Siųsti vietos pridėjimo užklausą
Loading
Kaune stovi bent trys, visiškai vienodi tokio tipo pastatai: du iš jų Žaliakalnyje, K. Petrausko g. 42 ir Vaižganto g. 3, bei Vilijampolėje, Lampėdžių g. 20. Ne mažiau intriguojanciu faktu, nei jų visų trijų bendrystė, tampa ir tai, kad jie nėra statyti tarpukariu, nors atrodo, kaip visiški neprikla…
Naujieji rajonai galutinai urbanizavo miestą iki tol supusias kaimavietes, kurios suteikė jiems iki tol čia buvusių gyvenviečių pavadinimus. Taip septintojo dešimtmečio pradžioje radosi Dainavos rajonas, o dešimtmečio pabaigoje, per aštuntą ir devintą dešimtmečius miesto šiaurinę panoramą ėmė formuo…
Didelėje atviroje erdvėje, apsuptoje vertikalių įvairialypių tūrių, savo tiesiomis ir horizontaliomis linijomis išsiskiria paslaugų kompleksas su aikšte, tapęs tikru rajono akcentu. Komplekse įsikūrė prekybos centras, paštas, biblioteka, knygynas ir ryšių centras.…
Vaizdingoje vietoje – ant Nemuno upės šlaito pastatyta kavinė-restoranas darniai įsilieja į gamtinę aplinką. Akivaizdu, kad architektai šią situaciją puikiai išnaudojo. Pagrindinis pastato tūris tarsi pakabintas virš šlaito ir savo dideliais langais žvelgia nuo upės slėnio terasos.…
Šis, iš pažiūros nesudėtingos architektūros keliabutis namas visai kitoks atsiveria kieme, čia jis kur kas įvairesnis ir komplikuotesnis. Panašu, kad iš šio kompaktiško tūrio bandyta išspausti visa, kas įmanoma ir dar pritaikyti kelioms funkcijoms.…
Kairėje įvažos pusėje stovintį namą 1938 m. pasistatė Betty ir namų statytojas Jakobas Javschitz. Namą suprojektavo inžinierius Leonas Ritas. Namas paprastos ir neįmantrios architekūros, tačiau gyvumo jam suteikia santūrios puošybinės detalės iš klinkerio plytų.…
Deja, ne kiekvienas tarpukario modernizmo gyvenamasis namas šiandien gali pasigirti mažai pakitusia išvaizda ir detalėmis. Todėl kiekvienas jų puošia ne tik gatvių ašis, bet ir miestą, kuriame jie stovi. Šį pūstažandį gražuolį tarpukariu pasistatė Ona ir Adolfas Sabaliauskai.…
Benjaminas Zacharinas – žinomas Lietuvos gydytojas, chirurgas. 1927–1940 m. turėjo privačią 15 lovų ligoninę. 1930 m. jis pateikė prašymą Kauno miesto valdybos Statybos skyriui statyti privačią ligoninę Vytauto prospekte. Prie prašymo pridėtas architekto L. Rito projektas.…
1939 m. V. Vaidotas Kaune, K. Donelaičio gatvėje pasistatė 4 aukštų namą. Dideli pirmojo aukšto langai su atskirais įėjimais išduoda, kad šis namo aukštas buvo numatytas komercijai – 3 krautuvėms. Likusioje namo dalyje įrengti 7 butai.…
21-uoju numeriu pažymėtas keliabutis namas – tikras Bažnyčios gatvės minimalistas. Neperkrautas detalėmis, skaisčius baltu fasadu jis spinduliuoja pasitikėjimą savimi, o geriau įsižiūrėjus primena tikrą XX a. pradžios kampuotą roboto veidą.…
„Bažnyčios gatvėje – tik pamanykite – visą parą skamba, dzinguliuoja, savas dainas dainuoja degtinės fabrikas“, – prisiminimais apie vaikystės Kauną dalijosi rašytoja ir žurnalistė Gintarė Adomaitytė. Šis, priešais fabriko langus stovintis namas, šio dzinguliavimo girdi bene daugiausiai.…
Grigorijus Gumeniukas – žinomas tarpukario Lietuvos architektūros lauko veikėjas, statybų inžinierius. Daugelis jo suprojektuotų gyvenamųjų namų mus pasiekia iš ketvirtojo dešimtmečio antrosios pusės. Ypač juose mes galime atpažinti būdingą architekto braižą: ilgomis langų juostomis pažymėtus laipti…
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu sostinėje žydų maldos namų pastatyta nedaug, nes pakako senųjų. Todėl ši, Šančiuose pastatyta sinagoga, išsiskiria ne tik laikmečio architektūrinių madų reprezentacija, bet ir tuo, jog yra viena iš dviejų tarpukariu pastatytų, ir iki mūsų dienų išlikusių mūrinių s…
Amatų mokykla jidiš dėstomąja kalba Kaune įkurta 1921 m. žydų bendruomenei priklausiusiame dviejų aukštų mūriniame name Italijos gatvėje (dab. Antano Mackevičiaus). Gausėjant mokinių senosios patalpos Italijos gatvėje ėmė nebeatitikti mokyklai keliamų reikalavimų. Draugijos valdyba nusprendė statyti…
Šeštojo dešimtmečio pradžioje imtasi pagal atliekamas funkcijas skaidyti iki tol buvusias transporto paslaugas teikusias įmones. Taip radosi ne tik autobusų parkas, autotransporto kontora, bet ir Kauno taksi motorų parkas, kuriam 1978 m. pastatytas ir specialus statinys.…
Šis modernus triaukštis – tikra prospekto puošmena. Namas paprastų formų, aiškios architektūros, tačiau šis paprastumas kuria savotišką žavesį, kuriam charakterio suteikia aukštų horizontalumą pabrėžiantys langų apvadai, švelniai suapvalintas namo kampas, tarsi nulydintis praeivius ir automobilius į…
Bendroje K. Petrausko gatvės atkarpos tarp Vydūno alėjos ir Parodos gatvės fone išsiskiria pavyzdingai sutvarkytas, 41-uoju nemeriu pažymėtas buvęs Zigmo ir Uršulės Starkų namas. Namo statybos inicijuotos 1933 m., namo projekto autoriumi tapo jaunas ir gabus architektas S. Kudokas.…
Medinių namų apsuptyje besistiebiantį modernistinį keliabutį namą 1938 m. pasistatė AB „Lietūkis“ mašinų skyriaus vedėjas Justas Punkris. Kol kas sunku pasakyti, ar pats šeimininkas šiame name gyveno ar statė jį nuomai.…
Savo išraiškingu arkiniu langu nuo kalvos į miestą žvelgiantis namas priklausė Apolonijai Frykienei, žymaus architekto E. Fryko pamotei. Namas pastatytas 1931 m., tačiau taip ir liko netinkuotas iki šiol.…
Nepriklausomybės metais Lietuva orientavosi į žemės ūkio išteklius ir šios rūšies pramonės modernizavimą, o tai sąlygojo ir naujų, modernių pramonės pastatų atsiradimą. Vienas tokių liudinininkų – kairiajame Nemuno krante išdygęs „Lietūkio“ grūdų elevatorius.…
Šis Lengvosios pramonės fakulteto pastatas – tai pavyzdys, kaip, pasikeitusios laiko aplinkynės gali turėti įtakos architektūrai.…
Į Laisvės alėją aklina siena atsigrežęs pastato tūris iš karto suponuoja – tai ekspozicinio tipo pastatas. Tiesa, tik dekoratyviniu tinku šiandien dekoruotą sieną, pagal priminį projektą norėta papuošti 7 dalių metaliniu bareljefiniu frizu „Fauna“.…
Tai Girstupis ar Girstutis? O gal Pluoštiečių rūmai? Šį prekybos, kultūros ir sporto kompleksą kauniečiai vadina įvairiai, tačiau iš kur kilę visi šie pavadinimai? 1971 m. atidarytai parduotuvei suteiktas šalimais tekančio upelio Girstupio vardas.…
Pramoninės statybos projektavimo instituto rūmai, visiems geriau pažįstami ir paprasčiau tiesiog linksniuojami kaip „Pramprojektas“ – tai vienas iš labiausiai atpažįstamų Naujamiesčio panoramos ir jo urbanistinio audinio ženklų.…
Žemės ūkio projektavimo instituto pastatas darniai papildo šios miesto dalies, kurioje susikocentravo ir nemaža dalis tarpukario laikotarpio pastatų, panoramą. Jis ne tik reprezentuoja savo laikmetį, bet ir derinasi prie anksčiau suformuotos aplinkos.…
Šis, bauhauzišką namą-kubą primenantis statinys, vos tik pastatytas, buvo premijuotas „už gražiausią gyvenamojo namo fasadą“. Kartu tai rodė didelį to meto visuomenės estetinį išprusimą ir siekį jį dar labiau lavinti.…
Laikotarpis tarp septintojo ir devintojo dešimtmečių Kauno architektūroje ir raidoje buvo vienas iš intensyviausių, miestas ženkliai prasiplėtė teritoriškai, vyko intensyvios industrializuotos statybos. Šiuo laikotarpiu iškilo vertingų ir savo laikmečio architektūrinę dvasią atspindinčių pastatų. Vi…
Tarpukario metais K. Būgos gatvėje apsigyveno ne vienas aukšto rango karininkas ir valstybės veikėjas. Bene vėliausiai iš jų namą šioje gatvėje pasistatė karininkas Brunonas Štencelis.…
Kino teatras „Pasaka“ tapo vienu paskutinių, duris atvėrusių dar nepriklausomoje Lietuvoje. Kino teatre įrengta 520 vietų salė su parteriu, lože ir balkonu, o taip pat moderni to meto kino aparatūra. Tai vienas ryškiausių iki mūsų dienų išlikusių art deco formas įkūnijančių pastatų Kaune ir Lietuvoj…
1931 m. pavasarį Kauno miesto statybų skyriui pateikiamas prašymas išduoti leidimą namo statybai. Prašymo teikėjas – namo savininkas ir jo projekto autorius Vasilijus Prozorovas. Pagal pateiktą brėžinį, leista statyti dviejų aukštų namą, tačiau jau tų pačių metų rudenį informuojama, kad projekto nes…