Automatinė telefonų stotis

Automatinis sujungimas – tikslus ir greitas susisiekimas

Automatinė telefonų stotis priklausė Lietuvos pašto valdybai, todėl ir jų kaimynystė nebuvo atsitiktinė. Tiksliau tariant, paštas ir telefonų stotis stovėjo bendrame, Susisiekimo ministerijai priklaususiame sklype. Abu pastatai iki šiol turi du erdvius kiemus. Modernizuojant paštą, prireikė ir modernios telefonų stoties, galinčios aptarnauti vis didėjantį abonentų skaičių ir automatizuoti sujungimo procesą. Mobiliųjų abonentų karta iki šių dienų gerokai išaugo, jai greitas susisiekimas mobiluoju telefonu tapo visiškai įprastu dalyku, o senieji telefonai tapo muziejiniais eksponatais.

Pirminis rūmų projektas. Architektas F. Vizbaras. Šaltinis: Virtuali paroda „Laikinosios sostinės architektai“, Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2015 m.

Paprastai tariant, telefono ryšio automatizavimas anuomet reiškė tikslų ir greitą susisiekimą – telefonisto kėdėje sėdintį žmogų keitė automatizuotos sujungimo sistemos. Ką tai reiškė to meto žmonių kasdienybėje? Tai, kad vienam obonentui baigus pirštu sukti paskutiniojo skaičiaus ratą, beveik tuo pat metu skambučio signalas jau pasigirsdavo kitame laido gale.

Automatinė telefonų stotis, XX a. 4 deš. Nuotraukos šaltinis: Virtuali paroda „Laikinosios sostinės architektai, Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2015 m. 

Įrangos diegimas buvo patikėtas britų koncernui Automatic Electric Company Ltd of Strowger Works. Kaip įprasta didelėms to meto įstaigoms, pastatas buvo naudojamas keleriopai: įrengtos patalpos telefonų stočiai, biurams ir tarnautojų butams. Pastate taip pat glaudėsi ir Plentų bei vandens kelių valdyba. Pastatas nukentėjo karo metais ir mūsų dienas pasiekė kiek pakitęs. Anuomet jį sudarė trys korpusai: du prie gatvės (atskirti broma) ir vienas statmenai jiems – kieme. Tačiau 1944 m. jis buvo susprogdintas ir iki mūsų dienų neišliko.

Automatinė telefonų stotis iš kiemo pusės. Nuotraukų šaltinis: Virtuali paroda „Laikinosios sostinės architektai“, Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2015 m. 

Pastato pritaikomumą, kintant sąlygoms, įrodo ilgą laiką joje veikusi spaustuvė „Šviesa“. 2014 m. pastato raktus perėmė JAV sveikatos apsaugos technologijų ir paslaugų milžinė Intermedix Corporation, įkurdinusi čia savo paslaugų centrą.

Žilvino Rinkšelio tekstas

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? – papasakokite mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

L. Mykolaičio (2018 m.) ir UAB „Intermedix“ nuotraukos.