Kaunas ir Kauno rajonas tarpukariu tapo reikšmingų Lietuvos ir Europos istorijos įvykių epicentru. Šio laikotarpio palikimas – daugiau kaip 6000 modernizmo dvasia sukurtų pastatų, išlikusių iki mūsų dienų. Tačiau tai ne tik pastatai ir vietos, bet ir jų autoriai, statytojai, puoselėtojai. Kartu tai ir jų likimai. Turėti tokį koncentruotą palikimą, persunktą pačių įvairiausių individualių istorijų ir reikšmių, yra didžiulė vertybė. Tai gyvas istorijos liudijimas apie klestėjimo ir modernėjimo laikotarpį, keitusį nusistovėjusios kasdienybės įpročius, sutapusius su didžiuliais pokyčiais Europos ir pasaulio miestuose, gyvenvietėse ir jų architektūroje. Per labai trumpą laiką modernizmas tapo dominuojančiu architektūros stiliumi. Tačiau daugybė šių pastatų šiandien vis dar yra prastos būklės, pamiršti, apleisti ar net tušti. Ką galime padaryti, kad tai pakeistume? Pirmiausia, sukurti emocinį ryšį su šiuo paveldu.
„Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinės“ architektūros ir paveldo programa „Modernizmas ateičiai“ – tai atvira iniciatyvų ir susitikimų erdvė, kurioje bendroms diskusijoms idėjų dirbtuvėms, meno ir kultūros veikloms susitinka įvairių sričių profesionalai, pastatų savininkai, paveldo bendruomenė ir kultūros iniciatyvų atstovai, drauge kuriantys modernistinio paveldo išsaugojimo, interpretacijos ir sklaidos strategiją. Mūsų tikslas – sužadinti atsakomybę už mūsų aplinką ir kurti emocinį ryšį su urbanistiniu peizažu bei kultūra. Europos kultūros sostinės vardas – tai laimėjimas, suteikiantis galingą impulsą kurti modernizmo paveldo išsaugojimo sėkmės istoriją, kurioje paveldas pasitelkiamas kuriant šiuolaikišką dabartį.
Projektai:
Kauno modernizmas 360/365
Projektas siekia stiprinti Kauno, kaip modernizmo miesto, tapatumą. Skaičius 360 simbolizuoja visas įmanomas modernizmo perspektyvas: kultūrinę, politinę, ekonominę ir t.t. Skaičius 365 skirtas atkreipti dėmesį į kasdienybės paveldą. Tai ne tik bažnyčių, muziejų, įstaigų lankymas ypatingomis progomis, bet ir kasdienybės architektūra: gyvenamieji namai, pramonės pastatai, laisvalaikio vietos. Projektą sudaro svetainės www.modernizmasateiciai.lt pagrindu buriama paveldo bendruomenė, kaupianti ir besidalinanti žiniomis apie Kauno ir kitų Lietuvos ir Europos miestų modernizmo objektus, jų gyventojus ir įvykius. Gerųjų praktikų sklaida, kūrybinės dirbtuvės, edukacija. Menininkų kvietimai ir rezidencijos, skirtos vykdyti menines modernizmo interpretacijas ir kurti meninius projektus modernizmo erdvėse. Įvairūs bendri projektai su vietos ir užsienio partneriais. Daugiau informacijos apie juos – renginių kalendoriuje.
„MoFu 360/365“
„MoFu 360/365“ – tai du metus trukęs, Europos sąjungos programos „Kūrybiška Europa 2014–2020“ finansuojamas tarptautinis projektas, kurį įgyvendino dalyviai iš „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ (Lietuva), „Lvovo kultūros srategijos instituto“ (Ukraina), tarpdisciplininio menų centro Brno „Vaizard, z.ú.“ (Čekija), regioninės plėtros asociacijos Kortrijko regione ir tarpvyriausybinės paveldo organizacijos „Intercommunale Leiedal“ (Belgija). Projekto tikslas – kartu su menininkais, vietos tyrėjais ir paveldo bendruomene, sukurti 14 meninių projektų modernistiniuose pastatuose. Šiuo projektu siekta stiprinti Europos modernizmo paveldo pasakojimą bei atspindėti dabartinę jo reikšmę globaliai visuomenei. Projekto rezultatai buvo pristatyti parodoje, Kauno centriniame pašte. Plačiau apie projektą ir parodą.
Video filmas „Klostės“
Klostės (angl. Pleats arba Folds) – tai 67 minučių trukmės juodai baltas nebylus filmas, sukurtas Kauno gyventojų ir airių menininkės Aideen Barry. Sukurti šį filmą įkvėpė Kauno modernizmo architektūra ir joje slypinčios magiškos miesto istorijos. Projektą įgyvendina Aideen Barry – profesionali vizualiųjų menų menininkė iš Dublino (Airija), savo projektuose skirtingomis priemonėmis tyrinėjanti ir interpretuojanti vietos bendruomeninį, istorinį ir kultūrinį kontekstą. Savo projektuose Aideen aktyviai dirba su vietos bendruomene, į kūrybos procesą įtraukdama įvairius žmones, o patį procesą organizuojanti kaip žaidybinį patyrimą-mokymąsi. 2020 m. pradėtas vykdyti projektas, iš pradžių įgavęs pavadinimą „Heterotopija“, vėliau pakrikštytas „Klostėmis“, įtraukė įvairaus amžiaus ir interesų grupes: Kauno moksleivius, video ir garso meno studentus, savanorius, modernistinių pastatų gyventojus, kūrybinio rašymo entuziastus ir kt. Video filmo premjera Kaune numatoma 2022 m. rugsėjo 21 d. legendiniame kino teatre „Romuva“. Prieš tai filmas aplankys ne vieną tarptautinį filmų festivalį. Plačiau apie projektą ir kuriamą video meno kūrinį.
Partnerysčių projektai:
Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS) yra savanoriška kūrybinė organizacija, vienijanti profesionalius dailininkus ir dailėtyrininkus. LDS skatina ir propaguoja sąjungos narių kūrybą, gina jų autorines teises, savarankiškai ir kartu su valstybinėmis institucijomis, kūrybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis rengia ir dalyvauja ruošiant profesionalaus dailės meno projektus, kūrybines programas. Lietuvos dailinininkų sąjungos Kauno skyriaus projektas „100 Kauno atvaizdų“ 2022 m. pristatys „įvietintų“ meno kūrinių ir kuruojamų parodų ciklą 40-tyje tarpukarinių erdvių Kaune ir Kauno rajone.
„DeMo“ (Dekoduojant modernybę) – tai Kauno menininkų namų meno rezidencijų mainų programa, kurios metu rezidentai įvairiomis sąlygomis analizuos modernybės vystymosi procesus bei eigą skirtinguose socialiniuose, kultūriniuose kontekstuose. Kauno menininkų namų vykdoma programa „DeMo“ kartu su Derry~Londonderry Šiuolaikinio meno centru, Nicos rezidencijų programa „thankyouforcoming“, Novi Sado kultūros centru LAB ir kitais partneriais, pakvies menininkus, kuratorius, kultūros lauko tyrėjus, įvairius tarpdisciplininius kolektyvus tyrinėti galimas sąsajas, sutapimus ir skirtumus tarp įvairių modernybių, jų formų ir išraiškų.
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius 2022 metams pristatys du projektus, skirtus tyrinėti ir kūrybiškai pasakoti apie Kauno dvidešimtojo amžiaus architektūrą: projektas „[Ne]matoma architektūra“ (aut. Rasa Chmieliauskaitė) skirtas regos sutrikimus turinčių gyventojų dalyvavimo įtraukimui į architektūrinės aplinkos pažinimą per naujų taktilinių priemonių naudojimą; projektas „Geismo [architektūra]“ (aut. Tautvydas Urbelis) tęsia tarptautinės partnerystės su „Architecture of Shame“ (Matera 2019, Italija) metu pradėtą gėdos jausmo architektūroje tyrimą ir pristatys interpretaciją, susijusią su įvietintomis geismo apraiškomis Kauno mieste.
„Gera Muzika Gyvai“ yra nuo 2006 m. veikianti ne pelno siekianti organizacija, kuri savo šiltais koncertais Lietuvos gyventojus pažindina su pasaulio muzika (world music) – modernumo ir tradicijų sankirtos taške gimusia muzika, apjungiančia gilias tradicijas su šiuolaikinio žmogaus jausmais ir išgyvenimais. „GM Gyvai“ muzikos programa „Pasaulio muzika Kaunui“ – tai 2022 metų renginių ciklas modernizmo pastatuose Kaune ir Kauno rajone. Koncertai tarpukariniuose butuose, visuomeninės paskirties objektuose ir viešose miesto erdvėse vyks ištisus metus.
„Skaitmeninis cunamis“ – tai pogrindinės (underground) muzikos paltforma, sukurta 2013 m. ir besikoncentruojanti į kokybišką elektroninę muziką. Jų kuriama muzikinė programa „Optimismo“ – tai pažangios elektroninės muzikos ir architektūros festivalis, kuris šiuolaikinės eksperimentinės muzikos ir garso meno priemonėmis aktualizuos Kauno modernizmo paveldą, atskleis šios architektūros vertę. 2022-aisiais idėjos autoriai muzikos meno, šiuolaikinių technologinių ir inžinerinių sprendimų simbiozės pagalba aktyvuos ne vieną netikėtą erdvę mieste.
Kauno šokio teatras „Aura“ – pirmasis šiuolaikinio šokio teatras Lietuvoje, tęsiantis ir vystantis Lietuvos šiuolaikinio šokio tradicijas, kurios susietos D. Nasvytytės ir K. Daujotaitės vardais. Šis šokio teatras dalyvauja daugelyje tarptautinių renginių, reprezentavo Lietuvos šiuolaikinį šokį 28 užsienio valstybėse (Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Graikijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir kitose), pasirodė apie 16o festivalių scenose. Kauno šokio teatro „Aura“ projektas „Pulsuojantis Kauno modernizmas“ – tai interaktyvių ekskursijų ciklas, kuriame gido pasakojimas bus papildytas gyvu pasirodymu. 2022 m. pristatyta meninė programa leis pažinti Kauno modernizmą kitu kapu.
Kauno fotografijos galerija – viena aktyviausių miesto galerijų, pristatančių ir vykdančių fotografijos meno ir fotografinės kultūros sklaidą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ji vyksta įvairiomis formomis: rengiamos parodos, leidžiamos knygos, keičiamasi menininkais ir kuratoriais. Pastarąjį dešimtmetį galerija intensyviai dirba leidybos srityje. Kauno fotografijos galerija rengia plačią rezidencijų programą „Fotografija – dokumentas ateičiai“, skirtą tyrinėti ir reprezentuoti Kauno modernizmą tarptautiniame kontekste. Rezidencijų metu sulauksime kūrėjų iš Vokietijos, Škotijos, Olandijos ir kitų šalių, kurie pristatys savo kaunietiškojo modernizmo interpretacijas.
„Ekskurso“ komanda – tai savanoriškas, neformalus įvairių sričių jaunų profesionalų ir savanorių sambūris, įvairaus pobūdžio ekskursijų ciklais kviečiantis pažinti Kauno modernizmo architektūrą ir unikalų miesto paveldą. Pagrindinės šios iniciatyvos veiklos kryptys – tai pasiruošimas ekskursijoms: pastatų vizitai, susipažinimas su savininkais, archyvų tyrinėjimas ir pačių ekskursijų įgyvendinimas. Jų metu, remiantis mokslinių architektūros ir miesto tyrimų pagrindu, vykdoma visuomenės edukacija, sudaromos galimybės verbaliai, vizualiai ir per fizinį patyrimą „patirti“ paveldą ir architektūrą. 2021–2022 m. cyksiančių ekskursijų ciklų metu bus tyrinėjami Kauno tarpukario modernizmo architektūros tipai, pristatomos ryškiausios architektų asmenybes, jų kūryba ir, žinoma, platesni tarpukario visuomeniniai reiškiniai.
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, įsteigtas 1921 m., yra vienas seniausių ir didžiausių dailės muziejų Lietuvoje. Tai yra vienintelė vieta pasaulyje, kur sukauptas beveik visas įžymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato ir visuomenės veikėjo M. K. Čiurlionio (1875–1911) kūrybinis palikimas. Šiam muziejui taip pat priklauso net 8 padaliniai, įsikūrę reikšminguose Kauno modernizmo pastatuose, dalis jų – tai žymių tarpukario asmenybių memorialiniai butai, o taip pat – reikmingiausias Pirmosios Respublikos politinės istorijos objektas – Istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra. 2022 m. muziejus įgyvendins projektą „Arnas Funkas – funkcionalizmo kūrėjas“, kuriosje bus pristatyta šio žymaus tarpukario Lietuvos architekto asmenybė ir kūryba Kaune.
Tarptautinis dokumentinių filmų festivalis, siekiantis per kino meną užduoti nepatogius klausimus, tikromis istorijomis įkvėpti atvirus pasauliui žiūrovus ir paskatinti teigiamą pokytį visuomenėje. Nepaisant festivalio socialinės misijos ir nekomercinio pobūdžio, NEPATOGUS KINAS kartu yra ir vienas gausiausiai lankomų kino renginių Lietuvoje bei vienintelis tokio pobūdžio kino festivalis Baltijos šalyse, kasmet į savo veiklas įtraukiantis daugiau, kaip 15 000 lankytojų. Nuo 2007 metų kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis yra unikalus savo programa ir formatu. 2022 m. festivalis pakvies į filmų peržiūras Kauno tarpukario modernizmo erdvėse.
