P. Skomskienės vasarnamis

Persipynę gyvenimai

XIX a. antrojoje pusėje prie Nemuno įsikūrę du žvejų kaimeliai – Palankiai ir Kačerginė – 1933 m. buvo paskelbti kurortine vietove ir, ilgainiui apsijungę, tapo vienu administraciniu vienetu – Kačerginės gyvenvete. Didelius žemės plotus čia valdžiusi dvarininkė Teklė Dambravičienė laikoma viena iš kurorto įkurėjų. Sudalinusi turėtus sklypus į mažesnes valdas, ji ėmėsi juos pardavinėti paskiriems žmonėms vasarnamių statybai. Kelis gretimus P. Mašioto gatvės sklypus nusipirko ir vasarnamius čia pasistatė seserys Pranciška Ona Skomskienė ir Zofija Valtienė. Ant jų greitai išdygo vasarnamiai, kuriuos suprojektavo ir pastatė jų brolis Juozas Paulauskas. Neapsieita ir be meilės istorijos – Kačerginėje jis susipažino su dvarininkės T. Dambravičienės dukra Elena ir ją vedė. Vaikų jie nesusilaukė, o vėlesnis paties J. Paulausko likimas nežinomas. Sovietinės okupacijos metais Elena Paulauskienė kartu su mama T. Dambravičiene buvo ištremtos į Sibirą. Ten ji ištekėjo antrą kartą už lenkų tautybės vyro ir vėliau išvyko gyventi į Lenkiją.

P. Onos Skomskienės vasarnamis, XX a. 4 deš. Nuotrauka iš M. Vasiliauskienės asmeninio archyvo.

Akušerės vasarnamis

P. Ona Skomskienė buvo viena pirmųjų akušerių Lietuvoje, baigusi mokslus Varšuvoje, tuo metu garsioje Vavelbergo klinikoje. Grįžusi į Lietuvą, ji priiminėjo kūdikius beveik visoje Suvalkijoje. Vilą Kačerginėje P. Skomskienė pasistatė už darbines santaupas. Stambaus tūrio kalvelės viršuje stovintį išvaizdų vasarnamį vietiniai kačerginiečiai iki šiol vadina Skomskienės vila. Tiesa, jos vaizdas jau gerokai pakitęs: nebeliko atvirų verandų, papildomais kambariais paversta ir ne mažiau išraiškinga architektūra pasižymėjusi mansarda. Įdomu tai, kad užėjus sovietams, ši vila nebuvo nacionalizuota, nors nepriklausė ir tikriesiems savininkams. Pokariu šiame name buvo įkurta karininkų vaikų stovykla, o vėliau šeši butai. Matyt, šiuo ir vėlesniu laikotarpiu labiausiai pakito pastato tūriai, jis tapo primityvesnis, panašesnis į daugiabutį, o ne prabangią vilą. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, savininkams vila negrąžinta.

Buvusi P. Onos Skomskienės vila šiandien, 2020 m. J. Jurkonienės nuotrauka.

Žymūs vasarnamio svečiai

P. Skomskienės dukra Sofija Skomskaitė buvo botanikė, o žentas Medardas Vasiliauskas – Nepriklausomos Lietuvos karininkas, politinis kalinys karininkas, fotografas (žinomo Lietuvos fotomenininko S. Žvirgždo nuomone: meninės fotografijos Lietuvoje pradininkas). P. Skomskaitės ir M. Vasiliausko sūnus  Vytautas – Lietuvos geologas. Prasidėjus sovietinei okupacijai, M. Vasiliauskas buvo areštuotas, o jo  žmonai teko slapstytis. Jų sūnus V. Vasiliauskas liko gyventi Kačerginėje  pas močiutę P. Skomskienę. Artimiesiems jis yra pasakojęs, kad tuo sunkiu laikotarpiu jie su močiute tebegyveno šioje viloje, o kadangi ji buvo pritaikyta gyventi tik vasarą, šaltuoju metų periodu jie šalo.

Viloje yra vasaroję daug reikšmingų to meto visuomenės veikėjų: M. Vasiliausko tėvai VDU profesorius Kazimieras Vasiliauskas ir Marija Giedraitytė-Vasiliauskienė, teta Stasė Goedraitytė – Šakenienėsu vyru, politiku ir švietimo ministru Konstantinu Šakeniu bei dėdė Boleslovas Giedraitis. Visi šie žmonės yra žinomi ir nusipelnę Lietuvai. Taip pat yra žinoma, kad vasaromis šioje viloje ilsėjosi Liudas Truikys su Marijona Rakauskaite.

Už surinktą vertingą kraštotyrinę medžiagą dėkojame J. Jurkonienei!

Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.