„Pažangos“ bendrovės biuras

Moderni išorė ir tautiškas turinys

Nepaisant skirtingos architektūrinės raiškos, greta esantys bendrovių „Pienocentras“ ir „Pažanga“ pastatai turi daugiau bendro nei vien tik fizinę kaimynystę ir bendrą kiemą. Šie du aukštaūgiai kaimynai šiuolaikinio miestiečio akimis galėtų būti suvokiami kaip biurų arba daugiafunkcinių pastatų atitikmuo tarpukario Kaune.

 

Bendrovių „Pienocentras“ ir „Pažanga“ biurai, XX a. 4 deš. Šaltinis: Lietuvos literatūros ir meno archyvas.

 

1934 m. pastatytame „Pažangos“ daugiaaukštyje anuomet įsikūrė įvairios su valdančiąja Tautininkų partija susijusios organizacijos ir įstaigos. Pirmajame, komercijai skirtame aukšte, įrengta moderni „Paramos“ bendrovės galanterijos prekių parduotuvė ir „Dirvos“ bendrovės knygynas. Į bulvarą ši pastato dalis yra atsisukusi kone paslėptais įgilintais įėjimais, o dideli ir gaubti virtininiai langai, skirti vilioti pirkėją, atkartoja viršutinių pastato dalių tūrius.

Kituose didžiulio pastato aukštuose įsikūrė pati „Pažangos“ bendrovė, leidusi ir platinusi knygas bei periodinę spaudą, laikraščio „Lietuvos Aidas“ redakcija, tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“, Tautininkų klubas, o 1935 m. čia ėmė veikti restoranas. Jo lankytojais galėjo būti ne tik tautininkai, bet ir plačioji visuomenė, o viduje įrengtu liftu buvo galima pakilti į terasą, įrengtą ant plokščio stogo ir pažvelgti į miestą, kurio panoramoje tokie aukšti pastatai vis dar tebebuvo retenybė.

 

Pirminis „Pažangos“ rūmų projektas, architektas F. Vizbaras, 1934 m. Šaltinis: Optimizmo architektūra. Kauno fenomenas, 1918–1940. Vilnius, 2018 m.

 

Dideliame pastato kiemo korpuse įsikūrė Tautininkų sąjungos centro valdyba, o rūsyje įrengta posėdžių salė, apšviečiama per švieslangius. Čia persikėlė Valstybės centrinis knygynas ir biblioteka. Kaip ir „Pienocentro“ atveju, pastate atsirado vietos ir butams. Pastate kurį laiką gyveno Ministras Pirmininkas J. Tūbelis, o 1935 m. V. Mironas.

 

„Tautinis stilius“

„Pažangos“ bendrovė valdančios Tautininkų sąjungos buvo įkurta 1928 m. kaip ideologinė spaudos leidybos ir platinimo įstaiga. Todėl nenuostabu, kad pastato dekorui pasirinktos „tautinio stiliaus“ interpretacijos, o jo projektavimui pakviestas šio stiliaus proaguotojas ir kitų reikšmingų sostinės valstybinių bei privačių namų architektas F. Vizbaras.

 

„Paramos“ parduotuvė „Pažangos“ rūmuose, XX a. 4 deš. Šaltinis: Optimizmo architektūra. Kauno fenomenas, 1918–1940. Vilnius, 2018 m.

 

Šiame daugiaplanės fasado kompozicijos daugiaaukštyje dinamiški ir išraiškingi pastato tūriai, persipina su tautiniais motyvais ir ornamentika, stilizuota art deco maniera: geometriškais balkono turėklų zigzagais, medžio drožinių imitacija tarplangiuose, stilizuotu augalinio motyvo karnizu pastogėje ir laiptuota ažūrine sienele, pridengiančia pastato stogo terasą. Stilizuotų „tautiško“ dekoro elementų gausu ir interjere.

 

Likimas

Vienas reprezentatyviausių tarpukario Kauno pastatų tapo sovietmečiu tapo namais įvairioms mokslinių tyrimų organizacijoms ir universitetui. Rūmų kiemo korpuse įrangti butai. Daugelis kauniečių prisimena pirmajame aukšte už senų apvalių virtinų veikusią parduotuvę „Prekės vaikams“. 1989 m. pastatas buvo atiduotas Vytauto Didžiojo universitetui. Čia įsikūrė Teologijos-filosofijos (vėliau Katalikų teologijos) fakultetas ir įvairios universiteto tarnybos. Dar vėliau išsikėlusį Katalikų teologijos pakeitė Menų fakultetas. 2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių ir bendrovės „Pažanga“ rūmai. Deja, šis titulas netapo akstinu rūmų atgimui. Ilga laiką stovėjusi nenaudojamą, 2019 m. universitetas pastatą pardavė aukcione.

Tekstą parengė Žilvinas Rinkšelis

Šaltiniai:

V. Petrulis, Buvę „Pažangos“ bendrovės rūmai. Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras (AUTC).

M. Oniščik, Kaunas nykstantis ir išnykęs: universitetų apleisti pastatai (III) „Pažangos“ rūmai (Laisvės al. 53). Tinkliaraštis „Marijos tekstai“, 2018 m. lapkričio 29 d.

 

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? – pasidalinkite su mumis! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Įkelkite savo aprašymą!

L. Mykolaičio, 2018 m. ir K. Daugėlienės (Kultūros vertybių registras), 2019 m. nuotraukos.