Adresas: Vytauto pr. 58, Kaunas
Architektas J. Peras
Pastatytas 1928 m.
Maršrutai: Prabangūs daugiabučiai; Tautinės mažumos Kaune
Verslininkų M. Posvianskio ir G. Kliso namas
Automatinė telefonų stotis
2018 14 gruodžio
Valstybės taupomosios kasos
2019 8 sausioPlastiškas, dekoratyvus ir išskirtinis
Judraus prospekto pašonėje esantis gyvenamasis namas ne veltui atkreipia daugelio, pro šalį keliaujančiųjų, dėmesį. Savo plastika ir dekoratyvumu jis išsiskiria iš kitų Kauno tarpukario modernizmo pastatų ir, apskritai, nėra labai būdingas pakankamai santūriai Lietuvos architektūros tradicijai. Maža to, dėka sąmoningų ir smalsių jo gyventojų, šiandien vis daugiau sužinome apie šio išskirtinio namo ne mažiau turtingą ir įdomią istoriją. Bet apie viską nuo pradžių.
Dar visai neseniai apie šį išraiškingą namą žinojome pakankamai mažai. Kad pastatytas jis 1928 metais, dviejų Lietuvos žydų verslininkų – Mozės Posvianskio ir Giršo Kliso užsakymu. Na dar ir tai, kad iki šiol Kaune sklando nei patvirtintas, nei paneigtas gandas, kad šio namo architektas, taip pat Kauno žydas – Jokūbas Peras – šio namo projektą „nusižiūrėjo“ nuo kito, užsienyje stovinčio pastato. Tačiau tuo vis labiau linkstama abejoti, nes vargu ar pakankamai universalias ir tarptautiškai plintančias architektūrines madas arba atskiras jų detales galima vadinti plagijatais. Taip pat, šis namas turi tiek panašumų su ekspresionizmo krypties Het Sieraad daugiafunkciniu mokyklos pastatu Amsterdame (architektas Arend Jan Westerman, 1921–1924 m.), kiek galėtume suskaičiuoti ir skirtumų.
Foto koliažo šaltinis: Wendingen Platform Voor De Amsterdamse School: Vytauto pr. 58, Kaunas, Litouwen.
Šiaip ar taip, šiame kontekste verčiu galime pagrįstai pasididžiuoti – Kaune stovi unikalus, Amsterdamo mokyklos pavyzdys, turintis ir tarptautinio ekspresionizmo ar art deco architektūros bruožų. Ir to dar negana – dviveidžio namo gatvės ir kiemo fasadai skiriasi kaip diena ir naktis! Užėjus į kiemą, mes pamatytume tikrą Miami Beach arba Tel Avivo Baltojo miesto vertą fasadą. Tačiau šis namas įdomus ne tik išskirtiniais fasadais, bet ir ne mažiau intriguojančiomis jo gyventojų istorijomis.
Respektabilūs gyventojai ir prabangi buitis
Egzistuoja tradicija senuosius namus vadinti jų statytojų arba šeimininkų vardais. Deja, laikas ir istorinės negandos lėmė, jog pirmieji šeimininkai šiuose namuose iki karo spėjo pagyventi 5, retu atveju 10 metų, o nelikus senųjų šeimininkų, retas kuris namas miestiečių atmintyje išlaikė ir savo senąjį pavadinimą. Nesunku suvokti, kad tokius namus sau statytis galėjo leisti ne kiekvienas. Du jauni verslininkai M. Posvianskis ir G. Klisas nebuvo paprasti audinių fabriko savininkai. Tai buvo vieno iš tarpukariu užgimusios tekstilės pramonės flagamano, AB „Liteks“ bendrasavininkai. Tarpukariu aukso amžių pasiekusi tekstilės pramonė buvo ketvirtoji pagal apimtis pramonės šaka Lietuvoje. Ji buvo kuriama privačia iniciatyva, dalyvaujant JAV lietuviams ir vietiniams, daugiausia žydų tautybės pramoninkams.
Nuotraukoje namo savininkai ir statytojai – Mozė Posvianskis ir Giršas Klisas. Už nuotraukas dėkojame namo gyventojams!
Abu verslininkai apsigyveno greta – to paties namo antrame aukšte. Lyg nuoroda į namo savininkus ir jų veiklą tapo pastato įėjimą rėminančio balkono kolonų statulos: Merkurijus, simbolizuojantis prekybą ir Hefaistas (kalvis), simbolizuojantis pramonę. Šias statulas savininkai kasdien matydavo pro savo buto langus. Pirmuose trijuose prabangaus namo aukštuose buvo įrengta po du didelius butus, o ketvirtame aukšte – po tris mažesnius. Butuose buvo įrengti tarnaičių kambariai, gyveno kūrikas, pirmame aukšte vienas kambarys skirtas sargui, o palėpės patalpa – skalbyklai. Kaip įprastai, namo butai buvo nuomojami.
Namo modernumą ir prabangą liudijo ne tik išorė, bet ir vidaus įranga: rozetės, įrengtos ne vien kambariuose, bet ir lauke – balkone ir terasoje, šveicariški elektros jungikliai, vokiški radiatoriai, skambučiai tarnaitei iškviesti. Viename iš restauruojamų namo butų pašalinus vėlesnius dažų sluoksnius atsidengė brangių pigmentų spalvomis dažyti kambariai su paauksuotomis apvadų juostelėmis. Ir tai tik keli, mūsų dienas pasiekę to meto gyvenimo būdo ir kasdienybės liudininkai. Dabartinių namo gyventojų pastangomis archyve taip pat buvo rasti dokumentai, atskleidžiantis šio namo butų nuomos kainas, kurių metinė suma siekė apie 8000 litų (apie 700 litų per mėnesį). Palyginimui, trijų kambarių buto su virtuve kaina tuo metu priklausydavo nuo susitarimo, tačiau įprastai svyruodavo nuo 300 iki 450 litų per mėnesį. Taigi, šio namo gyventojų pajamos viršijo vidutinio kauniečio pajamas. Tarpukariu čia gyveno nemažai žinomų žmonių ir visuomenės veikėjų.
Nuotraukų šaltiniai: (kairėje) Wikipedia – Het Sieraad; (dešinėje) Ž. Rinkšelio nuotrauka, 2020 m.
Pirmieji čia atsikraustę žmonės buvo turtingi, aukštas pareigas užimantys žmonės. Be namo savininkų čia gyveno garsus Lietuvos mokslininkas Juozas Matulis su žmona, taip pat kino teatro direktorė Elena Mikševičienė, pervežimo bendrovės, vadovas Henochas Pumpianskis. Tai tik kelios dokumentuose išlikusios pavardės. Neseniai buvo patvirtinta ir tai, kad name gyveno garsiojo berniukų ir jaunuolių choro bei muzikos mokyklos „Ąžuoliukas“ įkūrėjo Hermano Perelšteino šeima.
Tragiški likimai ir optimistinė šiandiena
Tačiau prabanga ir gyvenimo ramybė šiame name klestėjo neilgai. Viską sujaukė prasidėjusi okupacija ir karas. Kaip ir daugelis kitų, šis namas mena tragišką jo gyventojų lemtį. Namo bendrasavininkis G. Klisas su šeima iš čia ištremtas į Sibirą, kiti perkelti į getą ar sušaudyti čia pat, kieme. Šiuos įvykius savo knygoje aprašė šiame name gyvenusio Arbrašos Virovičiaus dukterėčia Sara Ginaitė Rubinson – antinacinio pasipriešinimo Lietuvoje dalyvė ir partizanė, pokariu tapusi profesore ir rašytoja. Nepriklausomybės išvakarėse Sara išvyko gyventi į Kanadą ir parašė knygą, kurioje pasidalino savo asmeniniais pirmųjų karo dienų išgyvenimais ir prisiminimais.
Nuotraukų šaltiniai: (kairėje) Kaunieciams.lt; (dešinėje) Wendingen Platform Voor De Amsterdamse School: Vytauto pr. 58, Kaunas, Litouwen.
Sovietinės okupacijos metais namas buvo nacionalizuotas. Pokariu prabangūs apartamentai paversti komunaliniais butais, kuriuose gyveno po kelias šeimas, besinaudojančias ta pačia buvusio buto virtuve ir vonios kambariu. Laikui bėgant, ne tik butai, bet ir menkai prižiūrimas namas buvo „nudėvėtas“. Tačiau pastaruoju metu jis išgyvena tikrą atgimimą. Dar 2017 metais bendro namo gyventojų ir Kauno kino biuro bendradarbiavimo dėka namas tapo milijonus peržiūrų sulaukusio JAV kabelinės televizijos milžinės HBO mini serialo „Černobylis“ filmavimo aikštele (režisierius Johan Renck). Seriale tai namas, kuriame gyvena jo pagrindinis herojus Valerijus Legasovas – tragiško likimo mokslininkas.
„Įskaitant derybų trukmę ir sutarčių derinimą, viskas truko apie tris mėnesius. Maždaug 20 dailininkų ir dekoratorių per mėnesį sukūrė tikrą vėlyvojo sovietmečio interjerą. Pats filmavimas truko keturias dienas ir tuo metu dirbo apie 180 žmonių. Erdvės aplink namą tiesiog dūzgė nuo neregėto žmonių skaičiaus: kieme tilpo dešimtys sunkvežimių, parkelyje prie namo išdygo palapinių miestelis, valgykla, poilsiavietė. Kiti kaimynų butai buvo naudojami įrangos laikymui, grimo atlikimui bei aktorių poilsiui. […] Šis procesas turėjo teigiamą naudą visai namo bendruomenei, nes vienu ar kitu atveju visi namo gyventojai buvo įtraukti ir filmavimas tapo mūsų kolektyvine patirtimi, bendru nuotykiu, suveikė kaip „team building’as“. Galbūt dėl šios priežasties pagaliau radome vieningą sutarimą restauruoti namo fasadus.“ Prisiminimais dalinasi vieno iš butų savininkas Karolis Banys.
Pastaraisiais metais, miesto, namo gyventojų pastangomis ir lėšomis namas buvo atnaujintas. Gyventojų lėšomis skrupulingai restauruota namo laiptinė šiandien atrodo taip, kaip atrodė namo klestėjimo laikotarpiu. Beje, jei norite iš arčiau susipažinti su šio namo istorija, jo gyventojų patirtimis ir restauracijos praktika – tai galite nesunkiai padaryti apsilankę viename iš šio namo butų – tiesiog užsiregistruokite į ekskursiją, kuri jus nukels tiesiai į 1928-uosius!
Žilvino Rinkšelio tekstas
Šaltiniai:
Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas. Vilnius: Lapas, 2015 m.
Facebook puslapis: Vytauto pr. 58
Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
Interviu su buto šeimininku K. Baniu
L. Mykolaičio, 2017, K. Banio ir Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.