Architekto A. Jokimo namas
Z. ir J. Valčių vila
2020 18 rugpjūčio
Lietuvių katalikių moterų draugijos namas
2020 1 rugsėjo
Barokiškas architekto namas
Vilos tipo gyvenamąjį namą Ažuolyno pašonėje pasistatė inžinierius-architektas A. Jokimas. Tiesa, pastato projekto autoriumi buvo ne jis pats, o kolega inžinierius J. Andriūnas. Namas ir jo architektūra atspindi vietą ir laikmetį. Ištisas privačių gyvenamųjų namų rajonas palei Vydūno alėją buvo suprojektuotas remiantis paplitusia miesto-sodo idėja, būdinga priemiesčiams. Todėl ir šis namas nepaiso gatvės linijos, stovi erdviame, žalumoje skendinčiame sklype. Galiausiai, laikmetis padiktavo ir specifiškas architektūrines formas. 3 deš. vykusios tautinio stiliaus paieškos lėmė, kad „tautine“ buvo užskaityta ir lietuviškoji baroko mokykla. Todėl ir šio namo projekte atsirado baroko architektūrai būdingi elementai: laužytos formos stogas, bažnyčių architektūroje dažnai sutinkamos voliutos ir smulkiai sudalinti dvivėriai namo langai. Antai Paulius Galaunė teigė:
„Ne Vilnius baroko miestas, bet visa Lietuva „barokinė“. Gal to meno savybės sutampa su lietuvio karakterio savybėmis? Sunku pasakyti, galima tiktai faktas konstatuoti: barokas čia klestėjo, kaip ir savas buvo.“
A. Jokimo namo brėžiniai. Šaltinis: Kauno apskrities archyvas, f. 218, ap. 2, b. 9231.
Miesto planuotojas
Namas stojosi besikuriančioje miesto vietoje, kurios plano bendraautoriumi buvo ir pats A. Jokimas. Šalia pastatų projektavimo, vienu didžiausių jo gyvenimo darbų tapo augančio miesto planavimas. 1922–1940 m. A. Jokimas dirbo Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo pavaduotoju. 1923 m. kartu su danų architektu M. Frandsenu parengė Kauno miesto išplanavimo projektą. Viena iš įgyvendintų šio plano dalių – trapecijos formos Žaliakalnio dalis tarp Vydūno al. K. Petrausko g. ir Radvilėnų pl. – šiandien yra valstybės saugoma istorinė miesto dalis. Nuo 1932 m. A. Jokimas taip pat dirbo Kauno aukštesniosios technikos mokyklos pedagogu. O nuo 1940 m. namo šeimininkas mansardoje priemė gyventi kolegą architektą F. Bielinskį. Abu jungė ne tik architekto profesija, bet ir ne viena Kaune suprojektuota mokykla.
Žilvino Rinkšelio tekstas
Šaltiniai:
N. Lukšionytė, Minties Rato g. 2. „Archimedė“: Kauno medinės architektūros duomenų bazė, 2013 m.
Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? – pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.