VDU Botanikos sodo tiltelis

Mažosios architektūros elementas

1923 metais įkurtas Botanikos sodas savyje talpina ne tik augalų kolekcijas, tačiau ir skirtingais laikotarpiais teritorijoje atsiradusius įvairaus pobūdžio paveldo objektus. Sodas imtas kurti valstybei atitekusiame Fredos dvare, kurį sudarė XIX amžiaus pradžioje sukurtas parkas ir rūmų ansamblis. XIX amžiaus pabaigoje–XX amžiaus pradžioje parke atsiradę Kauno tvirtovės gynybiniai įrenginiai. Galiausiai, pirmosios nepriklausomybės metais pastatyti botanikos sodo infrastruktūros objektai ir elementai: šiltnamiai, oranžerija, pergolė. Nors Laikinojoje sostinėje pastatytus ir modernizmo bruožų turinčius pastatus Kaune skaičiuojame tūkstančiais, tokia pat sukurtų arba išlikusių mažosios architektūros atributų gausa pasigirti negalime. Todėl tarpukariu Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode atsiradę architektūros objektai įdomūs ne tik savo istorija, bet ir skirtingais funkciniais tipais. O parko tiltelį galėtumėme priskirti prie nedaugelio išlikusių ir modernizmo bruožų turinčių mažosios architektūros pavyzdžių.

Pasvalio gimnazijos ekskursantai Kauno botanikos sode, 1939 m. birželio 19 d. Nuotraukos šaltinis: VDU Botanikos sodas.

Gabus inžinierius

Nors šis objektas šiandien yra miestiečių pamėgta pasivaikščiojimų trasos dalis ir fotografavimosi vieta, apie jo istoriją žinome pakankamai mažai. Gelžbetonio arkų laikomas tiltelis virš vandens tiesia vieną pagrindinių sodo takų, o taip pat yra vienas iš dviejų patekimų į tvenkinyje esančia salą su nameliu. Projekto autorius – Antanas Vytautas Daniūnas. Vaikystę praleidęs Pilypuose, Anykščių rajone, baigęs Ukmergės gimnaziją, A. Daniūnas įstojo mokytis į Vytauto Didžiojo universitetą, Technikos fakultetą, kurį baigė 1939 metais, rankoje laikydamas statybų inžinieriaus diplomą. Gabiam inžinieriui buvo siūloma likti dirbti universitete, tačiau tais pačiais metais jis išvyko dirbti į Zarasus. Todėl, manytina, kad apie 1938 ar 1939 metus atsiradęs botanikos sodo tiltelis galėtų būti vienas iš pirmųjų jo projektų, galbūt, sukurtų dar besimokant universitete. Antano diplominio darbo tema buvo skirta gelžbetoniams karo aerodoromo pastatams, tačiau tiltų tema liko nesvetima ir dėl pasirinktos specialybės, ir dėl įgyvendintų darbų – jam priskiriama gelžbetoninio tilto per Šventąją Ukmergėje autorystė.

Ant tiltelio turėklų sėdi projekto autorius Antanas Vytautas Daniūnas. Manoma, kad fotografuota 1939 m., tiltelio atidarymo dieną. R. Pačinsko asmeninio archyvo nuotrauka. Nuotrauka pasidalino VDU Botanikos sodas.

Po Zarasuose praleistų metų, 1940-aisiais A. Daniūnas sugrįžta dirbti į plečiamą universitetą. 1940–1941 metais jis buvo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto Statybinės statikos katedros jaunesniuoju asistentu. 1943 metais inžinierių suėmė vokiečių gestapas, apkaltinęs jį antivokiška veikla ir išgabeno į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po metų, kartu su keliolika lietuvių kalinių, A. Daniūną nutarta pergabenti į Lietuvą, tačiau pakeliui įkalintasis inžinierius mirė Ragainės kalėjime.

Žilvino Rinkšelio tekstas

Šaltiniai:

Antanas Vytautas Daniūnas. Anykštėnų biografijų žinynas [duomenų bazė].

„Lietuvos kariuomenės karinininkai 1918–1953“, III tomas. Prieiga per internetą.

Už suteiktą istorinę medžiagą apie objektą dėkojame VDU Botanikos sodo šeimininkams!

Ar žinote su šiuo objektu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Kauno botanikos sodo nuotraukos.