Siųsti vietos pridėjimo užklausą
357 Rezultatų(-ai)
Vietų atvaizdavimo pasirinkimas
- Pagal naujausią datą
- Pagal vėliausią datą
- Pagal pavadinimą nuo A iki Ž
- Pagal pavadinimą nuo Ž iki A
- Pagal „Patinka“ skaičių (populiariausi sąrašo viršuje)
Patikslinkite paiešką
Loading
Namą, priklausiusį Savivaldybių departamento vyriausiajam revizoriui Teofiliui Barisai, 1935 metais suprojektavo kaimynystėje gyvenęs miesto savivaldybės Statybos skyriaus inžinierius Antanas Jokimas. Namas būdingas ketvirtojo dešimtmečio Žaliakalnio rajono architektūrai – 2 aukštų, 2 butų kotedžas.…
Advokato Alberto Ošlapo ir jo žmonos Antaninos nuosavybiai priskirtinas namas buvo pastatytas 1938 metais, o jo projekto autoriumi tapo Prisikėlimo bažnyčios kūrėjas, architektas Karolis Reisonas. Prieš tai šeima gyveno dabartinės Totorių gatvės pabaigoje. Kol kas sunku pasakyti, ar šeima valdė du n…
Vydūno alėjos namų eilėje, kuri atsisukusi stebi Ąžuolyno šlamėjimą, stovi Stasio Kudoko suprojektuotas nuosavas, 51-uoju numeriu pažymėtas Monikos ir Juozo Naujalių namas. Pastatą Lietuvos muzikos patriarchui, kompozitoriui, vargonininkui ir chorvedžiui 1934 metais suprojektavo žymus to meto archit…
Šio namo sunku nepastebėti. Jis tartum nedidelė moderni rožinė pilaitė, patraukia praeivių akis. Priekinis fasadas apvaliai lenktas, primena pasakišką bokštą. Įspūdį sustiprina grakščiai išbrėžtos horizontalios linijos, didingi paradiniai laiptai ir viršuje esanti „karūna”. Tai buvęs Jono Garunksčio…
Atviras ir kviečiantis užeiti. Buvęs majoro, Lietuvos karininkų ramovės šeimininko Jokūbo Dagio namas. Pastatytas 1939 metais, architektas – Kazimieras Sienkevičius. Keturšlaitis stogas, linija pabrėžti, tvarkingai išdėstyti langai ir durys, vedančios tiesiai į gatvę.…
Aukštaičių gatvėje stovi 76-uoju numeriu pažymėtas rausvas namas. Jis čia jau nuo 1939 m., projekto autorius – architektas Kazimieras Sienkevičius. Nedidelis, vieno aukšto gyvenamasis namas su palėpe ir charakteringu, aptakiai lenktu turėklu priekyje, prie įėjimo. Tai buvęs Bronislovos ir aviacijos…
Namas, kuriame 1927–1940 metais įsikūrė Italijos ambasada priklausė statybų bendrovės „Mūras“ savininkui, verslininkui Romanui Polovinskui. To meto turtuoliui priklausė ir daugiau reikšmingų nekilnojamojo turto objektų: daugiabutis gyvenamasis namas miesto centre, vasarnamis su kavine ir vila Kulaut…
Akcinės bendrovės „Ragutis“ namas savo architektūra išsiskiria bendrame miesto kontekste. Jame persimaišo monumentalumas ir elegancija. Naujai interpretuotus barokinius elementus papildo tautiniai motyvai: tulpių pynės, besileidžiančios erkerių kraštais, liaudies drožinių imitacijos palangėse ir plo…
Po ilgų dešimtmečių tylos, 1987-aisiais ant Parodos kalno, kartu su Mažuoju ąžuolynu ėmė mirguliuoti ir raudonų plytų mūras. Tikras (architektūros) riteris – architektas Boleslovas Zabulionis ant kalvos įkurdino pilį su aukštu bokštu, tiesa ne gynybai – o knygų saugojimui.…
Pirmasis Lietuvos aklųjų institutas duris atvėrė 1928 metais. Reikšminga šios švietimo įstaigos data laikomi ir 1937-ieji, kuomet buvo pastatytas modernus ir naujas instituto pastatas. Į jį iš senojo medinio pastato persikėlė instituto administracija, klasės, bendrabutis. Projekto autorius – žymus t…
Tarpukariu Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode atsiradę architektūros objektai įdomūs ne tik savo istorija, bet ir skirtingais funkciniais tipais. Gelžbetonio arkų laikomas tiltelis virš vandens tiesia vieną pagrindinių sodo takų, o taip pat yra vienas iš dviejų patekimų į tvenkinyje …
Mūrinį dviejų aukštų namą pagal Moisiejaus Segalovskio projektą Marta Engelman ėmėsi statyti 1911 metais, sklypą šioje valdoje nusipirkusi iš ankstesnio jos šeimininko Antano Rabašausko. 1912 metais namas jau buvo apgyvendintas ir išnuomotas. Pastačius jį, pastatai uždarė vidinį kiemą, į kurį nuo ši…
Kaune yra vietų, kuriose į vieną krūva susispietė itin daug modernizmo pastatų. Viena tokių „salų“ – Trakų ir K. Būgos gatvių rajonas. Čia galima rasti ne tik nemažą dalį J. Pero projektuotų gyvenamųjų pastatų, bet ir paties architekto namą. Trakų gatvės pradžioje, 1934 metais J. Peras pasistatė dvi…
Jei ne tarpukariui būdingi suapvalinti kampai, tipiškos to meto įvažos į kiemą ir šlatinis stogas, galėtum sakyti, kad prieš akis beveik tipiškas pokario daugiabutis. Tačiau jį suprojektavo žymus tarpukario Lietuvos architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, o keturių aukštų name anuomet apsygyveno…
Kulniuodami Trakų gatve, praeiname stambų dviejų aukštų pastatą, jis atsitraukęs nuo gatvės, todėl turi erdvų ir žalią kiemą. Priėję arčiau, pamatysite širdėlėmis puoštus tvoros virbus – tai Olgos ir jos vyro, žinomo tarpukario gydytojo, Vitalijaus Gusevo namas ir privati ligoninė. Šeimininkai su du…
Atokiau nuo miesto centro, Petrašiūnuose pastatyta Šventojo Vincento Pauliečio bažnyčia, yra viena iš keturių tarpukario modernizmo bažnyčių Kaune. Joje įžvelgiamos romaninio ir gotikinio stilių reminiscencijos. Stačiakampio plano pagrindinį bažnyčios tūrį paįvairina bokštas ir du priekin išsišaunan…
Buvęs Igno ir Adelės Malinauskų namas šiandien skendi tankioje Perkūno alėjos lapijoje, todėl ir atrodo gana paslaptingai: kur ne kur kyšo laivo kajučių arba lėktuvo iliuminatorius primenantys langai, banguoja arkos, palydinčios iš atviros erdvės į uždarą ir atgal. Namas priklausė žinomam to meto pe…
Amerikos lietuvių gatvėje, Aleksote stovintis kunigo namas buvo pastatytas 1932 m. Jį suprojektavo architektas Karolis Reisonas, Prisikėlimo bažnyčios, Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir kitų žymių Kauno pastatų autoriaus. Namas gan kuklus, tačiau stovi vaizdingoje miesto vietoje, nuo kurios ativeri…
Išskirtinės architektūrinės raiškos, plastišką laidojimo rūmų pastatą 1978 m. suprojektavo architektas Alfredas Paulauskas. Vėlyvojo modernizmo laikotarpiui priskirtinas pastatas yra ir tarsi savotiška reakciją į laikmečiui būdingą architektūros tipizaciją ir monotoniškumą.…
Buvęs Marijonos ir finansininko, visuomenės ir politinio veikėjo Adomo Prusų namas. Iliuminatoriais padabintą namą 1936 m. suprojektavo architektas Bronius Elsbergas.…
Namas priklausė Juozui Vailaičiui ir AB „Maistas“ inžinieriui Ladui Gurevičiui. 1935 m. namo projektą parengė Jonas Jasiukaitis. Nama iki šiol išlaikė beveik nepakitusį pavidalą, kurio puošmena – atviri, liaunomis kolonomis paremti balkonai ir puošnus namo įėjimas su išlikusiomis autentiškomis durim…
Kuo susijęs Kaunas, Baltarusija bei baltarusių tautinis atgimimas? Visus šiuos dalykus apjungė tarpukariu Kaune gyvenusio ir kūrusio architekto Klaudijaus Dušausko Duž asmuo. Architekto kūryboje svarią vietą užima gyvenamieji namai, kurių daugelis išliko iki mūsų dienų, kaip ir paties architekto nam…
Pusiau į kalvą įkopusį namą 1936 m. pasistatė ir jame apsigyveno inžinierius, atsargos pulkininkas Stasys Jurgutis su žmona Agne. Tikriausiai, neatsitiktinai pasirinktas ir namo architektas, 1935–1941 m. laikotarpiu dirbęs Lietuvos Kariuomenės Ginklavimosi valdybos Statybų skyriuje.…
Šią vilą Kačerginėje pasistatė P. Skomskienė – viena pirmųjų akušerių Lietuvoje, baigusi mokslus Varšuvoje, tuo metu garsioje Vavelbergo klinikoje. Todėl stambaus tūrio, kalvelės viršuje stovintį išvaizdų vasarnamį vietiniai kačerginiečiai iki šiol vadina Skomskienės vila.…
Kaunui tapus sostine, mieste kūrėsi įvairių šalių diplomatinės atstovybės. Jų vietos ir adresai keitėsi, priklausomai nuo naujų, mieste atsirandančių reprezentatyvių pastatų. Šiandien ant K. Donelaičio gatvėje stovinčio, 45-uoju numeriu pažymėto namo kabo lenta žyminti vietą, kurioje 1938–1940 m. di…
Stambiais pastatatais apstatytame kvartale tarp V. Putvinskio ir K. Donelaičio gatvių ir šiandien tebestovi jaukus ir nedidelis privačių ar keliabučių namų masyvas. Vieną jų, 1933 m. pasistatė žymus to meto visuomenės ir politinis veikėjas, advokatas Vladas Požėla.…
Gyvenamojo namo E. Baronienės ir P. Vysockio sklype, Ąžuolyno pašonėje, projektą parengė architektas B. Elsbergas. Kiekviename namo aukšte buvo suprojektuota po butą, į kuriuos pirmieji gyventojai įsikėlė 1933 m. Perkūno rajono kampe pastatytas namas iki šiol yra puikiai apžvelgiamas iš abiejų jį su…
Nusprendęs statytis nuosavą gyvenamąjį namą R. Dulskis jo projekto autoriumi pasirinko perspektyvų 4 deš. Kauno architektą S. Kudoką. Namas buvo pastatytas 1937 m. Pastatas pasižymi įdomiais tūriniais sprendimais, o kieme slepia malonią staigmeną – pusapskritę įstiklintą verandą su atviru balkonu vi…
Namą prestižinėje miesto vietoje pasistatė ir naudojo Lietuvių katalikių moterų draugija. Čia buvo įsikūrusi draugijos centro valdyba. Tai buvo kultūrinė socialinė katalikių moterų organizacija, nuo 1908 iki 1940 m. veikusi Lietuvoje ir turėjusi savo centrinę būstinę Kaune.…
Vilos tipo gyvenamąjį namą Ažuolyno pašonėje pasistatė inžinierius-architektas A. Jokimas. Tiesa, pastato projekto autoriumi buvo ne jis pats, o kolega inžinieriaus J. Andriūnas. Namas ir jo architektūra atspindi vietą ir laikmetį. Ištisas privačių gyvenamųjų namų rajonas palei Vydūno alėją buvo sup…
