Žemėlapis
Šis žemėlapis skirtas ne tik ieškoti ir tyrinėti. Tu taip pat gali tapti aktyviu jo kūrėju. Registruok ir žemėlapyje pažymėk modernizmo pastatą, kuriame gyveni ir trumpai jį aprašyk. Net jei tokiame pastate ir negyveni, bet turi savo mylimiausią ir juo domiesi – tapk virtualiu jo šeimininku ir pildyk aprašymo turinį.
Siųsti vietos pridėjimo užklausą
357 Rezultatų(-ai)
Vietų atvaizdavimo pasirinkimas
- Pagal naujausią datą
- Pagal vėliausią datą
- Pagal pavadinimą nuo A iki Ž
- Pagal pavadinimą nuo Ž iki A
- Pagal „Patinka“ skaičių (populiariausi sąrašo viršuje)
Patikslinkite paiešką
Loading
Žymus advokatas, visuomenės veikėjas prof. Petras Leonas sklypą šioje vietoje įsigijo dar 1906 metais. 1924 metais architektas Edmundas Frykas jam suprojektavo trijų aukštų, istoristinių formų namą, tačiau tais pačiais metais darbą perėmė techninę priežiūrą vykdęs inž. Leonas Ritas, kuris, pasinaudo…
Nepriklausomybės kovos tapo viena pamatinių naujųjų laikų valstybės istorijos ašių, o šių kovų dalyviams stengtasi visokeriopai atsilyginti. Visgi, po karo ir negandų atsikuriančioje jaunoje valstybėje, daugelis procesų stokojo laiko ir lėšų. 1935 m. pastatytas Karo invalidų bendrabutis su „pelningu…
Lietuvos banko rūmai Kaune – vienas prabangiausių ir reprezentatyviausių tarpukario Lietuvos pastatų. Maža to, „Kauno Luvru“ tituluojamas pastatas – bene geriausiai restauruotas ir saugomas XX a. pirmosios pusės Lietuvos architektūros pavyzdys.…
Šiame name 1923–1957 m. gyveno statybinės mechanikos pradininkas Lietuvoje Kazimieras Vasiliauskas.…
Šis namas garsus tuo, kad jame gyveno ne tik literatūrologas, profesorius M. Račkauskas, bet ir jo žentai, žymūs rašytojai A. Venclova ir P. Cvirka.…
Šiame sodybinio tipo name 1925–1944 m. gyveno hidrologas, Lietuvos upių tyrinėtojas, profesorius S. Kolupaila, nuo 1922 m. dirbęs Lietuvos universitete Kaune.…
Vienuolyno projektą parengė architektas K. Reisonas. Statyba vyko labai sparčiai: iki 1939 m. Šv. Kalėdų trijų aukštų namas pastatytas iki stogo. 1940 m. birželio 15 d. užėmus Lietuvą bolševikams, neįrengtas vienuolyno namas nacionalizuotas.…
Kompozitoriaus Stasio Šimkaus sodyba, vietinių gyventojų vadinama „Šimkyne.“ S. Šimkus laikomas lietuvių muzikos klasiku. Kompozitoriui dar gyvam esant, pusė visų Lietuvoje dainuojamų autorinių dainų buvo jo kūrybos, o kompozitoriaus vedami chorai buvo laikomi geriausiais Lietuvoje.…
Botanikos sodą kaip mokslo įstaigą Lietuvos prezidento A. Stulginskio įsaku 1923 m. įkūrė Konstantinas Regelis, šveicarų kilmės mokslininkas, pakviestas dirbti Lietuvoje. Jis iš pradžių buvo Lietuvos universiteto, o paskui VDU Gamtos katedros vedėjas, botanikos sode norėjęs sukaupti augalų pavyzdinę…
Puošnus dviejų aukštų namas savo modernia estetika išsiskiria aplinkinių, daugiausia cariniu laikotarpiu suformuotų pastatų fone. Išskirtinis jo bruožas – kampiniams pastatams būdingas bokštelis su modernizuota karūnėle, veikiausiai tarnavusia kaip atvira terasa su stogeliu arba kaip dekoratyvinis e…
Stambaus administracinio pastato architektūra padikatavo ne tik jo kampinė padėtis, bet ir dviejų įstaigų kaimynystė. Viena buvo skirta Kauno apskrities savivaldybės įstaigoms ir policijos vadovybei, kita – Valstybės saugumo departamentui ir kriminalinei policijai. Rūsyje įrengtos kameros.…
Mažaja Prisikėlimo bažnyčios sese ši šventovė vadinama todėl, kad yra tarsi sumažinta jos kopija, o taip yra todėl, kad ją kūrė tas pats architektas – K. Reisonas. Bažnyčia suprojektuota laikantis reformatų tradicijos – su vientisa didžiule salės erdve ir priekyje įkomponuotu bokštu.…
Santūrios modernistinės architektūros pastatas atliepia jo paskirtį – ligonių kasos anuomet buvo ne tik socialinio draudimo įstaigos, bet ir dabartinių poliklinikų pirmtakės. Kampinę pastato padėtį pabrėžia suapvalinta kampinė dalis ir įtrauktas pagrindinis įėjimas.…
Šis puikiai į kvartalą įsiliejantis, kompaktiškas modernistinis daugiabutis buvo pritaikytas ne tik gyventi, bet ir verstis privačia praktika. Butai pritaikyti priimti klientus – iš laiptinės vedė atskiri įėjimai į darbo kabinetus su laukiamaisiais. Įdomu ir tai, kad nuo statybų pradžios iki pabaigo…
Šio modernistinio daugiabučio nuotraukas jau anuomet tiražavo periodinė Kauno spauda. Pastatas laikytas „modernišku, pavyzdiniu“ ir 1937 m. įtrauktas į premijuotinų sąrašą. Žinoma, labiausiai įsimenanti namo detalė – priekinį fasadą puošiantys „prancūziškojo“ tipo balkonai.…
Šio pastato projektuotojui teko komplikuota užduotis – nepatogiame ir ilgame sklype sutalpinti 12 klasių mokyklą ir pedagogikos muziejų. Sprendimas – ilgas ir nutysęs pastatas, kurį tarsi sustabdo du pastato korpusai. Juose įrangti įėjimai specialiai įgilinti tam, kad ilgo pastato įspūdis būtų dar r…
1932-ieji. Kaip tuo metu Kaune įprasta, bendrai statytis namą susiburia keli tos pačios profesijos atstovai – tokiu būdu Kaune atsirado nemažai daugiabučių. Juose įsikurdavę savininkai dažnai čia ne tik gyvendavo, bet ir dirbdavo. Šio namo atveju tai buvo keturi gydytojai.…
1937 m. pastatyto gyvenamojo namo su ligonine projekto autorius architektas S. Kudokas. Pastato pusrūsyje buvo virtuvė ir kitos pagalbinės patalpos bei samdinių kambariai. Pirmame aukšte buvo šeimininkų butas, ligonių laukiamasis ir daktaro kabinetas. Antrame – V. Kuzma įrengė 10 lovų ligoninę, kuri…
Šio pastato projektas nėra originalus. Išlikę dokumentai liudija, kad jis „nurašytas“ nuo kito panašaus projekto, pritaikant jį Kaunui. Originali pastato funkcija – sveikatos centras, kuriame buvo įrengta sporto salė, ambulatorija. Jame taip pat vyko žydų bendruomenės susitikimai ir kultūriniai reng…
Namo statybos vyko dviem etapais. Iš pradžių, 1931 metais, architektas V. Landsbergis suprojektavo namą signataro Petro Klimo broliui Sergijui Klimui. 1939 m. namo valdytoju tapo diplomatas Kazys Škirpa, kurio iniciatyva buvo pastatytas antrasis namo korpusas ir garažas.…
Siauruoju galu į gatvę atgręžto keturaukščio namo grožį kuria trijų skirtingų tūrių kompozicija. Unikalaus žavesio ir modernumo pastatui taip pat suteikia linijų žaismas, suapvalinti kampai, įgilinta pirmojo aukšto dalis ir smulkieji dizaino elementai: turėklai, vartų puošyba.…
Senasis „Pienocentro“ bendrovės pastatų kompleksas – vienas unikaliausių industrinio tipo tarpukario modernizmo paveldo objektų ne tik mieste, bet ir Lietuvoje. Stovintis ankstyviausiojo Kaune – Karmelitų – pramonės rajono vietoje.…
Šį namą 1933 metais pradėjo statytis Ksenija Langienė – Kauno elektros stoties direktoriaus Artūro Langės našlė. Šių dienų kauniečio akiai, iš pirmo žvilgsnio, šis namas gal ir nėra išskirtinis, tačiau įsivaizduokite koks modernus jis atrodė prieš daugiau, nei 80 metų!…
Garsiems gydytojams priklausęs didelis namas išsiskiria „nyderlandiška“ fasado estetika. „Švarios“ architektūros pastate išskirta tik centrinė – laiptinės tūrio dalis – ir įėjimas, į kurį veda kelių pakopų laiptai.…
Žaliakalnio šlaite įsitvirtinęs pastatas ir jo gyventojai turi kone geriausią apžvalgos aikštelę kiekviename savo lange. Santūrios architektūros pastatą išsiskiria vieta ir įspūdinga stogo terasa.…
Šiame name 1938–1944 m. gyveno žymus lietuvių dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas.…
Antrojo statybų bumo metu, 1938 metais iškilęs namas tituluojamas vienu gražiausių tarpukario Kauno namų, o už tai mes galime dėkoti architektui Stasiui Kudokui. Deja, naujai pasistatytu būstu jo šeimininkai džiaugėsi neilgai. Remiantis Lietuvos žydų tremtinių sąrašu Elijas, žmona Liuba ir 1938 meta…
Keturiolika kilometrų už Kauno, drėgnoje ir molongoje vietoje, idealiai tinkančioje radijo antenų įžeminimui, 1936 metais pradėta statyti moderniausia Lietuvoje radijo stotis, galingesnė, nei iki tol veikusi Kaune.…
Vyresni kačerginiečiai prisimena pavėsinėje rašantį ir su vaikais bendraujantį, visų meiliai „Pasakų seneliu“ vadinamą rašytoją Praną Mašiotą. Šis pušyno kampelis bei sodyba ir šiandien pagarbiai vadinami „Mašiotyne“.…
Paties Zikaro statytame name, nuo 1933 m. gyveno visa skulptoriaus šeima. Namas primena sumažintą medinį dvarelį, kurį puošia langinės, čerpės ir stogas nusklembtais galais. Name išliko autentiškas buto interjeras su šeimai priklaususiais baldais, meno kūriniais, namų apyvokos daiktais.…
