Adresas: Laisvės al. 102, Kaunas
Architektas F. Vizbaras
Pastatytas 1931 m.
Įvertinimas: Europos paveldo ženklas
Maršrutai: Naujamiesčio maršrutas; „Kauno „dangorėžiai“
Kauno centrinis paštas
Rangovų D. ir G. Ilgovskių namas
2018 10 gruodžio
Lietuvos karininkų ramovė
2018 14 gruodžio
Lietuviškojo modernizmo architektūros simbolis
1931 m. pastatytas Kauno centrinis paštas – vienas reikšmingiausių tarpukario Lietuvos moderniosios architektūros objektų, architekto Felikso Vizbaro šedevras, kuriame elegantiškai dera tarptautinis modernizmas ir tautinio stiliaus dekoro elementai. Pradėti statyti dviejų nepriklausomybės dešimtmečių sandūroje rūmai atspindi ir pirmojo dešimtmečio tautinio stiliaus architektūroje paieškas, ir antrojo dešimtmečio modernumo bei funkcionalumo siekius.
Pašto statybos pradžia sietina su 1930-aisiais – Vytauto Didžiojo jubiliejiniais metais Lietuvoje. Kaip ir visi tais metais Kaune pradėti arba baigti statyti pastatai, Kauno centrinis paštas buvo papuoštas jubiliejiniais skulptoriaus ir grafiko P. Rimšos sukurtais medaliais, kurių viename vaizduojamas Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas, o kitame – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorija Vytauto valdymo metais. Pastatytas pastatas tapo savotišku paminklu didžiajam kunigaikščiui. Projektuoti pastatą buvo pakviestas tautinio stiliaus architektūroje proaguotojas ir kitų reikšmingų sostinės valstybinių bei privačių namų architektas F. Vizbaras. Pastatas tapo bene reikšmingiausiu jo gyvenimo kūriniu.
Architekto F. Vizbaro vizitinė kortelė. Iš: Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumo, 1430–1930. Kaunas, 1933 m.
„Fasadas užims 26 metrus. Pilietis, turėdamas pašte reikalą, iš Laisvės alėjos pasikels laiptais į prieangį, kur jis pirmiausia pamatys didelę Vytauto Didžiojo statulą. […] Čia susitalpins visi kasdieninių pašto operacijų skyriai – ženklų pardavimas, visokios korespondencijos išdavimas ir priėmimas, siuntu skyrius, kasa. […] Piliečiui nebereikės bėgioti iš Duonelaičio gatvės į Laisvės alėją, o iš čia vėl atgal – viskas bus vietoje. ma., Pašto rūmų statyba, Lietuvos aidas, 1930 07 07.
Viena vertus, liaudies architektūros ir tautinės kultūros reprezentacija šiandien vis dar matoma langų rėmuose, lietuviškose apdailos medžiagose, taip pat nesunkiai atpažįstama vestibiulio ir operacijų salės grindyse, primenančiose ant žemės patiestą močiutės austą lininį rankšluostį. Pašto interjeras gausiai dekoruotas ir žymiausių to meto dailininkų darbais: salės viršų puošė dailininkų K. Šimonio paveikslai ir P. Kalpoko išpiešti 103 pašto ženklai.
Kita vertus, pastatas laikytinas ir modernios to meto statybos etalonu: plokščias stogas, neįprastos pastato formos ir dideli langai – anuomet, galbūt, patiko toli gražu ne visiems, tačiau niekas neabejojo pastato, kaip modernios įstaigos etalonu. Pastato aukštus sujungė liftas, skirtas keleiviams ir korespondencijai, moderniai įrengta, erdvi operacijų salė, pastato išorėje pakabintas elektrinis laikrodis, galiausiai, sukurtos darbo sąlygos, kurių šiandien vis dar galėtų pavydėti daugelis valstybinių įmonių: dušai darbuotojams, erdvios, šviesios kabinetų patalpos, galimybė čia pat pavalgyti įstaigos valgykloje, užsukti į kirpyklą arba atsikvėpti gryname ore – ant plokščio stogo įrengtoje terasoje.
„Tarnautojų reikalams yra įrengti dušai – baigus darbą nusiplauti. Plokščias stogas leidžia pasinaudoti saulės atokaita ir pasigrožėti plačiuoju Nemunu ir žaliaisiais Aleksoto krantais.“ Feliksas Vizbaras, Kauno centrinio pašto rūmai, Technika ir ūkis, 1933, nr. 5
Pastato planas. Iš: „Technika ir ūkis“, 1933, nr. 5. Prieiga internete: Kauno centrinis paštas. Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro (AUTC) duomenų bazė.
Modernios komunikacijos branduolys ir simbolis
Naujojo Kauno centrinio pašto statybos sutapo su šios paskirties pastatų tinklo atnaujinimu kitose Europos šalyse. Šių pastatų statybos visuotinai buvo siejamos su visuomenės gerovės augimu ir modernizacija. Nepriklausomos Lietuvos pašto veikla Kaune prasidėjo po miestą išsibarsčiusiuose senuose pastatuose. Buvo nepatogu ir darbuotojams, ir klientams, tad jau 1924 m. konstatuota, kad laikinajai sostinei reikėtų modernaus, visas ryšio paslaugas vienoje vietoje sutelkiančio pašto. Simboliniu žingsniu galima laikyti ir 1930 m. išsiuntinėtą pranešimą pasaulio paštams, kad nuo šiol korespondencija, adresuota „Kowno“, o ne „Kaunas“, nebepasieks adresatų.
„Šių dienų moderninės valstybės organizme paštas turi didelę reikšmę: gerai įrengtas paštas ne tik vidujinis valstybės reikalas, bet nemažai reiškia ir tarptautiniuose santykiuose“ – Feliksas Vizbaras, Technika ir ūkis, 1933, nr. 5
Laisvės alėjos puošmena tapusio pastato reprezentacijos siekį atspindi ir sumanus sprendimas atskirti viešąjį pastato veidą nuo „darbinio“ – siuntų, ekspedicijos ir muitinės skyrius buvo įrengtas pastato kiemo korpuse, taip atlaisvinant pagrindinį fasadą nuo vežikų, krovikų, dėžių ir maišų. Centrinio pašto statyba paskatino atnaujinti ir šalies ryšių sistemą aptarnaujančių pastatų tinklą. Tame pačiame Susisiekimo ministerijai priklausiusiame sklype iš E. Ožeškienės gatvės pusės 1935 m. išdygo dar vienas svarbus telekomunikacijos objektas – automatinė telefonų stotis su telegrafu.
Pašto projektuotojai ant stogo. Dešinėje – pastato architektas F. Vizbaras, XX a. 4 deš. Nuotrauka iš www.miestai.net
Likimo vingiai
Sovietmečiu pirmiausia pasistengta sumenkinti simbolinę pastato reikšmę. Buvo sunaikinti valstybingumą liudiję atributai: užtinkuotos memorialinės lentos, sunaikinti operacijų salėje piešti pašto ženklai. Pirminę interjero išvaizdą pakeitė ir 1980 m. vitražais įstiklinti viršutiniai operacijų salės langai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atidengtos memorialinės lentos, pamėgintas atkurti originalus operacijų salės vaizdas.
21-ajame amžiuje atsisveikinama su fizinio pašto era. Kažkada įkūniję modernią komunikaciją, pastatyti reikšmingose miestų vietose, suprojektuoti žymių architektų ir dizainerių, šiandienei pašto sistemai jie tapo nebereikalingi. Dideli viešieji pastatai tampa našta jų valdytojams. Menkstant pašto paslaugų poreikiui, ilgainiui buvo apleista ir didžioji dalis Kauno centrinio pašto patalpų, kol, galiausiai, 2019 m. pabaigoje paštas visiškai apleido pastatą ir imta svarstyti apie jo pardavimą. Nors ir praradęs originalią paskirtį, paštas išlieka vienu pagrindinių Laisvės alėjos ir miesto orientyrų. Iki šiol galima išgirsti miestiečius tariant: „Susitikime prie pašto“.
2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių ir Kauno centrinio pašto rūmai.
Tekstą parengė Žilvinas Rinkšelis
Šaltiniai:
Optimizmo architektūra. Kauno fenomenas, 1918–1940. Vilnius, 2018 m.
Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? – pasidalinkite su mumis! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
L. Mykolaičio, 2018 m. ir M. Plepio („Ekskursas“), 2016 m. nuotraukos.