B. ir S. Bučų namas

Lakštingalų slėnio gyventojai

Salomėja Nėris – viena garsiausių Lietuvos poečių, kuri dėl savo grynos ir melodingos kūrybos dar vadinama čiulbančia lakštingala. Poetės jausmai, vidiniai išgyvenimai ir atvirumas aiškiai atsiskleidžia jos garsiausiuose kūriniuose, tokiuose kaip „Diemedžiu žydesiu“, „Lakštingala negali nečiulbėti“ bei kituose. Kartu su vyru, skulptoriumi ir architektu Bernardu Buču, Salomėja Nėris Palemone praleido apie keturis metus. Pagal savo pačių sumanytą projektą, Bučų šeima pasistatė dviejų aukštų medinį namą, kuriame gyveno, kūrė ir augino sūnelį. Pastatas medinis, vėliau aptinkuotas, su mansarda ir mūriniu priestatu. Lakštingalų slėnio ir Kauno marių pakrantės pašonėje įsikūrusi sodyba iki šiol mena ir primena laikus, kuomet čia, ramioje gamtos apsuptyje, gyveno ir dirbo du žymūs kūrėjai.

Vieta kūrybai

Šiame name buvo labai daug vietos kūrybai, nes tiek Bernardas, tiek Salomėja turėjo savo atskirus darbo kambarius, kur vienas kurdavo meno dirbinius, o kitas – eiles. Sutuokitiniai gerbė vienas kito darbingas kūrybos valandas, kuomet juos aplakydavo mūzos, jie supratingai vienas kitam netrukdydavo. Name net yra mažytė paslaptis – sutuoktinių darbo kambariuose buvo įrengta po langelį, pro kurį buvo galima pažiūrėti ar nevalia trukdyti dirbančiojo. Net ir tada, kai ant stalo imdavo garuoti maistas, apie jį nepranešdavo garsiai – jis būdavo tyliai paliekamas prie langelio. Namo šeimininkai buvo labai svetingi ir vaišingi – apsilankiusieji neretai buvo vaišinami Salomėjos paruošta dilgėlių sriuba ar bulvių plokštainiu.

Memorialinis muziejus

Šiandien kūrėjų namuose gali apsilankyti kiekvienas. Namas veikia kaip muziejus, kuriame saugomas čia gyvenusių šeimininkų kūrybinis ir memorialinis palikimas – rankraščiai, laiškai, fotografijos, dokumentai, meno kūriniai ir kiti daiktai. Kuriant muziejų, autentiškais daiktais, buvo siekiama kuo tiksliau atkurti tuo metu gyvavusą atmosferą.

Monikos Mickevičiūtės tekstas