Žemėlapis
Šis žemėlapis skirtas ne tik ieškoti ir tyrinėti. Tu taip pat gali tapti aktyviu jo kūrėju. Registruok ir žemėlapyje pažymėk modernizmo pastatą, kuriame gyveni ir trumpai jį aprašyk. Net jei tokiame pastate ir negyveni, bet turi savo mylimiausią ir juo domiesi – tapk virtualiu jo šeimininku ir pildyk aprašymo turinį.
Siųsti vietos pridėjimo užklausą
Loading
Trumpučiame Stakių akligatvyje tarpukariu įsikūrė bent du aukšto rango Lietuvos kariuomenės karininkai. 4-uoju numeriu pažymėtą keliabutį namą 1931 metais pasistatė brigados generolas Pranas Vaiciuška su žmona Pelagija o palypėjus į patį kelio viršų, savo dviaukšti namą šlaitan įspraudė ir pulkinink…
Paprastų formų, kubo pavidalo namą su prie kairiojo šono prišlietu laiptinės tūriu 1931 metais pasistatė karininkas Jonas Sližys su žmona Sofija. Tai vienas ankstyviausių, po mokslų Italijoje grįžusio architekto Stasio Kudoko atliktų darbų Kaune. Tiesa, šio namo statybų istorija iliustruoja pavyzdį,…
Įvairiuose miesto istoriniuose rajonuose išliko apie 2000 medinių pastatų. Vienas tokių, išskirtinės architektūros, Minties Rato gatvėje stovintis dviaukštis medinis namas. Keliabutį namą sau ir nuomai pasistatė Žaliakalnio pradžios mokyklos vedėjas, pedagogas Jonas Dereškevičius, pagal 1928 metais …
Prabangų istoristinių formų namą tarpukariu pasistatė Teisingumo ministerijos generaliniu sekretoriumi ir Kooperacijos banko valdybos nariu buvęs Povilas Brazaitis. Tuo metu prabanga ir reprezentacija dažnai buvo išreiškiama naudojant platų klasikinių formų spektrą, o istorizmo tendencijos vis dar t…
Buvęs Lietuvos ir Vokietijos filosofo, filologo, istoriko, VDU ir Bonos universiteto profesoriaus Vladimiro Šilkarskio namas, Perkūno al. 32, 1929 m. Projekto autoriai inž. Algirdas Šalkauskis, arch. Vladas Švipas. Savivaldybė iš pradžių nenorėjo leisti statyti namo, nes planavo Perkūno al. vietoje …
Pirmojo nepriklausomybės dešimtmečio architektūra ir užsakovų skonis vis dar pasižymėjo pakankamai gaju polinkiu į istorizmą. Ne išimtis ir 1928 metais pagal architekto Jono Seleneko projektą pastatytas trijų aukštų namas, kurio statybas užsakė laikrodžių parduotuvės savininkas Šapiro Zelmanas.…
Neįmantrų trijų aukštų namą V. Putvinskio ir Maironio gatvių kampe 1934 metais pasistatė advokatas Pranas Viktoras Raulinaitis su žmona Paulina. Tiesa, namo projektavimas ir patvirtinto varianto statybos liudija, kad įgyvendintas pavidalas atsirado ne iš pirmo karto. Išlikę namo projektiniai pasiūly…
Kiek neįprastos konfigūracijos namą, neabejotinai galėjusį papuošti reprezentatyvios V. Putvinskio gatvės išklotinę, 1932 metais pasistatė karininkas, kariuomenės maisto ir pašaro dalies tarnautojas, majoras Vladas Bandžius. Namo padėtį V. Putvinskio gatvės atžvilgiu lėmė savininko sklypas ir dar XI…
15-uoju numeriu pažymėtą namą 1936 metais pasistatė Marijona ir Adomas Prusai. Jį projektavo architektas B. Elsbergas. Nors, iš pažiūros, galima spėti, kad šalia stovintį, 17-uoju numeriu pažymėtą namą suprojektavo tas pats architektas, vis dėlto Judelio Gurvičiaus užsakymu šį namą 1939 metais supro…
Pastatas statytas 1969 m. Architektas Vytautas Jurgis Dičius. Pagrindinis, palei Studentų gatvę nutįsęs, rūmų korpusas, skaidomas horizontalių, ištisinių langų juostomis, pabrėžia pastato monumentalumą, industrinės technologinės linijos ritmiką. Pastato fasadą pagyvina tūrinis erkeris ir didelis plo…
Pirmasis Kauno politechnikos instituto akademinio miestelio pastatas, tapęs ir viso miestelio erdvinę kompoziciją formuojančiu veiksniu. Pastatas suprojektuotas Miestų statybos ir projektavimo instituto Kauno filiale 1964 m., statytas 1964–1965 m., architektas Vytautas Jurgis Dičius.…
Pastatas statytas 1970 m., architektas Vytautas Jurgis Dičius. Visoje pastato kompozicijoje dominuojantis pagrindinis ištęsto stačiakampio formos korpusas savo monumentalumu ir langų juostų ritmika savotiškai susišaukia su Elektronikos fakulteto pastato architektūra.…
Beveik visų Dainos gatvėje iškilusių namų autoriumi tapo statybų inžinierius Ghento universiteto absolventas, Kazimieras Sienkevičius. 3-čiuoju numeriu pažymėtas namas tapo paskutiniuoju šioje gatvėje pastatytu inžinieriaus projektu. 1939 metais jį pasistatė Stasė Petravičiatė, apsigyvenusi greta se…
Beveik visų Dainos gatvėje iškilusių namų autoriumi tapo statybų inžinierius Ghento universiteto absolventas, Kazimieras Sienkevičius. Nuo 1935 metų namai čia buvo statomi vienas po kito. 10-tuoju numeriu pažymėtą dviejų butų gyvenamąjį namą 1936 metais pasistatė mokytoja Ona ir karininkas Juozas Ka…
Dainos gatvės 8-tuoju numeriu pažymėtą namą pagal statybų inžinieriaus Kazimiero Sienkevičiaus projektą 1936 metais pasistatė Klaudija ir kapitonas, karo cenzorius Juozas Vilučiai. Šio namo fasadą inžinieriui teko taisyti – Statybos skyrius prisikabino, esą jis negražiai atrodo, vis dėlto, pakeitima…
Paskutinės minutės statyba prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui Dainos gatvelėje tapo statybos inžinieriaus Jono Jasiukaičio, Veterinarijos akademijos ansamblio autoriaus (1938) ir Kauno klinikų statybų vadovo (1937–1939) lakoniškas modernistinis namas.…
Tarpukariu ir ilgą laiką po karo, Dainos gatvelė buvo žymima kaip „privatus pravažiavimas“ arba „bevardis skersgatvis“ ir tik 1970 metais jai suteiktas dainingas vardas. 6-tuoju numeriu pažymėtą gyvenamąjį trijų butų namą pagal statybų inžinieriaus K. Sienkevičiaus projektą 1935 metais pasistatė Ele…
Dviejų aukštų namą 1936 metais pasistatė gydytojas Povilas Stančius su žmona Genovaite. Projekto autorius – architektas Arnas Funkas. Į gatvę žvelgia dviejų didelių pirmojo aukšto langų akys ir lyg nosis išsikišęs tambūro tūris. Deja, nemažiau išraiškingas antrojo aukšto vaizdas su laiku pakito labi…
Ginklavimosi valdybos viršininko (vieno iš Tyrimų labloratorijos statybos iniciatorių) karininko Prano Lesauskio namas buvo suprojektuotas architekto Stasio Kudoko, pastatytas 1938 m. Name taip pat gyveno inžinierius, kelių valdybos vandens kelių direktorius K. Rimkus.…
Sugrįžęs po mokslų Italijoje, Kudokas tapo vienu iš mokyklų projektavimo pionierių Lietuvoje. 1939 metais pagal jo projektą atidaryta 4-oji pradžios mokykla (dab. Kauno Senamiesčio progimnazija), esanti Nemuno gatvėje.…
Gyvenamasis namas prestižinėje miesto vietoje – Perkūno alėjoje. Pagal žymaus tarpukario architekto S. Kudoko projektą namas pastatytas 1935 m. Pastatui panaudota tuo metu dar ne itin paplitusi statybinė medžiaga – baltos silikatinės plytos. Aktyvaus visuomenės veikėjo ir valstybės kūrėjo namas tarp…
Žymus, žmonių mėgstamas ir gerbiamas kunigas, gavęs prelato titulą, po mirties buvo palaidotas Kauno arkikatedros bazilikos rūsyje. Praėjus penkiariems metams po Maironio mirties, prie Pietinės bazilikos sienos buvo pastatytas monumentalus antkapis – mauzoliejus. Jo kūrėjais tapo žymių to meto kūrėj…
Pigių butų kolonijos statyba 1933 metais tapo grandioziniu Kauno miesto savivaldybės užmoju išspręsti nepasiturinčių gyventojų būsto problemą. Deja, šios nuostatos pasikeitė ėmus projektą įgyvendinti. Pastatą suprojektavo nuo 1930-ųjų miesto architektu dirbęs Stasys Kudokas.…
Namą prestižinėje miesto vietoje su vaizdu į Soborą 1930-aisiais pasistatė Jurgis Puodžiukynas – Lietuvos Švietimo ministerijos tarnautojas, mokyklų inspektorius. Finansiškai statybą parėmė ir J. Puodžiukyno seserys, dirbusios Jungtinėse Amerikos Valstijose, su tikslu turėti vietą, į kurią visuomet …
Buvęs inžinieriaus Stasio Radzevičiaus namas, Tulpių g. 22, 1928 m. Projekto autorius inž. Stasys Radzevičius. Name 1939–1944 m. gyveno sociologijos profesorius Vytautas Kavolis.…
Kaune egzistuoja ne viena modernizmo architektūros „sala“, kurioje krūvon spiečiasi po kelis panašiu laikotarpiu išdygusius pastatus, o kai kur jie formuoja ištisas gatvių išklotines. Nemažiau įdomu ir tai, kad vienur šias salas projektavo skirtingi architektai, o kai kur, vienas prie kito, glaudžia…
Namas įdomus ne tik pakankamai santūria ir „švaria“ architektūra, kurią sukūrė tautinio stiliaus interpretacijas mėgęs architektas Feliksas Vizbaras, bet ir savo dvilypiu pavidalu. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šonais jungiasi du skirtingi namai, tačiau tai vienu numeriu pažymėtas to paties savinin…
Šis modernistinis statinys atsiliepia į priešais stovinčių Teisingumo ministerijos rūmų formą bei lenktu fasadu, orientuotu į gatvių sankirtą, pabrėžia reprezentacinę šios sankryžos reikšmę. Pastatą projektavęs Ciuricho Aukštosios politechnikos mokyklos absolventas inžinierius Noachas Beras Joffe tu…
Ketvirtojo dešimtmečio Žaliakalnio rajonui būdingas namas – dviejų aukštų keliabutis kotedžas. Tačiau nors šiuo laikmečiu pastatų dekoratyvumas ėmė užleisti vietą modernizmo ir racionalumo estetikai, tai nebuvo taisyklė, šiame name vis dar galima įžvelgti kuklias reminiscencijas ir į klasiką.…
Bene pirmuoju kultūrinės veiklos židiniu pokario Kačerginėje tapo 1945 metais duris atvėrusi skaitykla. Kaip ir šiandien, bibliotekoje rengtos parodos, literatūriniai vakarai, skaitytojų konferencijos ir knygų aptarimai. Tiesa, ilgą laiką biblioteka neturėjo normalių patalpų, todėl dažnai kraustėsi …