Žemėlapis
Šis žemėlapis skirtas ne tik ieškoti ir tyrinėti. Tu taip pat gali tapti aktyviu jo kūrėju. Registruok ir žemėlapyje pažymėk modernizmo pastatą, kuriame gyveni ir trumpai jį aprašyk. Net jei tokiame pastate ir negyveni, bet turi savo mylimiausią ir juo domiesi – tapk virtualiu jo šeimininku ir pildyk aprašymo turinį.
Siųsti vietos pridėjimo užklausą
357 Rezultatų(-ai)
Vietų atvaizdavimo pasirinkimas
- Pagal naujausią datą
- Pagal vėliausią datą
- Pagal pavadinimą nuo A iki Ž
- Pagal pavadinimą nuo Ž iki A
- Pagal „Patinka“ skaičių (populiariausi sąrašo viršuje)
Patikslinkite paiešką
Loading
Šis daugiabutis visuomet išsiskyrė jam parinkta vieta ir savo raiškia architektūrine kalba. Namo kampinė padėtis lėmė tai, kad abu pastato fasadai yra vienodai reprezentatyvūs ir puošnūs, o jo pastogę papuošė išraiškingas art deco bruožų turintis bokštelis.…
Kylant Parodos gatve, akį patraukia ne vienas įdomios architektūros pastatas. Tačiau šis Parodos gatvės namas išsiskiria dar ir tuo, kad savo aptakiais kampais, su greta stovinčiais Žemės ūkio rūmais, formuoja niekada taip ir neveikusius architektūrinius vartus į Parodų kalną, kuriame parodos nebevy…
Šiame name gyveno žinoma tarpukario art deco dailininkė Konstancija Petrikaite-Tuliene.…
Šiame name 1932–1934 m. gyveno Lietuvos valstybės veikėjas, Steigiamojo seimo narys, publicistas, daktaras Juozas Purickis.…
Tarpukario Kaune buvo įprasta, kad didelių namų statyboms dažnai susiburdavo tos pačios profesijos atstovai. Čia jie ne tik apsigyvendavo su šeimomis, bet ir pritaikydavo būstą savo individualiai praktikai ar darbui. Taip iškilo ne vienas modernus daugiabutis, tarp jų ir kooperatyvo „Butas“ namas.…
Šiandien, kai lengva ranka yra atsisveikinama su praeities architektūra, o nugriauti ir statyti iš naujo yra kur kas paprasčiau nei išsaugoti, retai pasitaiko galimybė apsilankyti namuose, kuriuose išlikę viskas – nuo sodo obelų iki paltų kabliuko.…
Tarsi įtvirtinta greta esančio Eigulių piliakalnio tvirtovė, muziko Juozo Gruodžio ir jo žmonos Stasės namas dar ir šiandien stovi kalvos papėdėje, gaubiamas šlaitų, supamas medžių ir atkirstas judria gatve, kiek nuskriaudusia šio namo svečius ir lankytojus.…
Lietuvos operos solisto Kipro Petrausko ir jo brolio, kompozitoriaus ir dainininko Miko Petrausko, name įrengtas muziejus kviečia pažinti legendines Kauno asmenybes ir prisiliesti prie lietuviškos profesionaliosios muzikos istorijos.…
Lakštingalų slėnio ir Kauno marių pakrantės pašonėje įsikūrusi sodyba iki šiol mena ir primena laikus, kuomet čia, ramioje gamtos apsuptyje, gyveno ir dirbo du žymūs kūrėjai.…
„Atrandamas Kauno tarpukario modernizmas“ – taip galėtų būti apibūdinamas ne tik dėmesio šiam paveldui didėjimas, bet ir jo pasklidimas pačiose netikėčiausiose ir atkampiausiose miesto vietose.…
Tai pagrindinė miesto panoramos dominantė, savo siluetu šiek tiek primenanti amerikietiškus, laiptuoto pavidalo dangoraižius. Įdomu tai, kad pabaigtą bažnyčią didžiųjų švenčių metu buvo planuojama apšviesti stipriais elektriniais žibintais, kurie paskleis šviesos prošvaistes po plačias apylinkes.…
Greitai po statybų, verslininko J. Lapėno namas tapo prabangos etalonu ir buvo pramintas vienu iš Kauno „dangorėžių“. Išsirtinę namo architektūrą kurė kokybiškos apdailos medžiagos ir darbų kokybė. Name buvo įrengti net du liftai, tačiau iki mūsų dienų išliko tik vieno iš jų šachta. 1938–1939 m. pas…
„Pažangos“ daugiaaukštyje anuomet įsikūrė įvairios su valdančiąja Tautininkų partija susijusios organizacijos ir įstaigos. Šiame pastate atsispindėjo architektui F. Vizbarui būdinga daugiaplanė fasado kompozicija, paįvairinta tautiniais motyvais ir ornamentika, stilizuota art deco maniera.…
Pagrindinėje Kauno gatvėje – Laisvės alėjoje, 1932 m. pastatytas modernus administracinis pastatas šiandien yra tapęs lietuviškojo modernizmo architektūros „ikona“. Vos tik išdygęs, šešių aukštų bulvaro „dangoraižis“ siekė iš esmės pakeisti nusistovėjusį Laisvės alėjos mastelį.…
„Šiaip ar taip, namas, kuriame gyvenau, 1935 metais buvo Kauno dangoraižis. Aukštesni tebuvo bažnyčių bokštai ir buvusi rotušė – „Baltoji gulbė.“ (V. Sirijos-Gira, „Raudonmedžio rojus“).…
1940 m., prieš pat valstybės okupaciją, duris atvėrusios taupomosios kasos tapo paskutiniuoju ryškiu architektūriniu akcentu ir aukštaūgiu Laisvės alėjoje, žymėjusiu tolimesnės miesto urbanistinės raidos gaires. Penkių aukštų, o dažnai ir mažesniuose pastatuose, gyventojų ir darbuotojų patogumui įre…
Judraus prospekto pašonėje esantis gyvenamasis namas ne veltui atkreipia daugelio, pro šalį keliaujančiųjų, dėmesį. Savo plastika ir dekoratyvumu jis išsiskiria iš kitų Kauno tarpukario modernizmo pastatų ir, apskritai, nėra labai būdingas pakankamai santūriai Lietuvos architektūros tradicijai. Maža…
Pašto ir telefonų stoties kaimynystė nebuvo atsitiktinė. Modernizuojant paštą, prireikė ir modernios telefonų stoties, galinčios aptarnauti vis didėjantį abonentų skaičių ir automatizuoti sujungimo procesą. Mobiliųjų abonentų karta iki šių dienų gerokai išaugo, jai greitas susisiekimas mobiluoju tel…
Kauno karininkų ramovė – tai vienas reikšmingiausių, mūsų dienas pasiekusių, tarpukario architektūros liudijimų, iki mūsų dienų išlaikiusių nepakitusią funkciją, mažai pakitusią autentiką, įdomus ne tik išraiškinga architektūra, bet ir ypatingu turiniu.…
1931 m. pastatytas Kauno centrinis paštas – vienas reikšmingiausių tarpukario Lietuvos moderniosios architektūros objektų, architekto Felikso Vizbaro šedevras, kuriame elegantiškai dera tarptautinis modernizmas ir tautinio stiliaus dekoro elementai.…
Tarpukario Kaunas tapo ne tik šalies kultūriniu, politiniu ir ekonominiu centru, bet ir didžiule statybų aikštele. Šiandien tiek daug ir dažnai girdime apie tarpukario Kauno architektūrą, tačiau ne mažiau reikšmingos jų statytojų pavardės, dažniausiai lieka tik tai įamžinančiose lentelėse ant pastat…
Obelynė – bene garsiausia Tadą Ivanauską menanti vieta, o tokių išties daug. Lengviau nei jas visas išvardinti, yra suskaičiuoti, o skaičiuojant ir pasimesti, begaliniame nuopelnų bei įdomių biografijos faktų kiekyje, kurį po savęs paliko garsusis gamtos profesorius. Jo palikimas jungia kartas, laik…
Prakutęs statybų bendrovės „Mūras“ bendrasavininkas Romanas Polovinskas 1932 metais pasistatė didelį gyvenamąjį namą miesto centre. Verslininko statusas, požiūris į naujoves, panašu, natūraliai padiktavo ir pastato projekto autorių – išraiškingos ir plastiškos architektūros pastatą suprojektavo savi…
Amžininkai žavėjosi šio pastato formomis: „Prekybos, pramonės bei amatų pastato kilnus ir skaidrus stilius simbolizavo tų trijų materialinės veiklos šakų polėkį į aukštesnes, kilnesnes formas Merkūro tarnybos santykiuose ir laisvam tarpusaviam lenktyniavime“ (I. Šeinius „Raudonasis tvanas“, 1940).…
„Geležinis vilkas“, geležinkeliai, metalu kaustytos durys ir technoestetikos įkvėptas aptakusis „streamline“ dizainas – tiesiog metalu užgrūdinta sąjunga! Ką bendro ji turi su šiuo pastatu? Esmės požiūriu – nieko, nebent ne mažiau atkaklų ir tvirtą šių namų savininką, simboliškai įkūnijusį visus šiu…
„Prie Japonijos ambasados būriavosi daugybė žmonių, besistumdančių ir belaukiančių savo eilės. Tačiau Vilekas vis dėlto pateko vidun. Jis apsidairė aplink ir kiemo tolumoje pamatė vartelius, vedančius į sodą. Įėjęs į sodą pamatė virtuvės duris. Jas atidaręs pamatė tarnaitę japonę. Ši nužvelgė Vileką…
Pašventinus kertinį akmenį, iš gyventojų suaukotų lėšų, didžiulę raudonų plytų Švč. Jėzaus Širdies šventovę 1936 metais ėmėsi statyti veiklus ir energingas klebonas Jonas Rugys. Įdomu tai, kad nedidelio pakaunės miestelio bažnyčią projektavo taip pat jaunas, tačiau jau spėjęs pagarsėti tarpukario ar…
