Siųsti vietos pridėjimo užklausą
357 Rezultatų(-ai)
Vietų atvaizdavimo pasirinkimas
- Pagal naujausią datą
- Pagal vėliausią datą
- Pagal pavadinimą nuo A iki Ž
- Pagal pavadinimą nuo Ž iki A
- Pagal „Patinka“ skaičių (populiariausi sąrašo viršuje)
Patikslinkite paiešką
Loading
Du greta esančius sklypus tarpukariu valdė ir čia vasarnamius pasistatė seserys Pranciška Ona Skomskienė ir Zofija Valtienė. Abu vasarnamius suprojektavo ir pastatė jų brolis Juozas Paulauskas. To paties asmens suprojektuoti vasarnamiai pasižymėjo ir individualiais bruožais. Zofijos ir jos vyro teis…
Visuomenininko, švietimo ministro K. Jokanto namas. 1927–1939 m. jis buvo „Aušros“ mergaičių gimnazijos Kaune (dab. Maironio universitetinė gimnazija) direktorius. Namą suprojektavo architektas Algirdas Šalkauskis.…
Didesniųjų kaimynų šėšėlyje glūdintis vieno aukšto namas su mansarda. Jis išsiskiria savo minimalistine ir santūria architektūra, pusapvalia mansardos „akimi“, bei dėl nežinomų aplinkybių taip ir likusiu, nespėtu nutinkuoti fasadu. Namas priklausė Lidijai Heinrichaitei, statytas 1933–1934 m. Projekt…
Buvęs Gindos ir Vulfo Kliačko, manufaktūros urmo prekybos savininko, namas. Pastatas buvo suprojektuotas jau 1935 m., tačiau liko nepatvirtintas statybos komisijos dėl nedaramumo su kaimynystėje esančio M. Grodzenskio namo aukštingumu. Buvo pridėtas papildomas 3 aukštų, čerpėmis dengtas stogas. Pirm…
Mokykla ilgai neturėjo savo pastato, nuomojo patalpas įvairiose miesto vietose. Tačiau didėjant mokinių skaičiui, patalpos gimnazijai darėsi per ankštos, todėl nutarta imtis statybų. Pastato projektavimo ėmėsi žymus tarpukario mokyklų projektuotojas Lietuvoje – Feliskas Bielinskis, į pagalbą pasitel…
Namą tarpukariu pasistatė ir jame gyveno Natalija Tornau. Projekto autorius arch. Adolfas Netyksa. Pastatytas 1930 m. Kaip ir kaimynystėje stovintis A. Šatynskio namas (E. Ožeškienės g. 45), abu pastatai bendroje gatvės perspektyvoje išsiskiria savo padėtimi – abu jie tarsi įsprausti į šlaitą.…
Iš skirtingo dydžio ir formų tūrių sukomponuotą namą-vilą architektas F. Vizbaras suprojektavo Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarui, diplomatui ir Lietuvos atstovui Prancūzijoje Petrui Klimui. Namas primena modernizuotą pilaitę, kurios akcentas – bokštas su apžvalgos aikštele. Pilies įvaizdį na…
Stambiausieji tekstilės fabrikai pradėjo dygti trečio dešimtmečio antroje pusėje, daugiausia Kaune ir Klaipėdoje – tai tekstilės pramonės aukso amžius Lietuvoje. Svarbu paminėti ir tai, kad pradedant verslą neskubėta statyti naujų pastatų ir pirkti naujų įrengimų, buvo įsigijama panaudota įranga, ku…
Stambus sovietmečiu išdygusio „Pergalės“ gyvenamųjų namų kvartalo kieme stovintis dekoratyvus namukas architektūrine prasme įdomus bent keliais aspektais. Visų pirma jis atspindi pasikeitusio laiko ir politinės santvarkos realijas. Antra, jis buvo projektuojamas prisidedant Jokūbui Perui – pasižymėj…
Iš pažiūros, vieno stambiausių kooperatyvų Lietuvoje, turėjusio labai didelę reikšmę nepriklausomos Lietuvos ekonomikai biuras tuometinėje sostinėje, atrodo kiek kuklokai. Ypač lyginant jį su „Pažangos“ arba „Pienocentro“ bendrovių biurais Laisvės alėjoje. Vis dėlto, „rūmai“ laikyti tikra Vytauto pr…
Buvęs Marijos ir karininko vyresniojo leitenanto Simono Narušų namas. Panašu, kad namas statytas keliais etapais – ankščiausiai pastatyta trijų aukštų pastato dalis, kurios projektą paruošė A. Novickis, o vėliau namas praplėstas užstatant ketvirtajį aukštą, kurį suprojektavo A. Gordevičius.…
Buvęs Elenos ir inžinieriaus, pašto valdybos inspektoriaus, vėliau vicedirektoriaus Vlado Paulikonių namas. Pastatytas 1929 m. Projekto autorius architektas Leonas Ritas.…
Buvusi Kauno rusų gimnazija pastatyta 1925 m. už lėšas, surinktas iš tautinės bendruomenės ir gautas iš Lietuvos valstybės. Sklypas statybai buvo išskirtas nuo XIX a. vid. stačiatikiams skirtos Kauno senųjų kapinių dalies. Šią dalį išsinuomojo mokytojų draugija „Mokslas-Šviesa“. Pastatą suprojektavo…
Antrųjų maldos namų atsiradimas buvo tiesiogiai susijęs su Įgulos soboro perdavimu katalikams ir Lietuvos kariuomenei. Naujosios cerkvės projektą parengė architektas A. Frykas, o ji pastatyta 1935 m. Architektūrine prasme ji įdomi tuo, kad čia pabandyta ne tiesiogiai sekti Rusijos cerkvių statybos t…
1930 m. pastatytą kino teatrą „Forum“ suprojektavo architektas K. Reisonas. Pastatas išsiskyrė modernistinės architektūros elementais ir pateisino gero kino teatro vardą. Filmams garsinti buvo įsigyta geriausia aparatūra, pasamdytas „simfoninis orkestras“ (taip spaudoje buvo pavadintas seanso metu g…
Modernistiniais Kauno miesto vartais dažnai tituluojama gatvių sankryžą priešais Geležinkelio stotį įrėmina du architektūriškai išraiškingi, tačiau, deja, šiandien apleisti pastatai. Vienas jų – buvęs „Locarno“, vėliau „Lozanos“ viešbučio pastatas. 1930 m. sklypą nusipirko Amerikos lietuvis Kazimier…
Maisto produktų pramonė tarpukariu buvo dominuojanti Lietuvos pramonės šaka. Pirmasis mėsos eksportui tinkamas bekono fabrikas Kaune imtas statyti 1922 m. Fabriko projektą, pagal anglų užsakymą, parengė vokiečių architektas R. C. Weissigas. Tai buvo tipiško bekono fabriko pavyzdys, sutelktas pagal p…
Modernėjančios ir gausėjančios statybos Lietuvoje skatino ir statybinių medžiagų pramonės plėtrą bei modernizaciją. Viena iš Lietuvos atsilikimo statyboje priežasčių buvo plytų trūkumas. 1923 m. buvo įkurta didžiausia ir moderniausia, aukštos kokybės plytas ir čerpes gaminusi bendrovė „Palemonas“, k…
„Aušros“ kino teatras išsiskyrė lietuviška interjero ornamentika, kuria sukūrė dailininkas Rimtas Kalpokas ir valstybinės amatų mokyklos keramikai. Deja, šio unikalaus interjero išsaugoti iki mūsų dienų nepavyko, liko vienintelis jo fragmentas – mozaika grindyse. Šiuo metu čia įsikūręs skvošo klubas…
Tai pirmasis specialiai kino teatrui pastatytas pastatas Kaune. Ir nors prieš tai kinas Kaune nebuvo jokia naujiena, nuo 1907 iki 1926 m. mieste kinas buvo rodomas ne specialiai kino teatrams statytuose, bet tik jiems pritaikytuose pastatuose, dažniausiai įvairiose salėse.…
Memorialinio muziejaus pastato architektūra simbolizuoja nuo dešimčių tūkstančių nužudytų žmonių skausmo suaižėjusią žemę. Pastato viduje aiškiai atpažįstami būdingiausi brutalizmo architektūros bruožai – didžiuliai grubaus gelžbetonio paviršiai su liejimo raštu, vietoje nereikalingo dekoro – betono…
Memorialinis IX-ojo forto kompleksas atidarytas 1984 m. birželio 14 d., o pastatytas monumentas tapo bene didžiausiu ir labiausiai žinomu paminklu Lietuvoje. Brutalistinio stiliaus betoninė trijų dalių skulptūrinė kompozicija simbolizuoja akistatą su blogiu, kilimą į kovą ir pasipriešinimą.…
Tarpukario Kaunui būdingas mokslo kompleksų ir ansamblių kūrimas. Pirmasis tokio tipo užbaigtas ansamblis – 1930–1940 m. sukurtas Veterinarijos akademijos miestelis, susidedantis iš šešių įvairios paskirties ir dydžio pastatų ir sudarantis darnų architektūros kompleksą. Ansamblyje stovi ir vienintel…
Žemaičių plentas buvo stambiausias Lietuvos dvidešimtmečio infrastruktūrinis projektas, tapęs reikšmingu šalies technikos pažangos paminklu. 1939 m. baigtas kelio tiesimas tapo istoriniu įvykiu, o jo įprasminimui Kaune pastatytas paminklas. Šalia jo, ant Milikonių kalno, įvyko ir plento atidarymo iš…
Persikėlęs gyventi į Kulautuvą, naujasis vasarvietės direktorius V. Augustauskas pasistatydino gyvenamąjį namą, kuriame buvo ne tik gyvenama, bet ir dirbama – čia buvo įkurdinta ir kurorto direkcija. Šiandien name įsikūręs Kulautuvos bendruomenės centras.…
1939 m. Zapyškyje pradėta statyti pseudoromantinio stiliaus bažnyčia su kvadratiniu bokštu. Tačiau statybos buvo užbaigtos tik 1942-aisiais, o tikintiesiems šventovė duris atvėrė jau sovietmečiu. Pastato fasaduose ne tik panaudoti modernizuoti istorinių architektūros stilių elementai, būdingi tarpuk…
Pačiame miesto centre, Nepriklausomybės aikštėje stovinti kultūros ir meno šventovė įdomi ne tik savo dydžiu – tai yra didžiausias Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys, bet ir išskirtine architektūra. O ji ypatinga ne tik kaip ryškus lietuviškojo postmodernizmo pavyzdys, bet ir k…
Šio pastato atsiradimas tiesiogiai sietinas su žymaus lietuvių kolekcininko Mykolo Žilinsko sukauptu 1600 meno kūrinių rinkiniu. Miestui padovanotą kolekciją reikėjo „apgyvendinti“, todėl buvo pastatytas pastatas, kuriame ji būtų saugoma ir eksponuojama. Galiausiai, ši kolekcija nebetilpo Paveikslų …
„Ateitininkai“ – katalikiškoji jaunimo organizacija, kuri šalia visuomeninės ir šviečiamosios veiklos rūpinosi ir savo narių, tarp jų ir studentų, materialiniu rėmimu, stengėsi sudaryti sąlygas mokytis nepasiturintiems jaunuoliams. 1928 m. duris atvėręs pastatas tapo organizacijos prieglobsčiu, jos …
Pastatas sukomponuotas iš dviejų atskirų dviaukščių pastatų. Nors abu pastatai turi atskirus įėjimus, tačiau juos tarpusavyje jungia uždaras koridorius. Ties šia jungtimi į viršų kyla vertikalusis šio komplekso akcentas – vandentiekio bokštas su apžvalgos aikštele, nuo kurios atsiveria įspūdinga Nem…
