Kaunas – miestas jungiantis tiek išvykstančius, tiek grįžtančius

Fotografas R. Ščerbauskas
Fotografas R. Ščerbauskas

Tarptautinės pasaulio lietuvių profesionalus jungiančios organizacijos „Global Lithuanian Leaders“ (liet. „Globalios Lietuvos lyderiai“) vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė įsitikinusi, kad Lietuva, kur kas didesnė, nei ją apibrėžia valstybės sienos ir, kad tarptautiniu mastu dalindamiesi vertingomis žiniomis, galime puoselėti globalios Lietuvos veidą. Pokalbis apie po pasaulį pabirusius Lietuvos ir Kauno talentus, įvairialypę Kauno kultūrą ir jos potencialą.

Esate organizacijos „Global Lithuanian Leaders“ vadovė. Papasakokite daugiau apie organizacijos veiklą. Ar daug lietuvių, gyvenančių užsienyje, save sieja su Lietuva ir nori dalintis profesinėmis žiniomis, įgytomis svetur?

„Global Lithuanian Leaders“ – tai lietuvių profesionalų pasaulyje tinklas, jungiantis jau beveik 1000 narių iš 45 valstybių. Man didelė garbė būti šios organizacijos dalimi, nes kiekvieną dieną sutinku daugybę puikių ir talentingų žmonių, mylinčių Lietuvą ir miestą iš kurio yra kilę. Šie žmonės pasirengę daug nuveikti Lietuvos gerovei. Jie į mūsų šalį atveža potencialius investuotojus, pataria Lietuvos verslininkams, kaip patekti į tarptautines rinkas, moko jaunimą, planuoti savo karjerą ir mąstyti globaliai. Būdami sėkmingais savo srityse, jie tampa pačiais geriausiais mūsų šalies ambasadoriais ir prisideda prie jos vardo garsinimo.

Kas Jūsų akimis yra globali Lietuva? Ar tokia Lietuva jau egzistuoja ar jos dar reikia siekti?

Lietuvą su pasauliu jungia daugybė šviesių žmonių. Jie – svarbi mūsų šalies dalis, kad ir kur bebūtų. Žinoma, egzistuoja visokių nuomonių, apie tai, kaip ir apie bet kokį objektą ar reiškinį, galima diskutuoti. Daugelis netiki globalia Lietuva, mano, kad išvykę žmonės palieka mus ir nebenori turėti jokių ryšių su Lietuva. Tačiau dažnai yra visai kitaip. Didžioji dalis palaiko ryšį su artimaisiais, aktyviai kuria Lietuvos labui, prisideda prie ekonominės gerovės kūrimo, grįžta ir dalinasi svetur įgyta patirtimi. Mūsų šalis nesibaigia ties valstybės sienomis ir yra kur kas didesnė. Svarbu turėti ambicijų ir puoselėti vienybę, kurios kartais truputėlį trūksta.

Ar Kauną taip pat laikote globaliu miestu?

Kaunas, be abejonės, yra globalus miestas. Pirmiausiai, jis į pasaulį yra paleidęs labai daug talentingų, savo srityje pripažintų žmonių, gerbiamų profesionalų, menininkų, kūrėjų, nepamiršusių savo gimtojo miesto ir besinešiojančių jį savo širdyse. Taip pat, Kaunas pritraukia įvairius tarptautinius atlikėjus, menininkus, studentus, verslininkus, globalius lietuvius, kurie grįžta ir dalinasi savo praktine patirtimi ir žiniomis. Tai Lietuvos širdyje įsikūręs miestas, jungiantis išvykstančius ir grįžtančius.

Kaunas – Jūsų gimtasis miestas. Kaip apibūdintumėte Kauno kultūrą?

Gimiau ir užaugau menininkų šeimoje, mano tėtis – tapytojas, močiutė – juvelyrė. Todėl Kauno kultūra man atrodo beprotiškai įvairi. Čia vyksta daugybė festivalių, parodų, gatvės meno ir kitų bendruomeninių iniciatyvų, kurios vis labiau puošia miesto veidą.

Kaunas nėra nuobodus, todėl man ir patinka. Už kiekvieno kampo, galima pamatyti kažką, kas stebina, piktina ir džiugina. Tai visomis prasmėmis kultūringas miestas.

Ar daug šiame mieste karjeros perspektyvų jaunimui?

Kas ieško, tas randa, tačiau kiekvienas miestas, kaip ir bet kuri įmonė, turi rūpintis savo talentais. Šiandien šalys konkuruoja ne savo gamtiniais ištekliais, o kuriančiais talentais, kurie yra pagrindinis ekonomikos variklis. Tokie miestai, kaip Kopenhaga, Amsterdamas, Stokholmas, Paryžius, Londonas, kuriuose vyksta amžinas judėjimas, yra labiau pastebimi. Kaunas, kaip ir Vilnius, dar turėtų pasistengti, kad atkreiptų talentų, ypatingai tarptautinių, dėmesį. Kaune daug kitataučių studentų, tačiau dar daug ką reiktų nuveikti, norint pritraukti jų daugiau.

Jaunimui, žengiančiam pirmuosius žingsnius savo karjeros kelyje, aš, visų pirma, palinkėčiau rinktis širdžiai artimą veiklą, nes vėliau strigus nemėgstamoje veikloje, labai sunku žengti žingsnį atgal. Baigus mokyklą galima padaryti metų pertrauką. Toks, šiandien madingu jau tapęs, sprendimas leidžia apsvarstyti, kokią studijų programą rinktis, nebijant nei tėvų, nei visuomenės spaudimo.

Po studijų tikrai verta pagalvoti apie savanorystės metus. Tai puikus būdas pasitikrinti, kas įdomu ir susikurti savo būsimą profesionalų tinklą. Svarbu turėti kantrybės, nes šiandien mes visi esame mažiau kantrūs, norime, kad viskas greitai veiktų ar atsitiktų.

Esate projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorė. Kaip Kauną įsivaizduojate po kelerių metų? Kokios miesto stiprybės šiandieną ir ką miestas dar turėtų padaryti, kad 2022-aisiais taptų kultūros sostine?

Kauną stipriu paverčia jame gyvenantys ir kuriantys žmonės. Čia daug kultūrinių industrijų studentų, menininkų, kultūros vadybininkų, todėl terpė kultūrai kurti ir vystyti tikrai yra. Belieka, tik miesto valdymo lygiu integruoti kultūrą į skirtingas viešąsias erdves. Tai galima padaryti suburiant jaunus, aktyvius žmones, kurie nori kažką daryti, ir patikint skirtingas miesto erdves į jų rankas.

Šiandien, kai sutvarkyti namai, gatvės, stikliniai dangoraižiai ir t.t. jau tapę pasauliniu standartu, nustebinti galima tik autentiškumu, o jį kuria kūrybingi žmonės. Jeigu pavyktų skirtingas Kauno erdves patikėti būtent tokiems žmonėms ir viešosiose erdvėse integruoti visiškai idėjinius, beprotiškus sumanymus, Kaunas taptų išskirtiniu Europos miestu. Pamažu tai jau vyksta.

Palikite komentarą

Jūsų el. pašto adresas viešai nebus skelbiamas