Muzikų M. ir K. Petrauskų namas

Broliškas duetas

Kipras ir Mikas Petrauskai – tai broliai, kurie yra laikomi vienais žymiausių Lietuvos muzikos istorijos kūrėjų. Mikas Petrauskas pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ autorius, o Kipras garsus operos solistas. Abu broliai muzikinį kelią pradėjo jau vaikystėje, tad nenuostabu, kad muzikantų duona broliams atnešė nemažą pasisekimą, o didis palikimas Lietuvos muzikos istorijoje yra vertinamas dar ir šiandien. Mikas – pirmasis muzikos teorijos pradininkas Lietuvoje, o Kipras – žymiausiais Lietuvos operos solistas, kurio sėkminga karjera prasidėjo debiutuojant brolio parašytoje operoje „Birutė“. Ilgainiui gastrolių „geografija“ prasiplėtė, apimdama įvairius Europos miestus.

Brolių gyvenimo keliai dažnai driekėsi greta. Muzikinėje karjeroje jie neretai eidavo iš vien, o ir pasistatyti bendrą namą buvo abipusis sprendimas. 1924 metais, išsinuomavę žemės sklypą tuometinėje Janonio ir Vydūno gatvių sankirtoje, broliai pasistatė dviejų aukštų mūrinį namą. Pastato architektūra priderinta prie pusapvalės aikštės gatvių sankirtoje. Name įrengti 6 butai, iš kurių 5 buvo nuomojami. Nuomojamuose butuose gyveno žymūs to meto žmonės. Kipras su šeima gyveno antrame namo aukšte, o Mikas pirmame. Šiandien Petrauskų namai duris atveria kaip memorialinis muziejus, kuris Kultūros ministerijos ir Kauno miesto dėka buvo atidarytas 1970 metais.

Reklaminis veidas

Nors namas ir nėra grynojo modernizmo pavyzdys, jo turinys ir statytojų biografijos vis dėlto atskleidžia ir pristato daugelį to meto kasdienybės modernėjimo atributų bei ženklų. Vien jau tai, kad K. Petrauskas po spektaklio skubėdavo į namus savo vardo gatvėje ir, galbūt, prausdavosi savo vardo muilu, liudija ne tik šios asmenybės „svorį“ bet ir tikrojo reklaminio veido įtaką modernėjančiai to meto reklamai ir grožio etalonus. Tačiau visos Lietuvos žvaigždė mėgo ne tik muziką ir dėmesį, bet taip pat buvo ir aistringas automobilizmo, apskritai, technikos ir sporto propaguotojas. Pasakojama, kad iš didelio kampinio balkono Kipras mėgdavo stebėti Parodų aikštėje vykdavusias futbolo varžybas. Vis dėlto, mįsle lieka tai, kodėl tokio „svorio“ asmenybė savo namą projektuoti pavedė nežinomam inžinieriui Aleksandrui Golovinskui. Name įsikūrusiame memorialiniame muziejuje iki šiol tvyro tarpukario dvasia. Kambariai apstatyti autentiškais baldais, sienas puošia žymiausių Lietuvos dailininkų tapybos darbai, kabo art deco stiliaus šviestuvai.

Monikos Mickevičiūtės tekstas