Fluxus namas

Architektūriniai vartai į Parodos kalną

Kylant Parodos gatve, akį patraukia ne vienas įdomios architektūros pastatas. Visi jie buvo pastatyti reikšmingu Kauno architektūrai laikotarpiu – tarpukariu. Tačiau čia aprašomas Parodos gatvės 1-asis namas ypatingas dar ir dėl to, kad jį suprojektavo žydų tautybės inžinierius Boruchas Klingas. Kaune jo autorystei priskiriama ir daugiau pastatų: Žydų realinė gimnazija (dab. J. Naujalio muzikos gimnazija), Žydų vaikų namai (dab. Priklausomybės ligų centras) ir gyvenamasis namas Vytauto prospekte (dab. Švietimo istorijos muziejus).

Šis namas Parodos gatvėje išsiskiria dar ir tuo, kad savo aptakiais kampais, su greta stovinčiais Žemės ūkio rūmais, suformuoja niekada taip ir neveikusius architektūrinius vartus į Parodų kalną, kuriame parodos nebevyko jau nuo 1931 metų. Tačiau tuo šio namo ypatybės nesibaigia – nors ir neilgai, bet čia gyveno viena inovatyviausių meno lauko asmenybių, „Fluxus“ tėvas – Jurgis Mačiūnas. Kyla klausimas, kuo jis inovatyvus?

10 faktų, kuriančių Jurgio Mačiūno portretą

1. 1931 metais po J. Mačiūno gimimo, jo šeima apsigyveno Kaune, naujai Parodos gatvėje pastatytame name Nr. 1. Čia jis gyveno iki 1944 metų, vėliau su šeima emigravo į Vokietiją, kur ir pradėjo skleistis jo meninė saviraiška.
2. J. Mačiūnas buvo įvairialypio talento asmenybė, studijavo architektūrą, grafinį dizainą bei muzikologiją. Jo kūrybai būdingas konceptualumas, tad menininkas buvo ypatingai aktyvus šiose meno srityse: performansuose, hepeninguose, literatūroje (manifestai, „Fluxus“ periodiniai leidiniai), muzikiniuose pasirodymuose. Jurgis taip pat buvo įvairių iniciatyvų organizatorius.
3. J. Mačiūnas – vienas iš pirmųjų pradėjusių kurti netradicinėse erdvėse, išeidamas iš muziejų, teatro erdvių. Jo darbuose dažnai pastebima ironija profesionalaus meno atžvilgiu. 1961 metais su A. Šalčiumi Mačiūnas įkuria „AG“ galeriją ir pradeda „Fluxus“ veiklą: rengia naujosios muzikos koncertus, poezijos, dailės bei vyksmo vakarėlius, kurių esmė – kurti čia ir dabar bei laužyti meno sampratas. Štai šiek tiek „fluxiškos“ filosofijos iš manifesto: „Apvalyti pasaulį nuo buržuazinės ligos, „intelektualios“, profesionalios ir komercinės kultūros, apvalyti pasaulį nuo mirusio meno, imitacijos, dirbtinio meno, abstraktaus meno.“
4. Žinoma, jog Mačiūnas dirbo kartu su tokiais žymiais pasaulio menininkais, kaip Robert Morris, Nam June Paik, Jonas Mekas, Yoko Ono, On Kawara, Donald Judd, Alison Knowles, Michael Heizer, Joan Jonas ir daugeliu kitų. Čia galite pamatyti J. Beuys‘o ir N. J. Paik performansą, sukurtą J. Mačiūno garbei, „
5. „Jurgis man užsispyrusiai tikino, kad „Fluxus“ nėra menas ar meno judėjimas: „Fluxus“ yra gyvenimo stilius, gyvenimo būdas“ – J. Mekas.
6. 1978 metų gegužės 9 dieną J. Mačiūnas mirė nuo kasos vėžio. Jo kūnas buvo kremuotas, o pelenai išbarstyti jūroje. Tačiau grupelė Lietuvos menininkų susisiekė su poetu T. Venclova ir paprašė pargabenti indą vandens iš Niujorko. Vanduo buvo išpiltas į Vilnelę, taip pagerbiant J. Mačiūno atminimą Lietuvoje.
7. Daugelį „Fluxus“ tėvas šokiravo ir po mirties. Savo testamente Mačiūnas pageidavo, kad jį išlydint, skambėtų baroko muzika – italų kompozitoriaus Claudio Monteverdio kūriniai. Pasirodo, tai buvo vienas iš mėgiamiausių menininko kompozitorių.
8. J. Mačiūno mama teigė: „Jis niekada nieko nenorėjo tik sau – jo visas džiaugsmas ir pasitenkinimas buvo tik dirbti su draugais. Jis neleido pinigų sau, jis gyveno kaip vienuolis. Kai aš jo klausdavau, kodėl jis nenusiperka sau geros lovos, gerų baldų, jis man pasakydavo: Palauk, palauk, aš per daug užimtas dabar. Dabar man užteks tik muzikos ir gėlių.“
9. „Fluxus“ į meno istoriją įėjo kaip viena iš avangardinio meno krypčių. Mačiūno veikla deformavo sustabarėjusį meno pasaulį bei jo eigą, o „Fluxus“ judėjimas yra pripažintas visame pasaulyje, apie tai parašyta mažiausiai dvidešimt knygų. Įdomu tai, kad į lietuvių kalbą išverstas tik vienas jo leidinys.
10. 2007 metais Vilniaus miesto savivaldybė iš J. Meko įsigijo antrąją pagal dydį „Fluxus“ kolekciją visame pasaulyje. 2600 eksponatų kolekcija kainavo 5 mln. JAV dolerių. Ją sudaro Mačiūno darbai, skirti „Film-Makers Cinematheque“, „Film Cuture“ žurnalui, J. Meko projektams, išskirtiniai darbai ir dokumentacija, susiję su Soho rajono įkūrimu, tekstai iš privataus J. Mačiūno gyvenimo.

Atraskite „Fluxus“ Lietuvoje

Čia pateikiama informacija apie tai, kur galite susipažinti su J. Mačiūno darbais arba jo atminimui kurtais objektais:

1. 1997 m. Šiuolaikinio meno centrui buvo padovanotas rinkinys iš didžiausios pasaulyje Gilberto ir Lilos Silvermanų „Fluxus“ kolekcijos, taigi šiuo metu ŠMC veikia „Fluxus“ kabinetas. ŠMC turimą beveik 100 originalių „Fluxus“ kūrinių rinkinį sudarė kolekcijos kuratorius ir vienas įtakingiausių šio meninio judėjimo istorijos kūrėjų – Jon Hendricks.
2. 1998 metais ant namo adresu Parodos g. 1, buvo pakabinta memorialinė lenta: „Šiame name 1932 m. lapkričio 8 d. gimė moderniojo meno judėjimo „Fluxus“ pradininkas Jurgis Mačiūnas. Mirė 1978 m. gegužės 9 d. Bostone“ – ją sukūrė skulptorius Stasys Žirgulis.
3. 1999 m. Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16) atidarytas Jurgio Mačiūno kabinetas – pirmoji lietuvių pajėgomis parengta nuolatinė ekspozicija „Fluxus“ tėvui atminti.
4. 2017 metų liepos 20 dieną trišalėje sankryžoje, jungiančioje Vytauto prospektą, K. Donelaičio ir Parodos gatves, atidaryta J. Mačiūno aikštė (projekto autorius – Naglis Rytis Baltušnikas). Tai pirmoji pasaulyje aikštė, į kurią negalima patekti, ir kurios nesimato pėstiesiems.

Faktai byloja, jog J. Mačiūnas gyveno šio namo trečiajame aukšte. Čia atrinkau ir pateikiu įvairius šio namo kadrus, kurie pasakoja jo istoriją ir savotišką nuotykį, kurį patyriau jame gyvendama. Tad pirmyn į kelionę po namą, kuriame kadaise gyveno „Fluxus“ tėvas – Jurgis Mačiūnas.

Daugiau informacijos galite rasti čia:

1. Čičelis, R. 2016. „Fluxus“ lietuviškumas;
2. Gečaitė, R. 2014. Lietuvio popiežiaus testamentas. „Fluxus“;
3. Lukšas, V. 2010. Jurgis Mačiūnas – lietuvis, pakeitęs pasaulinę meno istoriją.

Teksto autorė Emilija Šneiderytė