Bendrovės „Butas“ namas

Daugiabučių statybos kooperatyvas „Butas“

Tarpukario Kaune tapo įprasta, kad didelių namų statyboms dažnai susiburdavo tos pačios profesijos atstovai. Čia jie ne tik apsigyvendavo su šeimomis, bet ir pritaikydavo būstą savo individualiai praktikai ar darbui. Taip iškilo ne vienas modernus daugiabutis. Ne išimtis ir šis. Lietuvos vyriausiojo tribunolo aukščiausio rango pareigūnai įkurė vieną pirmųjų daugiabučių statybos kooperatyvų, pavadinę jį paprastai – „Butas“. 1932 m., atokiau nuo miesto centro šurmulio (gatvė čia dar buvo tik tiesiama), teisininkų bendruomenė pasistatė namą, kuriame galėjo ne tik gyventi, bet ir dirbti – butų išplanavimas leido priimti klientus nedrumsčiant šeimos gyvenimo. Įdomu tai, kad šiame name įsikūrė ne tik pats jo architektas Jonas Kriščiukaitis, bet ir jo brolis Kazys, o taip pat ir kooperatyvo narys, žymus visuomenės veikėjas Antanas Kriščiukaitis (Aišbė) – rašytojas, teisėtyrininkas, pirmasis Vyriausiojo tribunolo pirmininkas, statybos inžinierių Jono ir Kazio Kriščiukaičių tėvas.

Kooperatinis daugiabutis „Butas“, 1932 m. M. Ivaškevičiaus nuotrauka. Nuotraukos šaltinis: Vytauto Didžiojo karo muziejus.

Kitas žymus šio namo gyventojas – Liudas Ciplijauskas. Ne tik teisininkas, ėjęs įvairias atsakingas valstybės tarnautojo pareigas, bet ir aktyvus visuomenininkas – dalyvavo įvairių draugijų veikloje, visuomeniniuose sąjudžiuose, buvo labdarys. Tarpukario Lietuvoje (1930–1936) buvo įgyvendinamas didžiausias labdaros projektas, trukęs 6 metus. Jo tikslas – surinkti milijoną litų unikaliam paminklui – nacionaliniam muziejui. Ne obeliskui, ne personalijai, o objektui, kuriuo galėtų naudotis ne viena lietuvių karta. Taip, minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, buvo sumanytas pastatyti jo vardo Kultūros muziejus laikinojoje sostinėje Kaune, tarp labdarių – ir L. Ciplijausko pavardė.

Daugiabutis su „termometru“

Gelžbetoninei statybai tarpukariu esant dar visai naujai, šiuo būdu statomi pastatai neretai sulaukdavo visuomenės dėmesio – štai panašiu metu pradėjus kilti gelžbetoniniams „Pienocentro“ bendrovės rūmams, Laisvės alėjos praeiviai labai stebėjosi neįprastu vaizdu ir vadino tai „amerikoniška statyba“. Bendrovės „Butas“ namas taip pat išsiskyrė savo modernumu – tokie minimalistinių, švarių ir modernių formų namai laikinojoje sostinėje tebebuvo retenybė. Beje, ar žinojote, kaip lenkai vadina tokių modernistinių daugiabučių aukštus ir siaurus laiptinių langus? Ogi termometrais!

Nerijaus Babrausko ir Žilvino Rinkšelio tekstas

Šaltiniai:

Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas. Vilnius, 2015 m.

Paroda „Labdariai.lt tarpukario dailės ir kultūros istorijos bei mecenatystės skerspjūviai“. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2017–2020 m. 

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? – pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2019 m.