Programos Kaunas 2022 prioritetai ir kryptys

Kauno centriniame pašte pirmadienio rytą vyko spaudos konferencija, kurios metu programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda, atstovaujama Virginijos Vitkienės, Anos Čižauskienės, Leonido Donskio ir Ryčio Zemkausko, bei Kauno vicemeras Simonas Kairys pristatė programos prioritetus ir su programos paraiškos rengimu susijusias aktualijas.

Vienas iš svarbiausių „Kaunas – Europos Kultūros sostinė 2022“ programos prioritetų – įtraukti visus Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojus kuriant ir įgyvendinat įvairias veiklas ir iniciatyvas. Programos rengimo vadovė Virginija Vitkienė pabrėžė, kad tai ne kultūriniam elitui, o visai miesto bendruomenei skirta programa, kurios metu siekiama mažinti atskirtį, stiprinti pilietiškumą, bendruomeniškumą, pagarbą, savanorystę ir atsakomybę už savo aplinką. Dar vienas iš programos prioritetų ir tikslų – išryškinti gausią Europos kultūrinę įvairovė, tarptautiniu mastu skatinant kultūros ir meno kūrinių mobilumą.

„Sutikau dalyvauti kultūros sostinės paraiškos rengimo procese, nes man labai nepatinka, kai Kauną vadina laikinąja sostine. Šis žodžių junginys jau yra labai atgyvenęs. Mes turime puikią sostinę Lietuvoje, o Kaunas kaip laikinoji sostinė savo pareigą tėvynei jau atliko, dabar laikas jam pabūti savimi, pagalvoti, ko miestas nori pats“ – teigia vienas iš programos rengėjų, žurnalistas Rytis Zemkauskas. Pabrėždamas, kad atsispiriant nuo įvairių mūsų miesto tapatumui svarbių istorinių momentų, ypač – nuo tarpukario (laikinosios sostinės / temporary capital), kuris ne tik dinamiškiausias ir moderniausias, bet ir nostalgiškiausias, šia programa siekiama sukurti ir įtvirtinti Kauno kaip modernaus, progresyvaus, pilno kultūros, mokslo ir inovacijų miesto tapatumą

„Contemporary Capital“ – tokiu pavadinimu ir šaukiniu Kaunas siūlo unikalią kultūros programą 2022-iems. Šis daugiasluoksnis pavadinimas, leidžia akcentuoti daugybę su programos tikslais susijusių temų. Priešdėlis „con“ lotynų kalboje reiškiantis „su“ programoje stiprina bendruomeniškumo idėjas. Koncepcijoje taip pat išskiriamos šios sudėtinės žodžių dalys kaip Temporary versus Contemporary (laikinas versus šiuolaikinis), Tempo – kaip naujo kultūrinio tempo mieste sukūrimas, Capital koncepcijoje naudojamas ne tik sostinei kaip reikšmingam, sprendimus priimančiam administraciniam šalies centrui, apibrėžti, bet ir kaip kapitalas (žmogiškasis, kūrybiškasis, laiko, ekonominis). Šias kapitalo formas siekiama išskleisti keturiose programų kryptyse.

conFLUENCE / SANTAKA – įvairių meno ir mokslo, kultūros ir technologijų, verslo, inovacijų bendradarbiavimo projektai, tarpinstituciniai bendradarbiavimo projektai, tarptautinės partnerystės ir nauji kūriniai, pasikeitimai, meno rezidencijos;
conFUSION / PAINIAVA – nepatogios, nepelnytai užmirštos temos: atminties aktualizavimas (žydų kultūra ir atmintis, carinės imperijos ir sovietmečio palikimo analizė, naujos fortų, tarpukario ir industrinės architektūros paveldo išnaudojimo galimybes aktualizuojantys ir paveldą įveiklinantys projektai);
conTEMPOrary / TEMPAS – dizaino, kūrybinių industrijų projektai, festivaliai, generuojantys naują kultūrinį tempą mieste ir kuriantys kokybiškesnę ir dinamiškesnę kultūros pasiūlą. Sportas, laisvalaikis, maratonas, dviračių takai ir kt.
CONSCIOUSNESS / SĄMONĖ – bendruomenių įtraukimas, svetingumo ir maisto kultūros projektai, pilietiškumo stiprinimas, moksleivių, studentų, senjorų įtraukimas, aktyvus dalyvavimas, savanorystė.

Pasak programos vadovės Virginijos Vitkienės, 2022-aisiais metais šalia pagrindinių programos krypčių ir daugybės projektų bei iniciatyvų, planuojami ir keturi pagrindiniai metų renginiai, kurie suburs miestiečius ir pritrauks užsienio svečius.

Tapti Europos kultūros sostine Kaunui būtų didelė garbė ir atsakomybė. Remiantis kitų Europos kultūros sostinių statistika, prognozuojama, kad šis titulas Kaunui pritrauktų 15-50 proc. daugiau turistų ir didintų tarptautinį miesto matomumą. Kūrybinių industrijų sektoriuje įsidarbinimo rodiklis didėtų 15-20 proc., į projekto įgyvendinimą būtų įtraukta mažiausiai 50 proc. jaunimo. Numatyta, kad projekto metu prie jo prisidėtų apie 90 proc. esamų kultūros operatorių, kurie įgyvendintų apie 300 tarptautinių meno ir kultūros projektų. Negana to, programos įgyvendinimo metu į Kauną būtų pritraukta virš 5000 kultūros ir meno profesionalų. Taigi Europos kultūros sostinės titulas Kauną paverstų Lietuvos, Baltijos ir Šiaurės šalių regiono kultūros lyderiu ne vieneriems metams.

Palikite komentarą

Jūsų el. pašto adresas viešai nebus skelbiamas