Bendrovės „Ragutis“ namas
Kauno apskrities viešoji biblioteka
2020 7 gruodžio
Verslininko R. Polovinskio vila ir Italijos pasiuntinybė
2020 13 gruodžio
Alaus darykla
XIX amžiaus antrojoje pusėje prie tuometinio plento į Daugpilį ir Sankt Peterburgą įkurta alaus darykla. Jos savininkai – šveicarai Maksas ir Henrieta Bliumentaliai. Alaus daryklos pastatų ansamblis su laiku plėtėsi, keitėsi ir jo savininkai. 1886 sklypą su pastatais Vilniaus žemės bankas perleido savininkui Abeliui Solomonovičiui Soloveičikui. 1898 metais pastatus atsipirko buvusieji savininkai Bliumentaliai. 1922 metais darykla reorganizuota į Akcinę alaus ir vaisvandenių daryklą „Ragutis“. Tarp bendrovės steigėjų buvo žymių to meto verslo bei visuomenės veikėjų: Martynas Yčas, Jokūbas Šernas, Adomas Prūsas, Vulfas Frenkelis. Tais pačiais metais parengtas daryklos išplėtimo projektas, sumontuoti modernūs įrengimai.
„Ragučio“ alaus darykla ir gyvenamojo namo statybos, 1922–1923 metai. Nuotraukos šaltinis: Kultūros vertybių registro byla.
Šiame kontekste dera akcentuoti ir tai, kad reikšmingu vykdomos modernizacijos elementu tapo ne tik gamybinio proceso plėtra ir tobulinimas, bet ir darbuotojų gyvenimo kokybės gerinimas. 1922 metais daryklos teritorijoje imtasi projektuoti daugiabutį gyvenamąjį namą nuomai. Projektą parengė žymių to meto architektų duetas – Vladimiras Dubeneckis ir Mykolas Songaila. 1923 metais baigtas statyti keturių aukštų gyvenamasis namas buvo vienas pirmųjų ir ankstyviausių stambesnio masto statybų sostine tapusiame mieste.
„Ragučio“ alaus daryklos gyvenamojo namo projektas. Architektai: V. Dubeneckis ir M. Songaila. Nuotraukos šaltinis: Kultūros vertybių registro byla.
Barokizuotas gyvenamojo namo rūmas
Tačiau trečiajame dešimtmetyje jaunos valstybės architektai siekė ne tik modernizuoti, tačiau tuo pačiu ir reprezentuoti tautinę kultūrą. Šios pastangos architektūroje virto siekiu kurti savitą tautinį stilių architektūroje. Jo esmė – ne tik įvairių liaudies meno krypčių, tokių kaip: medžio drožybos formų, tekstilės ornamentų ir kitų dailės elementų laisva interpretacija, bet ir profesionaliosios baroko meno krypties atgaivinimas. Natūraliai ir organiškai prigijęs XVI amžiaus pabaigos lietuviškame kraštovaizdyje, barokas vėl prisimintas XX amžiaus pradžioje ir vertintas kaip lietuvai artimas bei priimtinas stilius, maža to, simboliniais saitais susiejantis kraštiečius su prarasta istorine sostine – Vilniaus baroko miestu. Pats V. Dubeneckis teigė, kad „Ragučio“ name buvo bandyta ieškoti sąšaukų ir su Kauno baroko architektūra, ypač Maironio namu Rotušės aikštėje. Architektas mėgo baroko interpretacijas ir tai atsispindėjo ne tik šiame name, bet ir tuo pat metu projektuotame Valstybės teatre arba 1925 metais pastatytame „Lietuvos“ viešbutyje.
„Ragučio“ alaus daryklos gyvenamojo namo brėžinys. Nuotraukos šaltinis: Kultūros vertybių registro byla.
„Ragučio“ namas savo architektūra išsiskiria bendrame miesto kontekste. Namo architektūroje persimaišo ne tik barokui būdingas monumentalumas ir elegancija, bet ir fasadus paįvairinantys tautiniai motyvai: tulpių pynės, besileidžiančios erkerių kraštais, palanges remiančios liaudiškų drožinių imitacijos ir tarpaukščių plokštumas puošianti „Ragučio“ simbolika. Pagrindinį namo įėjimą remia įmantri arka. Originalus pastato vidaus išplanavimas buvo koridorinis, tačiau sovietmečiu buvo pakeistas pastatą pritaikant maisto pramonės technikumui, o dar vėliau – daryklos bendrabučiui. Šiuo metu pastatas apleistas ir nenaudojamas.
„Ragučio“ alaus daryklos gyvenamojo namo eskizas. Nuotraukos šaltinis: Kultūros vertybių registro byla.
Ievos Narauskaitės ir Žilvino Rinkšelio tekstas
Šaltiniai:
Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas. Vilnius, 2015.
„Ragučio“ alaus daryklos pastatų kompleksas. Kultūros vertybių registro byla.
Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
Evelinos Karalevičienės (Kultūros vertybių registras) nuotraukos, 2015 m.