Verslininkų M. ir M. Chaimsonų namas

Mozė Chaimsonas – manufaktūros (audinių) urmo sandėlio bendrasavininkas, nusprendęs kartu su broliu pasistatyti namą, kreipėsi į neseniai Romoje mokslus baigusį architektą Vytautą Landsbergį-Žemkalnį. Pasirinkimas iš tiesų nenuvylė – 1930 metais miesto centre iškilo itin modernus daugiabutis, kuris tapo aukščiausiu Kauno gyvenamuoju pastatu. Architektas, kuriam priklauso ir „Pienocentro“ bendrovės rūmų projektas, šiame name išreiškė tuo metu dar nepaplitusį minimalizmą. Iš tiesų milžiniškas tiems laikams pastatas stebino praeivius kauniečius, netgi buvo pramintas „dangorėžiu“ – taip Kaune vadinti penkių aukštų ir aukštesni pastatai.

Pirmajame – penktajame aukštuose buvo įrengti prabangūs butai, tačiau spėkite, kas gyveno pusrūsyje ir mezonine? Ne, pačiame viršuje esantys ir dabar prestižiniais laikomi butai toli gražu nebuvo taip vertinami – pastato viršuje ir apačioje esančios patalpos buvo skirtos aptarnaujančiam personalui. Kaip tuomet buvo reikalaujama, aukštesnis, nei keturių aukštų pastatas paradinėje laiptinėje turėjo liftą, kurio teikiamais patogumais, deja, pasinaudoti nebegalima – įranga išmontuota pokariu. Už stiklinės sienelės besislepianti ūkinė laiptinė, deja, lifto niekada ir neturėjo – aukščiau esančių butų tarnaitėms sportuoti papildomai nereikėjo.

Daugiabutyje įsikūrė ne tik savininkai Chaimsonai – jie gyveno bute trečiajame aukšte – bet ir vienas žymiausių to meto dailininkų Mstislavas Dobužinskis. Jis nuomojosi nedidelį butą penktajame aukšte. Nors aukščiausiu šiandien vadintis šis namas ir nebegali, tačiau savo modernumu ir patogumu jį laisvai galima lyginti su šiuolaikiniais Kauno daugiabučiais – o jam jau tuoj 90 metų!

Nerijaus Babrausko tekstas