei 30 metų programa kokybiškai išaugo ir tapo vienu pavyzdinių Europos Sąjungos projektų. Kultivuojant kultūrą siekiama aktyvinti miestų regeneracinius procesus, turizmą, tarptautinę miestų integraciją.
Kasmet kultūros sostinės titulas yra suteikiamas dviems dviejų Europos Sąjungos šalių miestams. Nominuotas miestas yra paskelbiamas likus 5-7 metams iki kultūros sostinės metų, nes programos gairės miestus skatina sostinės programą pasitelkti kaip integralią priemonę ilgalaikių miesto strateginių tikslų įgyvendinimui. Europos kultūros sostinės programa įprastai remiama nacionalinės, regioninės, savivaldybės valdžios institucijų ir Europos Sąjungos. Ne paslaptis, kad šios programos akumuliuoja didelius biudžetus, o atliktos ankstesnių kultūros sostinių programų stebėsenos rodo sugeneruotą ekonominę naudą, kuri 6-8 kartus viršija investicijų dydį, taip pat darbo vietų prieaugį, naujai pritrauktus investuotojus, ženkliai padidėjusius turistų srautus.
Idėją kandidatuoti dėl Europos kultūros sostinės titulo į Kauną atvežė vietos kultūros operatoriai, kuriuos palaiko miesto savivalda. Iniciatyvinę komandą sudaro įvairių sričių – sporto, istorijos, meno, žurnalistikos, filosofijos – atstovai, o paraiškos rengimą koordinuoja specialiai įsteigtas skyrius Kauno kultūros centre „Tautos namai“. Šių metų gegužę pateikę paraišką, atėjus vasarai rengėjai pristatys ją iš Europos institucijų deleguotų atstovų sudarytai tarptautinei komisijai. Tačiau konkursas tuo nesibaigs. Įveikus pirmąjį etapą, bus skirta laiko paraiškos redagavimui ir projektų detalizavimui atsižvelgiant į žiuri pateiktus komentarus. Tikėtina, kad komisijos sprendimas dėl to, kuriam iš Lietuvos kandidatuojančių miestų skirti šį titulą, bus paskelbtas 2017 metų pradžioje, peržiūrėjus kandidatų pateiktus detalizuotus siūlymus. Iki tol tęsis miesto analizė, refleksijos, kūrybinių idėjų generavimas, kuris vienam tikslui sujungia daug organizacijų, bendraminčių ir už miesto vystymą atsakingų asmenų.
Jau dabar į paraiškos rengimą, programos planavimą yra įsitraukę daugiau kaip 50 vietos kultūros, sporto, bendruomeninių organizacijų, menininkų ir tarptautinių partnerių, suorganizuota apie 70 susitikimų ir viešų diskusijų su miesto bendruomene ir tarptautiniais partneriais. Tai įrodo, kad jau titulo siekimas skatina organizacijas peržiūrėti savo veiklą, plėsti partnerių ratą ir bendradarbiauti. Programa turėtų suaktyvinti ir regiono kultūrinius ryšius – Kaunas į Europos kultūros sostinės titulą pretenduoja kartu su Kauno rajono savivaldybe. Taip pabrėžiamas aktyvesnio kultūrinio bendradarbiavimo poreikis ir bendra upių tema.
Diskusijų metu gimė paraiškos šūkis – „ConTEMPOrary Capital“. Juo atsispiriama nuo istoriškai nulemto ir Kauno miesto sinonimu tapusio „laikinosios sostinės“ pavadinimo, bet žengiama toliau, teigiant, jog pozityvioji miesto tapatybė neužstrigo aname šimtmetyje – ją kuriame dabar. Mes žinome, kad Kaunas yra buvęs ir bastionu, ir pirklių miestu, jam buvo suteiktas tvirtovės titulas (tvirtovė niekuomet taip ir nebuvo išnaudota pagal paskirtį), vėliau sekė du nepriklausomybės dešimtmečiai perėmus sostinės vaidmenį, nors nuo pat pradžių buvo suvoktas jo laikinumas. Po karo iš modernaus europietiško miesto Kaunas virto technokratiniu, industriniu centru. Kiekvienas šių laikmečių paliko savitą pėdsaką kolektyvinėje atmintyje ir yra apgaubtas legendų. Kitaip tariant, mes žinome, kas mes buvome, bet ne visai suprantame, kas esame šiandien ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl Kaunui reikia Europos kultūros sostinės titulo titulo.
Toliau formuojant programą ieškoma stiprybių, galinčių padėti išspręsti miesto iššūkius. Pavyzdžiui, šiandien vienas pagrindinių Kauno rūpesčių – gyventojų skaičiaus mažėjimas. Potencialas didelis – apie 1200 kasmet studijas baigiančių kūrybinių industrijų specialistų, tačiau daugelis jų, baigę studijas, miestą palieka. Todėl programos turinys orientuojamas į jaunimo užimtumą, kūrybinių industrijų plėtros skatinimą ir naujo kultūrinio miesto tempo formavimą, kuris padėtų žmonėms iš naujo įsimylėti savo miestą ir stiprintų emocinį prisirišimą. Daugelį miestiečių jaudina ir garsiųjų Kauno modernizmo pastatų likimas – ne vienas svarbus tarpukario architektūros objektas buvo apleistas. Turime ieškoti būdų juos išsaugoti, kūrybiškai pritaikyti.
Kokie miesto šansai pelnyti kultūros sostinės vardą? Žiuri vertins ne tik parengtos programos koncepciją ir kokybę, bet ir pragmatiškesnius aspektus – miesto infrastruktūrą ir planuojamą jos plėtrą, kultūrinių paslaugų pasiūlą, galimybes pasitikti didelius atvykstančių turistų srautus, esamus ir būsimus ryšius su kitais Europos miestais ir organizacijomis.
Iš esmės Europos kultūros sostinės programa turi tapti įrankiu pagerinti esamą kokybę – atgaivinti pastaruoju metu apleidžiamus modernistinius, vėlesnių laikotarpių industrinius pastatus, plačiau atverti muziejų duris lankytojams, sujungti miesto operatorių jėgas bendroms veikloms ir siekiams, atgaivinti miesto daugiakultūrę, daugiabriaunę istoriją ir atmintį, grąžinti Kauną į Europos žemėlapį.
Teksto autorė: Ana Čižauskienė
Foto: Remis Ščerbauskas