J. ir S. Dagių namas
N. ir B. Ferencų namas
2020 13 gruodžio
Tarnautojo J. Garunksčio namas
2020 13 gruodžio
Aktyvių visuomenės veikėjų duetas
Atviras ir kviečiantis užeiti. Buvęs majoro, Lietuvos karininkų ramovės šeimininko Jokūbo Dagio namas. Pastatytas 1939 metais, architektas – Kazimieras Sienkevičius. Keturšlaitis stogas, linija pabrėžti, tvarkingai išdėstyti langai ir durys, vedančios tiesiai į gatvę. Tiek Jokūbas Dagys, tiek jo žmona Stanislova buvo aktyvūs visuomenės veikėjai, tad jų namų durys buvo atviros kiekvienam, norinčiam užeiti.
Jokūbas Dagys 1932 metais baigė Aukštųjų karininkų kursus ir tapo majoru. Baigęs darbą kanceliarijoje, 1935 metais buvo paskirtas Karo invalidams šelpti reikalų vedėju, o nuo 1938 metų sausio tapo Karininkų Ramovės Kaune vadovu. Stanislova Dagienė aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, dirbo „Birutės“ organizacijos, Moterų tarybos veikloje, žurnaluose „Moteris ir pasaulis“, „Kardas“.
Karininkas Jokūbas Dagys. Nuotraukos šaltinis: A. Seibutis, „Kaip biržietis nuo Vinkšninių išsaugojo Karininkų Ramovės dokumentus“. „Šiaurės rytai: Nepriklausomas Biržų krašto laikraštis“. 2013-11-05.
Paslėptos vertybės
Prasidėjus Lietuvos okupacijai, 1940 metais J. Dagys paslėpė Atsargos karininkų sąjungos vėliavą, Ramovės valdybos antspaudus, Ramovės valdybos 1938–1943 metų posėdžių protokolus, ūkinės veiklos dokumentus, Ramovės garbės svečių knygą, Karininkų Ramovės užsakymu prof. A. Janulaičio parašytos monografijos „Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis“ rankraštį, J. Basanavičiaus, J. Šliūpo, L. Vaineikio, J. Jablonskio laiškų originalus. Vėliau, šias vertybes saugoti karininkas įpareigojo ir savo sūnų Aleksandrą. Šių asmenų pastangomis ir dėka šios vertybės buvo išsaugotos iki mūsų dienų ir sugrąžintos valstybei.
Per 1941 metų suėmimus ir trėmimus J. Dagys nenukentėjo. Prasidėjus Vokietijos–Sovietų Sąjungos karui, karininkas aktyviai dalyvavo Birželio sukilime, Lietuvos laikinosios vyriausybės įsakymu vėl tapo Karininkų Ramovės valdytoju. Antrosios sovietų okupacijos metu, J. Dagys dirbo įvairiose Kauno organizacijose, kol 1948 metų spalį įsidarbino Kūno kultūros instituto karinėje katedroje laborantu. Iki pat 1953 metų buvęs nepriklausomos Lietuvos kariškis tardytas dėl savo praeities.
Ugnės Žukauskaitės tekstas
Šaltiniai:
Už surinktą informaciją apie namą dėkojame Pauliui Lazauskui!
Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.