Kuomet 1932 m. čia apsigyveno Lietuvos muzikas Juozas Gruodis su žmona Stase – tai buvo atoki, tačiau patraukli ir vaizdinga miesto vieta. Savo atsiminimuose kompozitoriaus žmona S. Gruodienė pasakojo, kad 1924 m. ji su vyru apsigyveno Kauno Senamiestyje, mažame ir nejaukiame bute. Todėl vos išaušus pavasariui, naujakuriai stengdavosi kuo mažiau būti namuose, dažnai eidavo pasivaikščioti. Vieną dieną išėję, Neries pakrantėje jie atrado medžiais apaugusią kalvą. Užkopus į jos viršų atsivėrė įspūdingas vaizdas – matėsi Neris, Nemunas, toliau – miškai. J. Gruodžiui čia ypač patiko, kadangi vieta buvusi toliau nuo miesto centro, o kompozitorius visada itin brangino viską, kas primindavo kaimą ir gamtą.
S. ir J. Gruodžiai savo namo balkone, XX a. 4 deš. Kauno miesto muziejaus nuotrauka.
Namo projektavimą šeimininkai patikėjo žinomam Kauno architektui F. Vizbarui, kuris šeimai sukūrė medinius Lietuvos provincijos dvarelius primenantį miesto gyvenamąjį namą. Pastatui reprezentatyvumo suteikė šeimininkus ir lankytojus pasitinkantis didelis balkonas, remiamas penkių medžio kolonų, namo pastogę papuošė dekoratyviniai elementai. Tačiau dideli kampiniai langai, erdvūs ir šviesūs kambariai liudijo ir apie modernėjančią miestiečių buitį. Pirmame namo aukšte buvo įrengta virtuvė, tarnaitės kambarėlis, vonios kambarys, svetainė. Antrame aukšte – kompozitoriaus darbo kambarys. Namuose iki šiol išliko autentiška apdaila, krosnys, baldai, o taip pat fortepijonas, kuriuo ir šiandien skambina į renginius ir koncertus susirinkę muzikos mokyklų moksleiviai, mokytojai ir žinomi atlikėjai. 1974 m. name įkurtas memorialinis muziejus, namas suremontuotas.
S. ir J. Gruodžių namas, XX a. 4 deš. Kauno miesto muziejaus nuotrauka.
Pažvelgus į senas namo fotografijas, namo prieigose įžvelgsime gausybę „tvirtoviškų“ atributų. Neries slėnio atšlaitėje pastatytą namą supo statūs šlaitai, o į patį sklypą buvo patenkama per ilgą medinį tiltelį. Po juo tekėjo upeliukas. Namo šeimininkus saugojo sklype lakstantys palaidi Gruodžių šunys, todėl svečiai turėdavo palaukti, kol šeimininkas juos uždarys voljeruose. Meilė gyvūnams lėmė ir tai, kad sklype laisvai lakstė ne tik trys stambūs šunys, bet ir ganėsi ožkelė, o balkone pastatytame avilyje gyveno bitės.
S. ir J. Gruodžių namo vaizdas nuo dabartinės Varnių gatvės pusės. Kauno miesto muziejaus nuotrauka.
Dar vienas šeimininkų pomėgis buvo sodininkystė. Namo užnugaryje Gruodžiai įveisė sodą. Praėjo net specialius sodininkų kursus, konsultavosi su specialistais. Muziejus iki šiol saugo J. Gruodžio ranka sudarytą sodo planą. Šeimininkai name gyveno iki pat mirties. Šiandien šeimos gyvenimą menančiuose namuose atsispindi svarbiausi jų gyvenimo momentai ir pasakojama Gruodžių šeimos istorija. Kauno miesto muziejui priklausiančiame padalinyje vyksta koncertai, parodos, įdomios ir linksmos edukacinės programos vaikams ir suaugusiems.
Tekstą parengė Žilvinas Rinkšelis
Už informaciją dėkojame Kauno miesto muziejui!
Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? – pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
Ž. Rinkšelio, 2020 m. ir Kaunas pilnas kultūros, 2016 m. nuotraukos.