Verslininko R. Polovinsko namas

Pirmasis giminės milijonierius

Polovinskai – sena kauniečių giminė, tautinio atgimimo ir nepriklausomybės metais pasižymėjusi ne tik visuomenine, bet ir politine veikla. Pirmasis pasaulinis karas didžiąją dalį šeimos nubloškė į Rusijos imperijos gilumą, o palankios sąlygos grįžti susidarė tik Lietuvai atgavus valstybingumą. 1894 metais gimęs Romanas Polovinskas iš Lietuvos pasitraukė atslinkus frontui, o atgal, su brolio pagalba, grįžo jau būdamas 28-erių, 1922-aisiais.

R. Polovinsko namas, XX a. 4 deš. Architekto A. Funko projektuotų pastatų ir jų interjerų albumas. Šaltinis: Architekto Arno Funko 1930–1935 m. darbų fotografijų albumas.

Tai buvo giminė, įvairiais gyvenimo tarpsniais demonstravusi ūkiškumą, polinkį į prekybą, naujus, pajamų šaltiniu tampančius sumanymus, tačiau būtent Romanas, sugebėjęs tapti giminės milijonieriumi, kaip niekas kitas įkūnijo šį verslumo jausmą. Jaunojo Polovinsko „verslo imperijos“ pradžia – 1923-ieji, kuomet su kompanionu Pranu Urbonu jiedu įkūrė statybų bendrovę „Mūras“. Statybų verslas, kaip ir nekilnojamasis turtas, anuomet buvo tikra aukso gysla. Tai lėmė ne tik besikurianti valstybė, jos ūkis, bet ir statybų karštinę išgyvenantis Kaunas, kurią laikinai pristabdė tik „didžioji depresija“ – pasaulinė ekonominė krizė. Ilgainiui, tiek statybų bendrovė, tiek ir pats Romanas užėmė reikšmingą vietą ano meto Lietuvos verslo pasaulyje, o kurį laiką buvo ir „tautišką turtuolių dvasią puoselėjusios Lietuvių verslininkų sąjungos pirmininku“.

Valstybės spaustuvė (dešinėje) ir R. Polovinsko namo kampas. Fotografijos autorius G. Bagdonavičius, XX a. 4 deš. Šaltinis: Šiaulių „Aušros“ muziejus, virtuali paroda „Tarpukario modernizmo architektūra Šiauliuose“.

Rangovo Polovinsko rūmai

Prakutęs verslininkas 1932 metais pasistatė didelį gyvenamąjį namą miesto centre. Namo savininko statusas, požiūris į naujoves, panašu, natūraliai padiktavo ir pastato projekto autorių – išraiškingos ir plastiškos architektūros pastatą suprojektavo savitu kūrybos braižu pasižymėjęs modernistas Arnas Funkas. Prabangus pastatas turėjo dviejų boksų garažą uždarame kieme, liftą. Pirmojo aukšto patalpos, išsiskiriančios dideliais vitrininiais langais, buvo skirtos komercijai – numatyta kirpykla ir dvi krautuvės. Vieną jų ilgą laiką nuomojosi lietuvių studentų vartotojų bendrovė „Studentai“. Name buvo įsikūrusi ir savaitraščio „Sekmadienis“ redakcija. To meto spauda netruko jo praminti „rangovo Polovinsko rūmais“ – čia apsigyveno ir pats Romanas su žmona Nina, o taip pat ir kiti plačios giminės nariai. Kiekviename pastato aukšte suprojektuota po du butus – šešių ir keturių kambarių. Nedidelės patalpos įrengtos pastogėje. Name taip pat įsikūrė ir pati „Mūro“ bendrovė. Prasidėjus sovietinei okupacijai, namo šeimininkas su žmona pasitraukė į Vakarus. Mirė 1966 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Žilvino Rinkšelio tekstas

Šaltiniai: 

B. Gailius, Šeima tarpukario Lietuvoje: Polovinskai. Naujasis židinys-Aidai, 2011/6

Kaunas 1918-2015 : architektūros gidas. Vilnius, 2015.

Ar jūs gyvenate šiame name? O gal žinote su juo susijusių istorijų ir turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

L. Mykolaičio nuotraukos, 2018 m.